Kačiukas su dokumentais ar be jų?

Va čia užskaitau
Kad taip per amžius :_)

O jei rimtai atsirinkau internete jau 5 sutartis. Nu ir visos identiškos. Lietuvos, Lenkijos, Rusijos veislynų. Skirtingas veisles veisia - o naudoja tokias copy/paste sutartis... Tai kaip čia minėjo tobulas, teisininko ruoštas sutartis- tokių aš neužtikau.... Na bet gal dar rasiu.....
Nes kokia čia sutartis - kai telpa ant vieno lapo... Tai tik "maliava"..
O anoje temoje merginos rašė, kad Bubastė turi "rekomenduojamą sutartį". Ryt paprašysiu jos. Pažiurėsiu - gal ji raštingesnė...

Tai jau tikrai, kad geriau iš jos, nes ji šiuo metu viena garsiausių Lietuvoje veisėjų, kuri veisia superinius silver tabby britukus, retas dar kuris tokių ir susilaukia, nes ši spalva prieš kokius du-tris metus visus varė iš proto iki negalėjimo ir kas antras vos ne svaigo, kaip reikia zebro namie. Aišku, iki dabar ši spalva keri lietuvaičius, tačiau jau rasti gerą silver tabby, tai manau, kad tik pas Evą gal ir rasi Lietuvoje, tik klausimas, ar parduos ji kiekvienam norinčiam savo zebriuką.

Na, o dėl sutarčių, nu gal jos ir panašios, bet tikrai ne pas visus tokios pačios. Ir pati turiu sutartį (vokiečių kalba), kuri TIKRAI labai skiriasi nuo kitų sutarčių. Ir pati jau esu pasikoregavusi savo sutartyje kelis punktus, kaip pati noriu, o jei pirkėjui netinka, tai arba žmoniškai susitariame ir pakeičiame kažką, arba jei nesutinka, tada tiesiog siūlau iš manęs nepirkti.

Slidus kaip varliūkštis Visi nepatogūs klausimai numuilinami.
Bet tiek to, žvaigždžių valanda greit baigsis
Papildyta:

Kažkaip abejoju, kad vokiečių sukurta sutartis tiktų lietuviams. Juk čia Lietuva, čia kas antras žmogus į baką pila kontrabandinį kurą, rūko cigaretes be banderolių, atseit nevagia, bet "kombinuoja" ir išleidžia daugiau, nei uždirba. Tokiai šaliai reikia išskirtinės sutarties

Žiūrint iš jūsų varpinės - as jus suprantu. Bet jei viena pusė nesidera dėl salygų, tai vadinasi "prisijungimo sutartimi". Tokia pat, kokią pasiršote besidrausdami, kokią pasirašote imdami abonentą Omnitelyje ir t,t,
Ir teisme jus - tampate stiprioji puse. Vadinasi teismas visada stengsis apginti silpnają pusę, šiuo atveju pirkėją.

Taip kad - rekomenduoju derėtis dėl salygų, ir nerašyti į vienus vartus. Tik tada tai bus jūsų interesus ginantis dokumentas. Kad ir kaip keistai skamba - tik tada, kai sutartyje įrašysite pirkėjo interesus ginančius punktus - tik tada pati sutartis gins ir jus.

Nes jūsų pasakymas - "nesutinka, tai pasiūlau nepirkti" - tai čia taip gudriai. Nežinau ar esate susidūrę, tačiau pardavėjui, pradėjusiam derybas - yra pareiga parduoti. Ir jau Lietuvos teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kaip pardavėjo iniciatyva nutrauktas derybas teismas anuliavo - ir priverti užbaigti sandorį, derybų metu užfiksuotomis salygomis.

Taip jau yra, kad pardavėjas neturi išskirtinių salygų spresti kam parduoti o kam ne. Ir nesvarbu - ar parduodate kačiuką, ar benzo plūklą.

