Kuriamoji vizualizacija

Labutis, o aš ateinu visa nusivylusi Pradėjome tai su vyru smarkiai praktikuoti su jūsų pagalba, jis klausėsi per kompą visokias lekcijas, tėvus dar bubinom, kad prisidėtų, kad svajotų, kad dėkotų už viską ir nežinau. Negi tokie sutapimai? Tėvai serga, o mums visokios bėdos, pradedant fizinėm traumom, nors gyvenime jų neturėję anksčiau, baigiant bėdom darbuose, su technika, pratęsiant augintiniais, kurie irgi niekada anksčiau per didelių rūpesčių nekėlė, išskyrus jei jau labai seni ar kokia liga (bet tai normalu, gyvenimas). O dabar taip šast lyg iš giedro dangaus viskas ant to mūsų pozityvizmo
Priminsiu savo istoriją, kad atėjau čia gana baimingai ir rašiau jums taip: mes su mama negalime niekuo pasidžiaugti, nes tas bus iš mūsų atimta. Tiesiog tokia patirtis per metus buvo susikaupusi ir tiesiog taip buvo. Aišku norėjosi tai pakeisti ir būti laimingu, besisšypsančiu žmogumi, nebijančiu parodyti, kad sekasi gerai, kad yra viskas gerai ir t.t. , o ne užklaustai kaip sekasi sakyti tik kad normaliai, galėtų ir geriau ir tt. Su jūsų pagalba bandžiau tai keisti, tikrai atsipalaidavau, jei kuo netikėjau, tai tik milijonu iki galo, bet gal man jo ir nereik? O visa kita tikrai gerai dariau, su džiaugsmu pakalbėdavau su visata. Vyras sako, kad atseit čia šios sistemos dalis, kad pirmiausia turi ištverti blogumus, kad nušvistų laimė. Bet tai 'ačiū' tada už tokią ateisiančią (galbūt) laimę. Gal ir taip ateitų, gal mažesnė, bet gal tada be tokio juodo periodo iš pradžių.
Nežinau, jaučiu mesiu viską. Aš stipri, turiu valią ir viskas su manimi ok, bet turbūt netinka man tokie pokalbiai su visatomis. Galbūt pasiliksiu prie to kaip dariau nuo vaikystės. Aš tiesiog norėjau, ieškojau ko norėjau, siekiau, prašiau ir viskas. Bet buvau egoistė, nedėkojau jokiai visatai ar dievams už nieką. Į bažnyčią ėjau pasirodyti save ir todėl, kad man savotiškai patiko, bet niekada mano maldos nebuvo nuoširdžios ir prasmingos, išpažintis taip pat. Gal aš turiu būti tokia velniukė šia prasme ir tokio nuoširdumo ir gerumo iš manęs visatai nereikia?

Jūs gaunate tai, kuo iš tikrųjų tikite. Apsimestinis pozityvumas nieko neduoda.

Na as issakysiu savo nuomone kaip man is sono atrodo. Jus paskaitet kitu zmoniu istoriju, kaip pozityvizmo pagalba galima pasiekti ivairiu tikslu, labai pasineret i visa procesa ir is karto troskot akivaizdziu greitu rezultatu. Visatai laikas nerupi. Tai ka dabar gaunate pilnai gali buti jusu ankstesniu minciu rezultatas. Be to man kazkaip atrodo, kad jus giliai viduje nepatikejot visata, nepasitikit ja ir dabar. Milijono nereikia, nes galvojat, kad tai isvis neimanoma. Breziate ribas. Sakote "as stipri turiu valia". Sioje sistemoje atvikrsciai, nereikia jegos, valios, prievartos, reikia atsipalaiduoti, pasitiketi, giliai , vidujai, is esmes. Tai nera vien tik kartojimas "man sekasi", reikia puoselet gilu issitikinima. O ilgametems programoms pakeisti neuztenka keliu menesiu darbo (nors kazin ar apskritai praejo tiek laiko).
Jeigu jau dabar jauciate, kad viska mesit, net nepraejus metams, tai tas pat kas neislaikete egzamino ir diplomo negausite. Cia svarbiausia nesvyruojanti kantrybe. Juodi periodai kartais laikui begant iseina i gera arba tarnauja kaip labai prasmingos pamokos, kurios reikalingos sielos augimui, tobulejimui. Jeigu susirgo augintinis, tai dar nereiskia, kad jusu neistiks sekme Didziausia ramybe ir stilis buna po audros
Gerumo ir nuosirdumo. Kuo tai pasireiske, kad norejote savo noru issipildymo? Visata as suprantu kaip gyva organizma, ji daro viska, kad egzistuotu. Darydamas gera kitam, jus ir gausite, nes prisidesite prie visatos egzistavimo, padedama jos dalims
Visada galima mesti kelia del takelio Kiekvienam savo.

