Kuriamoji vizualizacija

- Alio, sveiki! Ar aš galiu pakalbėti su Dievu?
- Sveiki! Sujungiu!
- Sveika, Siela mano! Aš dėmesingai tavęs klausau!
- Viešpatie, ateina Nauji metai! Prašau Tavęs, išpildyk mano troškimus!!
- Žinoma, brangioji, viską, ką tik nori! Bet pradžioje aš tave sujungsiu su išpildytų troškimų skyriumi, pasistenk
suprasti, kokias klaidas tu padarei praeityje!
Metalinis balsas ragelyje: "Tęskite, prašau, dabar jungiame su
troškimų skyriaus operatoriumi".. Laukimas...
- Sveiki! Ką norėtumėte sužinoti?
- Sveiki! Mane pas jus atsiuntė Viešpats, pasakęs, kad prieš
pareiškiant naujus troškimus, gerai būtų išklausyti ankstesnius.
- Suprantama, minutėlę. A, štai! Visi Sielos troškimai. Sunki knyga! Jūs klausote?
- Taip, įdėmiai.
- Pradedam nuo praeitų metų:
1. Nusibodo šitas darbas! (įvykdyta - darbas nusibodo!)
2. Vyras nekreipia dėmesio (įvykdyta - nekreipia!)
3. Oi, reikia man trupučio pinigų (įvykdyta - duonai užteko, batams - ne!)
4. Draugės - kvailės (įvykdyta)
5. Man nors kokį butuką (įvykdyta - 10 aukšte pastogėje, stogas
kiauras, juk prašei nors kokį!)
6. Man nors kokią mažytę mašinytę (imk "Zaporožietį" neaiškių metų)
7. Oi, noriu išvažiuoti per atostogas bent kur nors (įvykdyta - į
vasarnamį pas uošvę, jai kaip tik reikia darbo jėgos)
8. Na kas gi čia, niekas gėlių nedovanos (Įvykdyta - nepadovanos!)
.Tęsti? Čia skaitymo maždaug metams.
- Ne, ne, viską supratau!!! Sujunkite mane su Kūrėju!
- Viešpatie, aš viską supratau!!! Aš stebėsiu kiekvieną mintį, net
pačią mažiausią!!! Aš prašau Tavęs visada siųsti man pozityvias
mintis! Aš prašau Tavęs, padėti man suprasti, kad Tu visada man padedi ir viską įvykdai! O dabar aš noriu kaip reikiant pagalvoti. Galima
paskambinti vėliau? . linksmai ragelyje.
- Žinoma, brangioji!!! Kada panorėsi!!

atsargiai su norais

O kam sakysit?

tai ne varguolio dalia o tam tikra gyvenimo filosofija, isminciaus dalia bet as asmeniskai nenoriu dirbtinai apsimetinet labai toli pazengus, kai taip nera, ir ta netaip seniai ir supratau ir tikrai nesiusiu geliu mintyse pries savo valia buna tokiu dienu ir nuotaiku kai naturaliai sirdyje kazkam atleidi ir palinki laimes, manau tai nustelbia visus dirbtinius dekojimus
Papildyta:


labai labai

Atleidimas gi yra kas kita, atleisti reikia ir būtina, kad paleistum tą situaciją, nepsirištum prie negatyvių dalykų, bet dėkoti... man kažkaip nea.. suvokimas, kad niekas nevyksta šiaip sau, tai ne padėka, už tai, kas buvo negera.. Galbūt mes iš tikrųjų kalbame apie tą patį..

Suprantu , kad tai kas įvyko, esu prisišauksui pati, tada paleidžiu tą situaciją, įvyko tai,kas įvyko, bet ta jau yra praeitis..šiandien aš jau kitokia, ir mano mintys skaidrios, pozityvios. Todėl žinau, kad ateitis bus tik geresnė Aš taip suvokiu ir stengiuosi gyventi. Todėl jau senokai niekam nebejaučiu pykčio, nuoskaudų ir pan.. gal dar ir dėl to,kad senai suvokiau, kad niekas už mane nėra atsakingas, nei kitas žmogus, nei aplinkybės..

Oi kaip man patiko tas Karolilnos įkeltas pavyzdys SUPER

Tai, kas įvyko, verta padėkos jau todėl, kad tai leido tau suprasti tą, ką dabar supranti Ne tik geri, bet ir negeri dalykai tave padarė tokią, kokia dabar esi. Jie išmokino suprasti, atleisti, nurimti ir priimti. Jie išmokino keistis, daryti tai, ko lyg šiol nesi dariusi. Jie išmokino priimti šią dieną protingiau, imti tartis ne tik su kitais, bet ir su savimi. Jie padarė savo darbą, kai tapai tiesiog šviesesniu žmogumi. Argi už tai neverta padėkoti?

Galbūt.nesiginčiju.

Nu va
Kiekvienas tur but rastu savo gyvenime tokiu "blogu" dalyku, kai jiems vykstant dar nesuprantam ju paskirties, pergyvenam ir pykstam. O po keleto metu (ar anksciau)daug maz viskas paaiskeja kodel ir del ko Bent as tai turiu tokiu atveju, kai dabar sakau: "Kaip gerai, kad tada tas ir anas nutiko, kaip pakeite..ir nieko atsitiktinio
Todel ir reiketu dekoti Uz viska , ka turiu, uz bloga ir uz gera..

išties..kartais,kas šiandien bloga, po kurio laiko atrodo lyg palaima. Bet žmogui sunku,nes jis turi jausmus ,emocijas,ir jam blogai šiandien nebent, jei pasakytų, kad - žinok, tau po tiek tai laiko bus gerai (man dar reiktų labai konrečiai žinoti kada ) sako žmogus yra unikalus-tik jis gali susirgt iš meilės ir mirt dėl tėvynės (idealų)..tie jausmai žudikai

gal galima plačiau? kas jis toks ir kokie ten pratimai? gal kokių nuorodų yra?

Nuorodu nera, yra pratimas mano pacios surasytas keliais puslapiais atgal. Aprasyta pakankamai placiai.
Papildyta:


kai pagalvoju, tai nepazistu nei vieno zmogaus, kuris nebutu sirges nelaiminga meile Dar maniau, kad moterys kazkaip stipriau serga, pasirodo nieko panasaus. Turiu pomegi bendraut su uzsenieciais, kalba nepasimirsta, siaip tie visi kulturiniai skirtumai idomu : )Tai toks jaunas graikas tiek man dabar verkia istisus vakarus, as jau kad guodziu
Ir taip ismasciau, kad sita "pamoka" konkreciai sirdies reikalu yra gyvenime kaip ir privaloma. Bet kas idomiausia, ka pats tai isgyveni, tai viskas atrodo taip svarbu, taip dramatiska, kai kitas verkia nu galvoji "bargsiukai, kvailiukai, gi praeis viskas... " : )))))

Susipažinkim

Niekada neteko verkti del mylimo zmogaus? Nebuvot konors isimylejus mokyklos laikais, o ta meile taip ir baigesi neprasidejus?

Tada susipazinkim, palaiminta esat

Kiek pazistu zmoniu ir giliau ir siaip pavirsutiniskai, dauguma visokiu nevykusiu santykiu yra tureje Tad pasidariau isvada, kad cia "privalomieji" visatos "mokymai"

*Mirabella*, Takelis tikrai palaiminta, nežinau kitos tokios spindinčios ir šviesios dūšelės, mes šiek tiek pažįstamos

Noriu pasidalinti pozityvo doze aš jus turbūt jau visas jau erzinu su savo nuorodom, nepykit
http://frend.org.ua/post256643889/