QUOTE(malram @ 2013 01 16, 11:00)
Dar papildysiu-, kai prasidėjo skyrybos su vyru, net nesuvokdama troškau žmogaus šalia, ir net žinojau su kokiomis savybėmis, tik konkrečiai negalvojau,kad va, noriu susirasti kažką,apie tai išvis minčių nebuvo.. Vis norėjau,kad vyras turėtų tas ar anas savybes, ir gavosi taip,kad sutikau kitą žmogų, su tomis savybėmis, kurių norėjau,kad vyras turėtų,nes neturėjo 
ir tomis, kurios man buvo tinkamos,priimtinos. Hibridas toks 
Bet įdomiausia kaip mes susiėjome nors pažįstami buvo jau anksčiau, vienoje kelionėje, bet vykom ten su vyru, net minčių nebuvo jokių suktų. jis jau tada rėžė sparną mandagiai praėjo kelri metai, man dar gime pagrandukas,ir pradėjo irti šeima..čia nesigilinsiu daug. Ir tada ,maždaug po pusmečio turėjau vėl darbinę kelionę, viena bendradarbė paskutinę dieną, išvakarėse atsisakė važiuoti, teko skubiai ieškoti,kas vyktų į tą kelionę. Vienam skambinam,neatsliepia,kitas negali...tada sužinau,kad vyks tas asmuo, dar pamaniau,na ir puiku, žmogus smagus,malonus, bus maloni draugija... kas galėjo pagalvoti, kad jam ta vieta bus atlaisvinta ne šiaip sau... beje,ir jam buvo pasakyta,kad vyks tokia kelionė,bet gal šįsyk jo nekviesią,nes ir taip dažnai važiuojąs..jis pernelyg ir nesuko galvos, bala nematė tos kelionės bet kai pasiūlė, susiruošė per dieną. O ten rado mane Paskui svarstėm, matyt taip turėjo būti. Nes jam visad patikau, bet ištekėjusi... o jo širdis visad ilgėjosi artimo,mylimo,tokio žmogaus,kaip aš, su tokiom savybėm
Tai kas gi tai, jei ne trauka??? traukos dėsnis.. bet, kad dabar yra aibė kitų problemų.. reikia pritraukti ir laimingą pabaigą kuri atrodo čia pat tik už stiklo sienos, bet nepasiekiama
ir tomis, kurios man buvo tinkamos,priimtinos. Hibridas toks Bet įdomiausia kaip mes susiėjome nors pažįstami buvo jau anksčiau, vienoje kelionėje, bet vykom ten su vyru, net minčių nebuvo jokių suktų. jis jau tada rėžė sparną mandagiai praėjo kelri metai, man dar gime pagrandukas,ir pradėjo irti šeima..čia nesigilinsiu daug. Ir tada ,maždaug po pusmečio turėjau vėl darbinę kelionę, viena bendradarbė paskutinę dieną, išvakarėse atsisakė važiuoti, teko skubiai ieškoti,kas vyktų į tą kelionę. Vienam skambinam,neatsliepia,kitas negali...tada sužinau,kad vyks tas asmuo, dar pamaniau,na ir puiku, žmogus smagus,malonus, bus maloni draugija... kas galėjo pagalvoti, kad jam ta vieta bus atlaisvinta ne šiaip sau... beje,ir jam buvo pasakyta,kad vyks tokia kelionė,bet gal šįsyk jo nekviesią,nes ir taip dažnai važiuojąs..jis pernelyg ir nesuko galvos, bala nematė tos kelionės bet kai pasiūlė, susiruošė per dieną. O ten rado mane Paskui svarstėm, matyt taip turėjo būti. Nes jam visad patikau, bet ištekėjusi... o jo širdis visad ilgėjosi artimo,mylimo,tokio žmogaus,kaip aš, su tokiom savybėm Tai kas gi tai, jei ne trauka??? traukos dėsnis.. bet, kad dabar yra aibė kitų problemų.. reikia pritraukti ir laimingą pabaigą
kuri atrodo čia pat tik už stiklo sienos, bet nepasiekiama Gražu
Pas mane tai kiek sudėtingiau viskas, bet vėlgi nurašyčiau tai pasąmonei, nuojautai ir žmogaus galioms. Turbūt tai numatymas. Vyras neseniai pasakė man, kad jo mama jam sakė, kad jaunystėje sapnavo savo vyrą, maniškio tėvą. Pamatė tiesiog bruožus, akis. Maniškis gasna jautrus toks, tai tikiu, kad susidomėjo ir sujaudino jį tai. Galbūt pagalvodavo apie tai. Ir 11 klasėje jis mane atsiet susapnavo. Mano bruožus, mano natūralią plaukų spalvą. Pradėjo netgi nervintis, nes nepažinojo tokios aplink. Nepagalvojo kvaišiukas, kad pervažiuos kitur gyventi ir sutiks
O aš nuo visiškos jaunumės, gal nuo 12 metų žinojau, kad vyras mane labai mylės. Ot mylės ir viskas ir jam jokių kitų nereiks. Ir labai nenorėjau, kad jis turėtų sesių ar brolių. Tiesiog matydavau, kad būna giminės kiršina, supykdo ir t.t. Todėl buvo stiprus noras, kad neturėtų. Tam tikra prasme maniškis ir neturi, nes jo artimiausias toks be nuomonės
Nieko jis nekiršins niekada 
O jau vėliau, kai atsirado kažkoks skonis, vyrų tipas, kuris patinka, tai norėjau tam tikrų akių, sudėjimo, plaukų. Gal jau ne visai 100 proc. gavau akis ir plaukus, bet vistiek sakykim 70 proc., sudėjimą tada tokį norėjau, tokį ir gavau. Po to dar buvo viena neapsakoma nuojauta dėl blogo dalyko, kas siesis su vyru, vis įlysdavo mintis, kad taip bus. Šito nerašysiu, kad raštu to dar negilinti, bet deja, taip ir yra. O galbūt, jei būčiau kračiusi tą minti, bandžiusi galvoti kitaip, sukti į pozytyvią pusę, gal būtų kitaip? Bet to visai dar nesupratau, perdaug jauna buvau ir nevaldžiau minčių. Jau ką prisitraukiau, tą turiu. Dabar turbūt nepakeisiu kitų žmonių, tai gal tiesiog juos užšaldyti, ignoruoti belieka.