Zabyte, buk savimi, nesistenk tapti kazkuo, kuo nesi pirmiausia ( negraziai skamba), bet pasikeisi palaipsniui, kai pradesi matyti gerus dalykus net blogoje situacijoje. Dabar bent jau skaitinejant tavo isdestytas mintis neatrodo, kad taip yra, bandymas matosi.
Mirabella, man patinka tavo pozityvus mastymas, bet ar realybeje zmones nesinaudoja tavo gerumu? Yra tiek zmoniu, kurie tik naudojasi gerais zmoguciais

Bet yra ir tokių, kurie už gerumą atsako gerumu.
Besinaudojančius reikia stengtis "atsiūti".
Tada liks gėris su gėriu.

O jei bus blogis, ką gi "atsiūsi" ? Gėrį?
Ir teliks tik blogis su blogiu

Juk patarlė yra - "atitiko kirvis kotą"

As nesu blogas zmogus, bet nesu naivi (bent man taip atrodo) Rasydama stengiuos i dienos sviesa istempti sviesiausias, prasmingiausias mintis, nes kitaip nebutu prasmes rasyti. Iseina kaip iseina. Bet zmogus niekuomet nera vienpusis Pasakiau zmogus... bet isties viskas absoliuciai viskas turi dvi puses ir jos reiskiasi ivairiais pavidalais.
Papildyta:



Negali buti vien tik gerio visur ir visada. Tai butu neharmoninga. Mums duoti ivairus jausmai, ivairus patyrimai. Nepazindamas blogio, nesuprasi kas tas geris apskritai. Jeigu viskas butu saldu ar suprastum, kad tai saldu?
Kad tokia tema isejo, tai as gana neigiamai ziuriu i zmones, kurie tikraja to zodzio prasme aukojasi, net jeigu tie darbai paremti kilniais tikslais. Visur turi buti saikas, net geryje Noredamas padeti zmogui turi jam parodyti kelia, arba paaiskinti , pamokyti, padarydamas dalyka uz ji, tik pakenksi, tai nebus tikroji pagalba

Toj vietoj gali ateiti dar toks pats zmogeliukas, kuris jus dar labiau erzins. Nieko nereikia vyti. Jums cia tokia gera proga papuole padirbeti su savim, su savo susierzinimu, pakeisti poziuri, reaguoti kitaip , mokytis islikti vidineje ramybeje, kad ir kokios aplink aistros virtu Nu cia geriau nesudeliosi, kokios idealios salygos jums paciai praktiskai (ne is knygu ar forumu) pasitobulinti. Sekmes atveju, niekad nereikes nieko isvyti ar nuo ko begti

Delfiuke, gerai,kad atsikratei žmogumi balastu, bet dabar jau ir paleisk jė ,palinkėk jam sėkmės ir tegu sau eina pmiršk jį.
Mirabela visiškai teisi dėl Zabytės.
Zabyte, tavo vyras teisus, sakydamas,kad viskas savo laiku, pirma turit išsivalyti programas, tai ne taip greitai, aš va,beveik metus jau su jom,ir tai dar toli gražu man penktadienį padariau avriją, nors tą dieną ir išvis paskutiniu buvau puikios pozityvios nuotaikos,ir nepuoliau kaltinti minčių galios. Netgi kažkur skaičiau,kad prieš pripildnat galutinai stiklinę purvino vandens švariu, visos drumzlės sukyla į viršų, prieš išsiplaunant.. vadinasi pagerėjimas jau visai čia pat
pvz. aš pradžioje,kai pradėjau pozityviai keisti mintis, požiūrį, gyvenimą, po puikios dieninės nuotaikos, naktimis sapnavau tik košmarus.. nesupratau,kodėl taip..paskui kažkur skaičiau, kad tai kaip "velniai" jie giliai įsišakniję mumyse kaip programos,ir visai nenori mūsų palikti
tai štai, po avarijos,ilgai sau užsispyrusi kartojau,kad mano mašiniukas bus greit sutvarkytas ir dar man Dievulis ir pinigiukų tam parūpins.. tai vat vakar paskambino iš universiteto ir iškilmingai pranešė,kad patekau į nemokamą valstybinę vietą , kas mane išmušė iš vėžių visiškai.. taip,vasarą turėjau tokį norą, įsivaizdavau jį gal vieną dieną ir paleidau ir pamiršau o dabar susiklostė taip dvi aplinkybės ir netikėtai gavau

