Grindinis šildymas 2

#361
QUOTE(Lakštingala @ 2014 04 02, 10:42)
*Insižiūrėjau atidžiau į savo projektą ir pamačiau, kad tranzitu praeina (per koridorių) 13 vamzdžių, iš kurių 7 izoliuoti, o kiti ne. Vadinasi, grubiai tariant, beveik pusė šilumos nuo tų vamzdžių bus prarandama.


Pasižiūrėkite, koks atstumas tarp neapšiltintų vamzdelių gaunasi. Jei mažesnis, nei visose kitose patalpose, tai ties "tranzitiniais" vamzdeliais patalpos bus šildomos labiau, nei visur kitur. Kadangi "tranzitiniai" vamzdeliai būna pratiesiami koridoriuose, aš kaip tik rekomenduočiau apšiltinti daugiau vamzdelių, kad tarpas tarp neapšiltintų vamzdelių būtų toks pat ar didesnis, lyginant su visomis kitomis patalpomis.
Atsakyti
#362
QUOTE(Lakštingala @ 2014 04 02, 09:19)
Pamatavau atstumą nuo kolektoriaus iki paskutinio žiedo susidaro 13 m (į vieną pusę), kuriuos reikėtų izoliuoti. Šiaip, čia daug, ar normaliai?


Čia nuodėmė. Geriau skirkite į du kolektorius, sujungtus d32 "tranzitiniu" vamzdžiu ir nereiks jokių vamzdelių šiltinti. Kolektorių pastačius vonioje, vonia labiausiai šiltų, kas būtų pliusas.

QUOTE(Lakštingala @ 2014 04 02, 09:19)
Ir dar , jei galit, paneikit arba patvirtinkit vieną mitą:
Virtuvėse po spintelėmis, palei išorinę sieną, rekomenduojama gr. šildymo padavimo vamzdį pravesti pagal iš.sieną, o antrą viją jau atitraukti per 60 cm, kad gautųsi iš kart už spintelių. Grindžiama, kad po spintelėmis išvedžiotas vamzdis šildo spintelių turinį, baldus, todėl baldai išsikraipo, o kruopuose ir miltuose dėl šilumos užsiveisia gyvūnėlių.


Kuo kiauresnis namas, tuo labiau reikia kaitinti grindis, norint sušildyti patalpas. Šiltame name jokio skirtumo kur tie vamzdeliai išvedžioti, nes grindys nekaista, jos būna vos 1-2 laipsniais šiltesnės už kambarių oro temperatūrą.
Iš tokių smulkmenų ir susideda energiškai efektyvaus namo nauda. Vien grindinio šildymo įrengimui jau išleistumėte bent 1000 Lt mažiau, jau žiūrėkit 10 kubų vatos išeina.
Atsakyti
#363
QUOTE(BangaS @ 2014 04 02, 12:25)
Čia nuodėmė. Geriau skirkite į du kolektorius, sujungtus d32 "tranzitiniu" vamzdžiu ir nereiks jokių vamzdelių šiltinti.  Kolektorių pastačius vonioje, vonia labiausiai šiltų, kas būtų pliusas.



Skaiciuoju, kad turesiu 7 ratus ir kolektoriu statyti galvoju arba tech patalpoje arba vonioje. Tik klausimas, kaip sutalpinti viska grindyse po durimis.

Viso 12 vamdziu 6 ratams (vonios ratas atsimeta) + 2 tranzitiniai vamdziai.
Jei visus vamdzius kisti i kevala, kad nesildytu ne savo patalpos, tai gaunasi
12x5cm kevalas = 60cm + 2x5 = 10cm = viso 70cm graziai suguldzius.

Dabar ziuriu, kad pezu i pievas. Nera vamdziu sarvu tokio storio, tai pro duris vesti su sarvu, o kolidoriuje tik izoliuoti. Ar ant sarvo mauti izoliacija?



Atsakyti
#364
QUOTE(mintas @ 2014 04 02, 11:10)
*Pasižiūrėkite, koks atstumas tarp neapšiltintų vamzdelių gaunasi. Jei mažesnis, nei visose kitose patalpose, tai ties "tranzitiniais" vamzdeliais patalpos bus šildomos labiau, nei visur kitur.

**Kadangi "tranzitiniai" vamzdeliai būna pratiesiami koridoriuose, aš kaip tik rekomenduočiau apšiltinti daugiau vamzdelių, kad tarpas tarp neapšiltintų vamzdelių būtų toks pat ar didesnis, lyginant su visomis kitomis patalpomis.