Bet kokia forma pateiktas pasiūlymas - tai derybos. Ir jos - turi teisines pasekmes. Yra tokia savoka "oferta". ir jei jūs, atstovaudami savo verslo interesus pateikėte savo pasiūlymą - aš kaip pirkėjas, galiu atsisakyti pirkti, bet ir tai - neturiu 100 procentinę teisę. Tarkime, jei aš pirma jums emeilu parašiau - reikia tokios ir anokios prekes, tokios specifikacijos, uz tokią kainą - ir jei jus man pateikiate 100 atitinkančią ofertą - net aš, kaip pirkėjas - taip lengvai negaliu atsisakyti pirkti. Nors Lietuvoje dar nebuvo teisinio precedento, kad butu privertę pirkti. Nes pirkėjui lengviau nuslysti, pasirinkti kitą tiekėją ir t.t.

O va pardavėjui pareiga parduoti - išlieka. Taip kad - neturi pardavėjas "išskirtinės teisės nuspresti, kam parduoti".

Skamba gal neteisingai, bet tokia ta teisė. Ir kaip keliais postais buvo parašyta - "aš tamstai neparduočiau" - tai taip nėra. Aišku - kas turi tiek laiko bylinėtis, bet jei taip sausai, teisiškai - priversti pardavėją parduoti nurodytomis salygomis, jei pats tas salygas nurodė - tai priversti nesudėtinga.

Taip ir su tomis sutartimis. Nu nesudėtinga priversti jus parduoti, ir ikelti reikalingus, lygiateisiškus punktus į sutartį, kad ji gintų vienodai abi puses...

Kaip sakoma: jei norite naudotis teisinės sistemos privilegijomis - privalote suprasti, kad turėsite priimti ir šios sistemos primetamas pareigas.

Teise negalima naudotis selektyviai.

Tik vėl - kaip veisėjai tingi duoti į teismą ji apgavusi pirkėją, taip ir pirkėjas tingi "pastatyti į vietą" persigalvojusį pardavėja. Juk šiais laikais yra tik vienas deficitas - pinigai. Ir kai turi deficito - visada susidarys eilė norinčių šiuo deficitu pasinaudoti
Papildyta:

Čia tipo kai kačiuką nusipirksiu? Tai jus sakėte neparduosite, o kituose vieslynuose pirkti - as tiek pinigų neturiu. Taip kad - ilgai aš čia su jumis busiu, ilgai... Kol pašalpų į prieškrizinį lygį negražins...
Taip kad - turėsime draugauti šeimomis. Mes pas jus per velykas, jus pas mus - per vėlines

Tai jeigu dabar Vita atsisakytų jums parduoti išsirinktą kačiuką manau turėtume pirmą lietuvoje atvejį, kai pirkėjas pastatytų į vietą pardavėją

Na, jei yra sumokėti rankpinigiai, tada veisėjas įsipareigoja, kad tas sandoris ir bus baigtas, t.y. kačiukas bus perduotas pirkėjui. Na, bent jau pas mane sutartyje yra toks punktas, kad po rankpinigių paėmimo, aš įsipareigoju parduoti kačiuką su viskuo, kas buvo išvardinta aukščiau, t.y. skiepai, čipai, dokai ir t.t. Tačiau jei pirkėjas persigalvoja tik dėl jam vienam suvokiamų priežasčių kačiuko nebeimti, aš turiu teisę rankpinigių negrąžinti, o kačiuką parduoti kitiems žmonėms.

Ale pasikaustęs
Gal galėtumėt veisėjoms normalią sutartį paruošt, juk sakėt, vis viena veikti neturit ką...

Tai kad aš - ne veisėja
Turėjau omeny, kad greit visoms nusibosit .
Tai kada scenoje žmona pasirodys?

Tokie istatymai. Preziumuojama, kad derybos abiems pusėms sukuria teisėtus lukesčius. Lukesčiai - sukuria ateities planus, kažkokias išlaidas ir t.t.
Va dėl to - derybų be objektyvių priezasčių nutraukti negalima. O argumentas: "jus naglas, visus čia erzinate" - na tai ne argumentas. Pardavėjas galėtų mėginti nusimuilinti tik pateikdamas "netinkamas salygas", bet tos salygos turėtų būti kažkur paviešintos, veisėjas turėtų įrodyti, kad tokius pat reikalavimus kelia ir kitiems savo pirkėjams ir t.t.
Tai taip jei tik atsakyti į jūsų klausimą - taip, neparduoti negalėtų. ir aš būtinai paduočiau į teismą, ir garantuotai laimėčiau. Bet bylinėčiausi tik dėl savo Horo, nes jis jau mano. Jis jau yra ant mano vaikų desctopų. Jis jau yra mano vaikų mintyse, vaikai jau lažinasi, su kuo jis dažniau miegos ir t.t.

