QUOTE(Toumei @ 2013 01 22, 22:05)
O tai kam tada išvis tos sutartys, jeigu pagal šitą paaiškinimą, jis vis tiek galės daryti ką nori, parduoti kam nori... Niekaip nesuprantu... Tai reiškias, kad parduodam kačiuką su punktu, kad pirkėjas negali niekam parduoti, atiduoti ir t.t., bet jis taip išeina teisiškai nieko nereiškia ir daro ką nori su tuo kačiuku? Nu tai kaip čia taip gaunasi... Jeigu tokia politika, tada išeina, kad parduoti nebereikia niekam ir veisėjai von visi, nes gi vis tiek pirkėjas gali daryti ką nori...
Tai sutartys privalomos. Jose suderinamos visos salygos. Tik jos negali būti surašytos į vienus vartus. Jei jos sudarytos vadovaujantis lygiateisiškumo principu - tada OK. Tai aukso vertės daiktas.
Bet jei sutartis rašote, kaip viena veisėja išsireiškė "kaip psichologinio poveikio priemonę" - tai aš tada nežinau, kodėl veisėjai jas rašo. Tai gal tada reiktų pavadinti "grasinimų atmintine" ir viskas
Aš tai nesuprantu tokios punkto prasmės. Aš jo ir nerašyčiau. Na patys pripazinkite - pirkėjus atsirenkate pagal mistišką "face kontrolę", pagal nuojautą, visiškai subjektyviai. Tai manyti, kad jus tam kačiukui surasite naują pirkėją geriau nei dabartinis savininkas - nu naivu. Jus tą kačiuką pažinojote 3 menesius, o dabartinis savininkas - gal 8 metus. Tai kas geriau žino, kas geriau šitam konkrečiam kačiukui?
Pilnai sutinku, kad galėtų būti punktas, kad dabartinis savininkas neturi teisės parduoti kokiam nors konkuruojančiam veislynui. Čia ale "kad nenutekėtų komercinės paslaptys". Bet jei as turiu kastratą - tai kodėl dabar už mane turi spresti veisėjas - kas po manes džiaugsis mano turtu, mano augintiniu?
Veisėjo teisės į kačiuką pasibaigė, kai jis gavo apmokėjimą. Jam nebeliko atsakomybės už kačiuko priežiūrą. Visa istatymų numatyta atsakomybė persikėlė esamam savininkui. Jis atsako uz gerbuvi, uz maistą, uz gydymą ir t.t. Jei veisėjas neturi pareigų - tai iš kur toks noras turėti teisę?
Kitas dalykas, kai kačiukas parduodamas taip sudėtingai: pigiau, bet kaip bedrasavininkyste. Kai kaciuką išlaiko zmogus, bet katinas registruojamas kaip veislyno, jis ten dalyvauja parodose po veislyno vėliava ir t.t. O jei zmogus nusipirko iprastai: sau, sumokejo pilną kainą - kodėl jis turėtų toleruoti jūsų diktatą? Tai gal dar atvažiuokite auditą atlitki. Yra pas kai kuriuos veisėjus ir toks punktas: bet kada gali patikrinti sukurtas salygas, ir jei salygos veisėjui nepatiko - kačiuką gali "nacionalizuoti".
Nu kažkoks nežinau. Nihilizmas štoli....
Aš tai pamatyčiau tokią sutartį - tai jau atleiskite - ant jos nepasirašyčiau. Čia visiška nepagarba man. Čia kažkoks diktatas, kažkokia beteisė....
Nu net absurdas.... Nihilizmas, kito žodžio aš nežinau....
QUOTE(Toumei @ 2013 01 22, 22:05)
Nusipirkau iš jūsų kačiuką. Kieno dabar kačiukas? Mano ar jūsų?
Manau sutinkate, kad jis mano.
Tai kaip suprasti tokį išsireiškimą: aš turiu teisė žinoti, kas vyksta su mano kačiuku?
Koks dar "su mano"? Ne jūsų jis.
Aš statau namus ir juos parduodu. Tai tie namai mano ar tų, kas juos iš manęs nupirko?
ir ką - aš dabar turiu teisę reikalauti nekeisti tam namui langų, nekeisti sienos spalvos be raštiško mano sutikimo? Man tą namą pastatyti reikėjo daug daugiau pastangų nei jums. Kačiuką jums gamino "motulė gamta", o va namą aš stačiau savo rankomis....
Ir kai dabartiniai savininkai nebenorės tuose namuose gyventi - aš galėsiu ateiti ir jį pasiimti sau?
Nepatinga palyginimas su namais. Gerai, paveikslas.
Super talentingas žmogus visą gyvenimą tobulėjo, kol nutapė šedevrą. Pastangų jam reikėjo irgi daug daugiau nei jums. Nutapė, išstatė galerijoje, aš nuirkau, jis gavo pinigus.
Darbas autorinis, paveikslas pazymėtas autoriaus exlibrisu...
Tas paveiksas jo ar mano?
As sprendziu - kam dovanoti, kam parduoti ar sau pasilikti? Ar turiu pastoviai jo atsiklausinėti?
Ir nesakykite, kad čia GYVAS, todėl viskas kitaip. Niekas ne kitaip. Tai, kad jis gyvas - sukuria man, kaip savininkui teisines pareigas: matinimui, prieziurai, gydymui ir t.t. Bet nesukuria jokių teisių jums, buvusiam savininkui.
Jums išlieka tik exlibrisas - mano kačiukas per amžius nešios jūsų veislyno vardą. Tai autorystė, vardo pakeisti neįmanoma. Bet tuo jūsų teisės ir pasibaigia.
Ir jei jums nepasisekė, savo kaciuką pardavėte sadistui, kuris išoperavo jam nagus - tai praneškite apie tai gyvūnų teisių kokiai organozacijai, prokuratūrai, dar kam nors. Bet taip privalo pasielgti bet kuris pilietiškas žmogus. Tai nėra jūsų kaip veisėjo teisė. Tai yra jūsų, kaip piliečio - pareiga!