*Atstumas gaunasi vos keli cm tarp vamzdžių.

**Teisinga mintis.

QUOTE(BangaS @ 2014 04 02, 11:25)
***Čia nuodėmė.

****Geriau skirkite į du kolektorius, sujungtus d32 "tranzitiniu" vamzdžiu ir nereiks jokių vamzdelių šiltinti.  Kolektorių pastačius vonioje, vonia labiausiai šiltų, kas būtų pliusas.
Kuo kiauresnis namas, tuo labiau reikia kaitinti grindis, norint sušildyti patalpas. Šiltame name jokio skirtumo kur tie vamzdeliai išvedžioti, nes grindys nekaista, jos būna vos 1-2 laipsniais šiltesnės už kambarių oro temperatūrą.
Iš tokių smulkmenų ir susideda energiškai efektyvaus namo nauda. Vien grindinio šildymo įrengimui jau išleistumėte bent 1000 Lt mažiau, jau žiūrėkit 10 kubų vatos išeina.

***Nuodėmė, ne nuodėmė. Kad jūs ko gero irgi nepasakysit kiek šilumos aš prarasčiau darydama 2 kolektorius ir iki 2-ojo eidama su vienu tranzitiniu vamzdžiu lyginant su variantu: 1-as kolektorius, o dalį tranzito koridoriuje tiesiog izoliuočiau.

**** ne per didelis d32 diametras pagalbiniam kolektoriui? Pas mumi magistralė d32, tai ten jaučiu kokio d25 pilnai užtektų.

O dėl tų kiaurų/šiltų namų tai turiu savo nuomonę. Nors čia ir ne ta tema.
Variantas su šiltu namu, bet grindiniu šildymu, man atrodo pinigų išmetimas į balą. Reikėtų tada labai skrupulingai paskaičiuoti iki kokios ribos šiltinti sienas, kad nebūtų per daug net ir menkiausio grindinio šildymo. Nes nu nevedžiosi gr.šildymo kas 50 cm?, tada jokio komforto. O jei vedžioji kas 30/40 cm, tai kam tada tas sienas taip izoliuoti ir sandarint namą.

gausiu, jaučiu, akmenų tuoj doh.gif

Atsakyti
#365
Dabar kaip tik braizausi grindini, atvaziavo vamzdeliai d16, tarpai bus -25cm.
Nors ir ne 13 m iki tolimiausio kambario nuo kolektoriaus (o 5-6m), darysiu ne tranzita i papildoma kolektoriu, o ta pati vamzdeli ir jo gale atsisakojima i 2 tolimiausius kambarius (su balansiniais ventiiliais). Isjungimo ir balansavimo galimybe.

Magistrale d32 - kam tiek storai?
Maciau padarytu ir su 16-18 - syla puikiai 2a name
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arkava: 02 balandžio 2014 - 12:56
#366
QUOTE(skyroja @ 2014 04 02, 12:23)
Skaiciuoju, kad turesiu 7 ratus ir kolektoriu statyti galvoju arba tech patalpoje arba vonioje. Tik klausimas, kaip sutalpinti viska grindyse po durimis.

Viso 12 vamdziu 6 ratams (vonios ratas atsimeta) + 2 tranzitiniai vamdziai.
Jei visus vamdzius kisti i kevala, kad nesildytu ne savo patalpos, tai gaunasi
12x5cm kevalas = 60cm + 2x5 = 10cm = viso 70cm graziai suguldzius.

Dabar ziuriu, kad pezu i pievas. Nera vamdziu sarvu tokio storio, tai pro duris vesti su sarvu, o kolidoriuje tik izoliuoti. Ar ant sarvo mauti izoliacija?


Geriausia prisilaikyti bendro projekte numatyto žingsnio (atstumo tarp vamzdelių) ir izoliuoti visus išskyrus paliekant tuos vamzdelius kurie nutolę per bendrą projekto žingsnį. Čia iš principo taip turėtų būti, maži nukrypimai nuo normos nebus pastebėti.
Papildyta:
QUOTE(Lakštingala @ 2014 04 02, 12:46)

**** ne per didelis d32 diametras pagalbiniam kolektoriui? Pas mumi magistralė d32, tai ten jaučiu kokio d25 pilnai užtektų.


Pas mane irgi 32mm.

