Kuriamoji vizualizacija

Be rėmų

Dieve dieve,nebekalbėkit man apie meilę.... nuostabu jei viskas gerai, bet jei ne.... jei pusantrų metų abu kankina, ir nepraeina... ir dar vistike niekas neišsisprendžia . Ech, kai apima visiška depresija ir pradedi ieškot vaistų Ačiū dievui,po tiek laiko,pagaliau apsiraminau, susitaikiau, laukiu dabar ramiai.. arba praeis...(kas jau nelabai tikėtina), arba bus viskas nuostabu
Man tai antras kartas gyvenime...gal aš per daug jautri

...susimąsčiau...vakar kaip tik skaičiau apie žyniuonę Vangą. Jos teigimu, kiekvienam žmogui yra nulemtas tam tikras likimas, kurio mes nepakeisime jokiomis priemonėmis, nes tai yra kaip tiesiai nubrėžta styga ar kažkas panašaus. O jei ir keisime, tai vistiek eisime tam tikra linkme, kuri ir bus tas postūmis ar kažkas panašaus būtent į tokį likimą ir ne kitaip. Tai jūs man paaiškinkit.....ar įmanoma kažką keisti, pritraukti su KV??... jaučiuosi labai pasimetusi.......ar apskritai nereikėtų tikėti tokių senų bobučių kaip minėtoji Vanga žodžiais?... ką manote? žinokit kuo toliau, tuo daugiau medžių... liūdesys net kažkoks užėjęs... jeigu jau kažkas lemta........tai lemta?? ar KV pagalba mes apskritai galim turėti tokį gyvenimą, apie kurį gal kartais net baisoka pagalvoti?...turiu omeny kad tai būtų nerealu...? ką manot apie tai?

man irgi keistas tas jų požiūris, bet aš tikiu , kad viskas gali būti pakeista. Tik keičiama ne realiai fiziniais veiksmais, bet dvasiniais dalykais, tikėjimu ir t.t. netikiu, kad likimas turi būti nulemtas kažkieno..Vistik esu įsitikinusi,kad gimstame su charakteriu, kuris ir yra mūsų likimas. jei nieko nesitengsime, netobulėsime,tai turbūt tuomet likimo linija bus aiški pagal mūsų mąstymo, gyvenimo būdą ir pan.. Bet jei mes atrandame suvokimą, kad turime ypatingų galių,tai gyvenimas iš esmės pasikeičia. Tik turbūt,svarbu,kad nebūtų taip,kad turime didžiulė tikėjimo,pasitikėjimo galią, bet ją panaudojame blogam. Konkretūs atvejai su begalinio pasitikėjimo asmenimis-Hitleris, Stalinas ir dar daug kitų...Jų galia ir Tikėjimas buvo begalinis, bet nukreipta į blogį. Pasąmonė neskiria blogo nuo gero, ji vykdo viską, kas jai pateikiama. O tie asmenys buvo beprotiško stiprumo valios.
Ar jūs žinote,kad yra asmenų, kurių ateities nemato aiškiaregiai? Nei kortomis, nei kaip kitaip negali iššifruoti jų ateities siūlo? Čia taip pat susiję su tuo, kad jie gali kontroliuoti savo mintis iki nesuvokiamumo, aš taip manau.

aš naujoke su KV ,man KV padėjo atsikratyti blogų niūrių minčių,atsirado pozityvus mąstymas...o jau vien tai išveda iš juodos depresijos...tiesiog KV pagalba tikiu,bandau įsivaizduoti,kad viskas yra ir bus gerai...o dėl likimo mano mama mėgsta sakyti,kad nuo likimo nepabėgsi arba kaip jau lemta taip jau ir bus...bet iš kitos pusės kas jeigu ne mes,ne mūsų sprendimai ir lemia tą likimą?

Aukščiau nosį Na pagalvok, ar kas nors prieš milijonus metų galėjo nulemti keikvieno vabalėlio skrydį būtent tam tikra linkme? O jei ir ne prieš milijonus, tai tarkime tau gimus, kiekvienas dalykas, kuris nutiko tau, praėjo pro tave, tu jį pamatei, galėjo būti nulemtas? Netikiu. Manau, kad žmonės papuola į aplinkybes. Galbūt būna atrodo, kad tam tikri žmonės kažkaip labiau apsaugoti, bet vėlgi, gal tai tiesiog rezultatas? Na pvz.: situacija, kad įvyksta tam tikroje vietoje sprogimas. Keli žūsta, o nežūsta žmogus, kuris išėjo parūkyti, paliko tą patalpą. O jis beje, jau net norėjo mesti rūkymą Sakykim jis buvo apsaugotas? Bet vėlgi, kada jis pradėjo rūkyti? Seniai, jaunystėje, ar tai galėjo būti taip suplanuota nuo seniai, kad jis ims ir rūkys, o po kažkiek metų, būtent tą akimirką rūkymas jį išgelbės? Ar gali taip būti? Mes patys valdome save. Rūkome arba ne, darome kažką arba ne, einame kur nors arba ne. Tiesa, mano pačios istorijoje vyras įdomaii atėjo. Iki tol bėgau nuo visų, tai tas blogas, tai anas, ieškojau priekabių, o ant vyro daug ką praleidau pro akis. Galim tai lemčiai priskirti, sako, kad gali būti žmogus skirtas, bet iš kitos pusės, gal tai tiesiog širdis? GaL pats jauti, kad tau tinka, tau bus gerai. Nuojauta.
Kas mane čia prie kompo pasodino ir liepė tau šį rašinį rašyti? Niekas, aš pati įsijungiau ir atėjau paskaityti būtent čia, nes senokai mane traukia tokie dalykai. Aš sugebu nujausti tam tikrus dalykus, tai jau dovana. Kartais pamatau tam tikrą įvykį, išsapnuoju tai bandau dar gilintis, mokytis, valdyti.