Zabyte, iš tavęs sklinda negatyvizmas kažkuri teisingai pastebėjo.. niu niu niu tau
neglima kaprizingai norėti ir reikalauti,juolb greito rezultatao, bet reikia Tikėti, viską gausi, kai tavo mintys jau bus visai išstūmusios pesimizmą. Beje,kad serga tvao tėveliai, tai čia jau ne tavo "nuopelnas", o deja jų.. juk jie tiek metų turėjo tokių programų galvose,kaip gali per trumpą laiką kažką pakeisti?? aš pati 35 metus buvau programuojama priešingai, bet va, atėjo laikas keistis vaikus jau auklėju nuo mažens,jie labai dedasi į galveles kad taip man būtų buvę..
Zabyte, aukščiau galvą ir pirmyn,sulig pirmomis kliūtimis nepasiduok jokiu būdu, paskui mums padėkosi

Trumpai įsikišiu, gal visai be reikalo
Pati kažkada irgi bandžiau vizualizuoti, bet būdavo taip, kad apsitvarkius vienoj srity reikalus tuoj susijaukdavo kitoj. Tarsi būtų seno maišo lopymas, suadai vienoj, praplyšta kitoj ir taip be galo. Gal yra taip, kad mudviem su Zabyte netinka tas vizualizacijos metodas, kiekvienas turim savo metodo liniją, nišą, kurioj jaustumėmės kaip tik taip, kaip reiktų jaustis. Ir galvoju, kad tas procesas, kai atbyra netinkami metodai yra gana pozityvus. Nors ne tai, kad netinka, manau taip, kad aplinka yra vidaus atspindys, kas pas žmogų viduj, tą matom aplinkoj, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu tuo. Ir jei pas žmogų jovalas viduj, jis savo mintim, veiksmais kurs tokį patį jovalą aplinkoj, net ir stengdamasis mąstyti pozityviai ir pan. Jis pritrauks tokius pačius žmones kaip jis pats. Jei žmogų kamuoja kažkoks sunkus jausmas, o jis puls ' ant viršaus" kartoti pozityvias afirmacijas, nieko iš to nesigaus, tik susierzinimas didės- patikrinta. Manau, kad visų pirma reikia susirasti šaknis savy, o tada jau kažkaip valytis, kaip kam priimtina. Opra Vinfry yra pasakiusi: Jei tu tai pastebi, reiškia, turi. Labai iškalbinga citata.
...tai tiek trumpai.

Ar teisingai suprantu, kad jūsų manymu tai aš dėl susierzinimo kalta? Jis, minimum dešimt metų nei vieno vairavimo instruktoriaus nei iš tolo nematęs ir pastoviai darantis ket pažeidimus man įsikarščiavęs aiškino, ko instruktoriai ne tik privalo mokyt, bet ir moko, o aš, jau beveik bebaigianti privalomus važiavimus ramiu balsu su ket knygute rankose aiškinau ir pasakojau, ko jie realiai moko. Kurioj vietoj reikia man su savim dirbti? Būti kankine ir toliau bendraut su žmogum, kuriam jo niekuo nepagrįsta nuomonė yra svarbesnė už kito žmogaus realią patirtį ir naujausias pagrįstas žinias? Iš jo pusės net elementarios pagarbos mano nuomonei nėra. Kai antra pusė totalus alkoholikas, išnaudoja ar negerbia, tai net šitoj temoj vienintelis patarimas yra bėgt kuo toliau ir gyvent ramų gyvenimą, o kai tik draugas, tai kentėk, pati kalta?
Ne su savim dirbti reikia, kad kantresnės taptume, o bėgti kuo toliau nuo žmonių, kurie skaudina mus ir išnaudoja argi ne taip? Jie pozityvo tikrai į gyvenimą neatneša.
Papildyta:

Paleidau ir nuoširdžiai linkiu, kad jis atsikratytų to siaubingo įpročio ginčytis su bet kuo dėl bet kokios smulkmenos, nes spėju, kad būtent dėl to turėdamas jau nemažai metų vis dar yra vienas. Aš irgi turiu trūkumų, bet juos pripažįstu ir stengiuos valdyt, o jis ignoruoja bet kokius mandagius pastebėjimus, kad galėtų kitaip elgtis ir kad kitus jo elgesys žeidžia. Viso ir sėkmės jam.

Be remu,
Delfiuka, kartais reikia begti, o kartais sustoti ir pagalvoti kodel butent toks zmogus atejo i gyvenima, nes nesuvokus ateis kitas, toks pat arba blogesnis. O siaip is tiesu reikia salinti is gyvenimo tai, kad sukelia neigiamas patirtis, ypac kai tai nera neimanoma misija. O kaip jau zinome nera nieko neimanoma.

Daug emociju iskilo i virsu. Pozityva i savo gyvenima inesame tik mes patys. Tereikia pagalvoti, kodel jauciames iskaudinti, kodel leidziate buti isnaudojama ir jauciates kankine. Aisku, galima ir pabegti Bet cia jau ne vizualizacijos tema.