QUOTE
gausiu, jaučiu, akmenų tuoj doh.gif


Pritariu išsakytai minčiai, nuo manęs velnių nebus smile.gif
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2014 04 02, 12:54)
Magistrale d32 - kam tiek storai?
Maciau padarytu ir su 16-18 - syla puikiai 2a name


Tai kad šiltų ir nuo 10mm vamzdelių ir puikiai, jei pakankamai protingai išvedžiosi, bet tai nebus racionalu.
Atsakyti
#367
QUOTE(Lakštingala @ 2014 04 02, 12:46)
***Nuodėmė, ne nuodėmė. Kad jūs ko gero irgi nepasakysit kiek šilumos aš prarasčiau darydama 2 kolektorius ir iki 2-ojo eidama su vienu tranzitiniu vamzdžiu lyginant su variantu: 1-as kolektorius, o dalį tranzito koridoriuje tiesiog izoliuočiau.

Vamzdukų ir kolektorių paskirtis ir yra "prarasti" šilumą, t.y. perduoti šilumą ir šilumos šaltinio namui. Vamzdelių išvedžiojimas neįtakoja šilumos praradimų, nes šiluma iš namo niekur nedingsta.
Viso vedžiojimo esmė yra tolygiai paskirstyti šilumą name.
Apšiltiniti vamzdeliai ne tik kad neduoda naudos, bet ir duoda neigiamų pasekmių - padideję hidrauliniai nuostokiai tose kilpose ir padidėja temperatūrų skirtumas tarp pradžios ir galo.
Pasirenkant kolektorių išdėstymą galima optimizuoti šilumos paskirstymą po grindis.

QUOTE(Lakštingala @ 2014 04 02, 12:46)
**** ne per didelis d32 diametras pagalbiniam kolektoriui? Pas mumi magistralė d32, tai ten jaučiu kokio d25 pilnai užtektų.

Jungtis tarp dviejų kolektorių ir yra magistralė.


QUOTE(Lakštingala @ 2014 04 02, 12:46)
O dėl tų kiaurų/šiltų namų tai turiu savo nuomonę. Nors čia ir ne ta tema.
Variantas su šiltu namu, bet grindiniu šildymu, man atrodo pinigų išmetimas į balą. Reikėtų tada labai skrupulingai paskaičiuoti iki kokios ribos šiltinti sienas, kad nebūtų per daug net ir menkiausio grindinio šildymo. Nes nu nevedžiosi gr.šildymo kas 50 cm?, tada jokio komforto. O jei vedžioji kas 30/40 cm, tai kam tada tas sienas taip izoliuoti ir sandarint namą.


Ypač gerai apšiltintas namas toleruoja šilumos paskirstymo po namą trūkumus ir defektus, nes šiluma sklinda savaime pakankamai efektyviai, kai ją pakankamai efektyviai izoliuoja išorės atitvaros (sienos, stogas, grindys) ir komfortas išlieka aukštas.
Kai vedžiojom grindinį šildymą pas mane nesilaikydami jokių taisyklių ir tik kas ~40cm, daug kas kritikavo, bet dėl rezultato aš nepergyvenu. Jeigu bus kažkoks juntamas temperatūrų skirtumas grindų zonose - būtinai parašysiu.
Tiesa, šiltame name yra viena problema - neišeina atšaldyti miegamojo vien jo nešildant, nes šiluma priteka iš gretimų kambarių. Tenka apšilinti vidines sienas bent kažkiek norint, kad miegamojo nešildymas duotų efektą.
Atsakyti
#368
QUOTE(BangaS @ 2014 04 03, 12:33)
* Jungtis tarp dviejų kolektorių ir yra magistralė.

**Ypač gerai apšiltintas namas toleruoja šilumos paskirstymo po namą trūkumus ir defektus, nes šiluma sklinda savaime pakankamai efektyviai, kai ją pakankamai efektyviai izoliuoja išorės atitvaros (sienos, stogas, grindys) ir komfortas išlieka aukštas.
Kai vedžiojom grindinį šildymą pas mane nesilaikydami jokių taisyklių ir tik kas ~40cm, daug kas kritikavo, bet dėl rezultato aš nepergyvenu. Jeigu bus kažkoks juntamas temperatūrų skirtumas grindų zonose - būtinai parašysiu.
Tiesa, šiltame name yra viena problema - neišeina atšaldyti miegamojo vien jo nešildant, nes šiluma priteka iš gretimų kambarių. Tenka apšilinti vidines sienas bent kažkiek norint, kad miegamojo nešildymas duotų efektą.