Sveika, Jalka malonu tave matyt atsitiesusią Sutinku su tavimi, kad tai bent jau energijos ,optimizmo suteikia, keičia gyvenimą bet išties taip ir yra,ką rašo, tik gal ne visad mes sugebame susidoroti su tom užplūstančiomis mintimis. Bet juk tai kasdienis darbas ir pastangos..
Papildyta:
Zabyte, sutinku, mes atsirandam tam tikrose aplinkybėse, o jas susikuriame , pritraukiame patys Užtat kai suvoki,kad tik tu pats net nesuvokdamas esi kaltas dėl tokių dalykų, kurie įvyksta tavo gyvenime,tai ir nebegali ant nieko pykti

keistas dalykas dėl šios minties ;] esu buvusi du kartus pas būrėją, kuri nematė mano ateities... ;] rimtai. apie kitus pasakė kas ir kaip, ir kaip dabar matau tie dalykai pildosi, bet su manimi-ji nieko nematė. o aš jau tada buvau pradėjusi praktikuoti KV. sutapimas? galbūt šiuose jūsų žodžiuose yra labai daug tiesos.

Zabyte pritariu jums. Tik va kartais taip sunku ištverti tam tikrus dalykus....pastaraisiais metais turiu nemažų sunkumų darbe. Aišku, visada galima išeiti, bet aš nenoriu, nes manau kad galbūt pasikeis toji situacija....šiaip ne kartą ir ne du esu pritraukusi tuos dalykus, apie kuriuos kažkada net nedrįsau pasvajoti,nes man jie atrodė labai dideli, nepasiekiami......mano širdis trokšta ir nuosavo būsto.....tik pinigėlių nėra pakankamai jam įsigyti.....noriu tai nuoširdžiai pritraukti......

Dar papildysiu-, kai prasidėjo skyrybos su vyru, net nesuvokdama troškau žmogaus šalia, ir net žinojau su kokiomis savybėmis, tik konkrečiai negalvojau,kad va, noriu susirasti kažką,apie tai išvis minčių nebuvo.. Vis norėjau,kad vyras turėtų tas ar anas savybes, ir gavosi taip,kad sutikau kitą žmogų, su tomis savybėmis, kurių norėjau,kad vyras turėtų,nes neturėjo ir tomis, kurios man buvo tinkamos,priimtinos. Hibridas toks Bet įdomiausia kaip mes susiėjome nors pažįstami buvo jau anksčiau, vienoje kelionėje, bet vykom ten su vyru, net minčių nebuvo jokių suktų. jis jau tada rėžė sparną mandagiai praėjo kelri metai, man dar gime pagrandukas,ir pradėjo irti šeima..čia nesigilinsiu daug. Ir tada ,maždaug po pusmečio turėjau vėl darbinę kelionę, viena bendradarbė paskutinę dieną, išvakarėse atsisakė važiuoti, teko skubiai ieškoti,kas vyktų į tą kelionę. Vienam skambinam,neatsliepia,kitas negali...tada sužinau,kad vyks tas asmuo, dar pamaniau,na ir puiku, žmogus smagus,malonus, bus maloni draugija... kas galėjo pagalvoti, kad jam ta vieta bus atlaisvinta ne šiaip sau... beje,ir jam buvo pasakyta,kad vyks tokia kelionė,bet gal šįsyk jo nekviesią,nes ir taip dažnai važiuojąs..jis pernelyg ir nesuko galvos, bala nematė tos kelionės bet kai pasiūlė, susiruošė per dieną. O ten rado mane Paskui svarstėm, matyt taip turėjo būti. Nes jam visad patikau, bet ištekėjusi... o jo širdis visad ilgėjosi artimo,mylimo,tokio žmogaus,kaip aš, su tokiom savybėm
Tai kas gi tai, jei ne trauka??? traukos dėsnis.. bet, kad dabar yra aibė kitų problemų.. reikia pritraukti ir laimingą pabaigą kuri atrodo čia pat tik už stiklo sienos, bet nepasiekiama

malram tikrai kad traukos dėsnis......džiaugiuosi,kad viskas taip klostosi jūsų gyvenime, kad pritraukėte nuostabų žmogų.

Su tokiu galingumu, kad net ateitį paslėpete, tai viską turėsite. Tikrai turėsite. Tiesiog dideli dalykai negali ateiti itin lengvai, palengva juos pastatysite

žinot, kažkaip nuraminot čia jūs mane su malram. ačiū jums. grįžtant prie būrėjos temos-pati labai stebėjausi, kaip ji praktiškai nieko nemato. pagalvokit-nuėjau vieną kartą-kažką miglotai šneka, kitą kartą nuėjau po gerų metų-jau visai ką kitą kalba. o vat kitiems pažįstamiems net ir po kelių metų tą patį sakė, nors ji tikrai nei manęs, nei jų neprisiminė, juk tiek žmonių praeina. be to,šiaip ji gerai užsirekomendavusi, neskiedžia nesąmonių, nu o vat apie mane-NIEKO. kiekvieną vakarą dėkoju visatai už viską, ką turiu, net ir už namus, kurie dar tik mano mintyse.....aš trikštu ne vien tik materialių dalykų, negalvokit, noriu ir tvirtybės, ir drąsos, ir galų gale vidinės ramybės.....