O šiaip - jei tik kažkam paskambinčiau ir jai iš karto nepatiktų balsas ir sakytų "tau neparduosiu" - tai čia žinoma, skatertju dorozka. Kam man pirkti iš tokio žmogaus, su kuriuo bendrauti nemalonu. Juk per artimiausius 12-15 metų man gali tekti dažnai su juo bendrauti...
Taip kad - ne viskas tame pasaulyje taip paprasta.
O va daugintojui lengviau. Jis teisiškai niekas. Pasiunčia mane rusiškai - ir ieškok vėjo laukuose. O va veisėjas - jis jau "apsidokumentavęs", todėl pirkėjas, derėdamasis su juo - susikuria lukesčius, ir .... nu žodžiu mane supratote
Papildyta:

Tai viskas pas jus teisingai. Bet rankpinigiai - nėra vienintelė linija derybose, už kurios sukuriamos teisinės pareigos. Avansas - jis jau gali būti pripažintas sutarties pasirašymu, truputi tingiu čia gilintis - ne visai ta tema.
Bet teisines pasekmes sukuria net tokia veisėjo žinutė emeilu:
taip, kačiukų turime, rinkitės kurį norite iš šitų (nuotraukos), parduodame tokiosmis anokiomis salygomis (tarkime linkas į svetainės straipsnį).

Tai - oferta, ir pardavėjas privalo ją ivykdyti, jei pirkėjas sutinka pirkti. Paskui pardavėjas gali sužinoti, kad tas pirkėjas yra "ryžas homoseksualus lenkas", bet tai negali būti laikoma objektyvia priezastimi nutraukti sanderį.

Būtent, kad gali tekti, o gali ir netekti. Visokių pirkėjų būna, kurie iš pradžių bendrauja normaliai, pasirodo nuostabūs žmonės, o vėliau net nesugeba atsiųsti nuotraukų bent kartą į metus ir t.t. Nu ir nepriversi gi dabar pirkėjo bendrauti su veisėju Nes manau, kad kiekvienas save gerbiantis veisėjas, domisi ir bando bendrauti ir palaikyti ryšį dėl parduotų kačiukų. Bet būna ir visokių veisėjų, kad parduoda ir nesidomi kaip toliau bus, aš asmeniškai bandau su visais ryšį palaikyti, kolkas 6 iš 8 kuo puikiausiai bendrauja, kiti likę, deje ne, bet ne aš taip nusprendžiau, jie patys. Žmogus gali rinktis, ar palaikys toliau ryšius su veisėju, ar ne.

Tai iš kur pas karo veteraną žmona? O taip norėtusi... Tamsiais žiemos vakarais... Tiesa, o kaip dėl kavos?

Sutinku, kad jeigu veisėjas išdėsto savo sąlygas ir pirkėjas su jomis sutinka bei pradedamas sandoris - duodami rankpinigiai, pasirašoma sutartis ar pan., tada veisėjas įsipareigoja kačiuką parduoti su visomis tomis išvardintomis sąlygomis. Ir priežastis paminėta sutinku, kad negali būti objektyvi. Todėl veisėjai ir turi rinktis atsakingai, kam parduoda kačiukus ir nepardavinėti ''bet kam'', kad paskui tie ''bet kas'' tau nepridarytų daugiau bėdų, nes jeigu veisėjas persigalvotų nebeparduoti kačiuko, jis praktiškai bejėgis, nes sutartis jau pasirašyta, rankpinigiai paiimti. Ir net jei grąžintų pirkėjui rankpinigius, jis vis tiek galėtų eit į teismą ir sakyt ''niekas man nieko negrąžino, va sutartis yra, veisėjas neparduoda man kačiuko''.

Net malonu skaityti kai žmogus tiek gali pakovoti dėl savo augintinio.
O vaikams gausit grafiką sudaryti kada su kuo miegos Pas mane nors ir ne viena katė visvien nepasidalina