*magistralė yra pagrindinis vamzdis t.y. nuo šilumos šaltinio iki pagrindinio/pirmo atsišakojimo (mano atveju būtų iki 1-ojo kolektoriaus). Iki 2-ojo kolektoriaus eitų atšaka nuo magistralės.
Nuo kolektorių iki šildymo prietaisų vamzdžiai vadinami paskirstymo vamzdynais.

** turėjau omenyje ekonominę naudą bei prasmę, kurios aš neįžvelgiu. Kaip sakiau, reikia surasti ribą iki kurios verta šiltinti, ir įsirenginėti grindinį šildymą.
Bet taip, jūsų tiesa, - šiluma kaulų nelaužo smile.gif o šiltas namas visada lygu mažom sąskaitom už šildymą.
Tik pastebiu tendenciją, gal ir klystu, kad žmonės sienas daro pasyviam namui, o šildymo sistemą vis tiek įsirenginėja:)
Atsakyti
#369
sienas padaro pasyvias, o sandarumo neisklaiko - tai mazai naudos is to cm ant sienu.
O minimali sild sistema cia atsargai biggrin.gif Kad nesusalt, nuo pasyvumo

Tik pastebiu tendenciją, gal ir klystu, kad žmonės sienas daro pasyviam namui, o šildymo sistemą vis tiek įsirenginėja:)
[/quote]
Atsakyti
#370
QUOTE(Lakštingala @ 2014 04 03, 14:07)
*magistralė yra pagrindinis vamzdis t.y. nuo šilumos šaltinio iki pagrindinio/pirmo atsišakojimo (mano atveju būtų iki 1-ojo kolektoriaus). Iki 2-ojo kolektoriaus eitų atšaka nuo magistralės.
Nuo kolektorių iki šildymo prietaisų vamzdžiai vadinami paskirstymo vamzdynais.

** turėjau omenyje ekonominę naudą bei prasmę, kurios aš neįžvelgiu. Kaip sakiau, reikia surasti ribą iki kurios verta šiltinti, ir įsirenginėti grindinį šildymą.
Bet taip, jūsų tiesa, - šiluma kaulų nelaužo smile.gif o šiltas namas visada lygu mažom sąskaitom už šildymą.
Tik pastebiu tendenciją, gal ir klystu, kad žmonės sienas daro pasyviam namui, o šildymo sistemą vis tiek įsirenginėja:)


Pas jus abu kolektoriai bus lygiaverčiai. d25 ir d32 skirtumas sudarys kapeikas, bet panaudojus d25 už pirmojo kolektoriaus, antrame kolektoriuje jau būtų mažesnis slėgių skirtumas ir tuo pačiu debetas lyginant su pirmuoju. Magistraliniai vamzdžiai yra "butelio" kakliukas neskaitant sujungimo vietų ir jame šilumnešio greitis yra didžiausias lyginant su kitais vamzdeliais.
6 vnt. d16 (bendras skerspjūvio plotas 12 cm2) sujungus į vieną d25 (bendras skerspjūvio plotas 5 cm2) jame greitis padidėja ~2,5 karto, o hidrauliniai nuostoliai proporcingi skysčio tekėjimo greičiui antrame laipsnyje.
Diskutuojame dėl labai mažų smulkmenų ir terminų, todėl į gilesnias diskusijas nebesivelsiu.

Ekonominę naudą/nuostolį bei atsipirkimo tašką pabandysiu įvertinti Litais ar Eurais kai jau bus aiški galutinė suma ir išlaidos šildymui. Nesakau, kad bet kuriuo atveju pusmetris vatos sienose atsipirks. Pas save planuoju kuklius 32 cm šiltalo sienose, kas dar tilptų į terminą "proto ribose".
Šildymo sistema neišvengiama. Grindinis šildymas, aišku, jau šiokia tokia prabanga pasyviam namui, bet čia kiekvieno skonio reikalas. Šilumos šaltinis šiuo atveju bent pirmus metus bus elektra. Noriu susiskaičiuoti kilovatvalandes ir po to galvoti, ką toliau daryti.




Atsakyti
#371
QUOTE(BangaS @ 2014 04 03, 15:50)
Pas jus abu kolektoriai bus lygiaverčiai. d25 ir d32 skirtumas sudarys kapeikas, bet panaudojus d25 už pirmojo kolektoriaus, antrame kolektoriuje jau būtų mažesnis slėgių skirtumas ir tuo pačiu debetas lyginant su pirmuoju. Magistraliniai vamzdžiai yra "butelio" kakliukas neskaitant sujungimo vietų ir jame šilumnešio greitis yra didžiausias lyginant su kitais vamzdeliais.
6 vnt. d16  (bendras skerspjūvio plotas 12 cm2) sujungus į vieną d25 (bendras skerspjūvio plotas 5 cm2)  jame greitis padidėja ~2,5 karto, o hidrauliniai nuostoliai proporcingi skysčio tekėjimo greičiui antrame laipsnyje. 
Diskutuojame dėl labai mažų smulkmenų ir terminų, todėl į gilesnias diskusijas nebesivelsiu.

Ekonominę naudą/nuostolį bei atsipirkimo tašką pabandysiu įvertinti Litais ar Eurais kai jau bus aiški galutinė suma ir išlaidos šildymui. Nesakau, kad bet kuriuo atveju pusmetris vatos sienose atsipirks. Pas save planuoju kuklius 32 cm šiltalo sienose, kas dar tilptų į terminą "proto ribose".
Šildymo sistema neišvengiama. Grindinis šildymas, aišku, jau šiokia tokia prabanga pasyviam namui, bet čia kiekvieno skonio reikalas. Šilumos šaltinis šiuo atveju bent pirmus metus bus elektra.  Noriu susiskaičiuoti kilovatvalandes ir po to galvoti, ką toliau daryti.

Rašot teisybę, bet realiai mano situacija yra tokia.
Bendrai šilumos nuostoliai (skaičiuojant riebiai su atsarga) sudaro 8 KW.
Jei perskirstau 1-ą kolektorių į du (čia jūs atspėjot nežiūrėdamas taip sakant biggrin.gif ) pas mane gaunasi maždaug 2 vienodi kolektoriai po 4 kW. Šilumnešio temperatūrų skirtumas 10°C. Tai norit pasakyt, kad 4-iem kW reikia dėti d32, kai su d20 greitis yra 0.42 m/s???

Praneškit apie savo išvadas dėl ekonominės naudos. Bus tikrai pravartu sužinoti realius skaičius 4u.gif
Atsakyti
#372
QUOTE(Lakštingala @ 2014 04 04, 09:39)
Rašot teisybę, bet realiai mano situacija yra tokia.
Bendrai šilumos nuostoliai (skaičiuojant riebiai su atsarga) sudaro 8 KW.
Jei perskirstau 1-ą kolektorių į du (čia jūs atspėjot nežiūrėdamas taip sakant biggrin.gif ) pas mane gaunasi maždaug 2 vienodi kolektoriai po 4 kW. Šilumnešio temperatūrų skirtumas 10°C. Tai norit pasakyt, kad 4-iem kW reikia dėti d32, kai su d20 greitis yra 0.42 m/s???

Praneškit apie savo išvadas dėl ekonominės naudos. Bus tikrai pravartu sužinoti realius skaičius 4u.gif


12 vnt. d16 vamzdelio su vidinėmis sienelėmis 2 mm, naudingo skerspjūvio plotas lieka 16-2-2=12; 12*12*3,14=452=4,52cm2 x 12 = 54 cm2 čia visų 12 vamzdelių skerspjūvio plotas.
8kW per 54 cm2 su dt 10C sudaro 0,035 m/s vandens greitį šildymo vamzdeliuose, o 4kW x dt 10C per d25 (3,15 cm2) geitis bus 0,4 m/s;

10C kritimas reiškia, kad kilpų galai bus tik vos vos šiltesni už betono temperatūrą ir praktiškai neatidavinės šilumos grindims.

Galiu pasakyti, kad 10C temperatūros kritimas reiškia, kad grindys turės būti vos ne +35C kaip kiauruose namuose. Derėtų skaičiuoti su ~2...4C kritimu, kad kilpų paskutiniai metrai taip neatšaltų ir tolygiau šildytų grindis.
Ar sutinkate?

3-5 kartus padidinus skysčio tekėjimo greitį tai yra pasiekiama, bet atsiranda "butelio kakliukas". 0,035 m/s greitis šildymo vamzdeliuose išaugęs iki 0,15 m/s dar liktų pakenčiamas, nors d20 vamzdelis čia nepakenktų.
O d25 magistralėje 0,4 m/s x 5 = 2 m/s... kas jau pasidaro tikrai daugoka. Darau išvadą, kad ir d32 magistralėje iki pirmojo kolektoriaus vandens greitis bus didelis, todėl derėtų nors antrojoje pusėje nebekurti problemų ir naudoti d32.

Ekonomines išvadas pranešiu, bet dar ne greitai.
Atsakyti