
Prisimenu savo nuomonių kaitą, kai dar buvau piemenė ir kuomet lyginu dabartinę savo mąstyseną, skirtumas- didelis, kadangi kol buvau paauglė, tol ir protas kitoks buvo..Kažkada manydavau, kad išvaizda, tai viskas, ko reikia ,,tikrai meilei''. Dabar net juokas ima prisiminus. Manau, kad svarbūs abu, tiek išvaizda, tiek charakteris. Bet vidus turbūt svarbesnis.

Mane labai kankino panaši dilema. Visada sakiau, kad man svarbesnis charakteris, bet kai sutikau dabartinį savo vaikiną man išvaizda šiek tiek, gal net ir ne šiek tiek, kliudė. Jis man buvo visiškai negražus. Na, bet išėjo taip, kad pradėjom susitikinėti, nes patraukė panašus požiūris įpasaulį, panašios vertybės, jis labai vertina mane rūpinasi. Pradėjau galvoti - taip, gal kam ir pasiseka sutikti ir gražų ir gerą žmogų, bet jei tik blaškysiuos tik pakenksiu sau ir gailėsiuos pametus tokį gerą žmogų tik dėl tokio paviršutiniško dalyko kaip išvaizda. Daug blogiau, kai moteris myli vyrą, o vyro jausmai mažiau išreikšti. O tas jo gerumas privedė prie to, kad sunku man būtų be jo, prisirišau, jis šiltas žmogus. Mano gyvenimas pakankamai ramus, nekyla abejonių ar nervų dėl to, kad gal nuklys į kairę (nors, žinoma 100proc. garantijų niekada nėra). Tikrai galiu teigti, jog esu laiminga su tuo žmogumi.
Charakteris, grozis su laiku isblesta

Galiu pasakyt, kad savo labai greitą būsimą vyrą įsimylėjau visai ne dėl išvaizdos. Kelis mėnesius įsivaizdavau, kad jam tiesiog pakeliui palydėt mane namo po paskaitų ir kad ms geri draugai. Mums buvo tiesiog smagu kartu, jis buvo man įdomus žmogus, pašnekovas, suprantantis draugas. Jo išvaizda man nebuvo atstumianti, bet tikrai nelaikiau jo gražuoliu.
Na ir per keletą mėnesių nepajutau kaip mūsų pokalbiai visi ilgėjo... kai pasiekė tašką, kad liko pas mane nakvot (mes tik kalbėjomės visą naktį) kažkuriuo metu supratau kas įsimylėjau ir atsirado ir fizinis potraukis ir t.t.
Žodžiu, esame laimingi jau 9 metus ir greitai tuoksimės.
Tai, kad mūsų santykiai nėra paremti tik fiziniu potraukiu, padeda išgyventi sunkesnius periodus.
Na ir per keletą mėnesių nepajutau kaip mūsų pokalbiai visi ilgėjo... kai pasiekė tašką, kad liko pas mane nakvot (mes tik kalbėjomės visą naktį) kažkuriuo metu supratau kas įsimylėjau ir atsirado ir fizinis potraukis ir t.t.
Žodžiu, esame laimingi jau 9 metus ir greitai tuoksimės.
Tai, kad mūsų santykiai nėra paremti tik fiziniu potraukiu, padeda išgyventi sunkesnius periodus.
QUOTE(Lellija1013 @ 2014 02 04, 18:04)
Man asmeniskai svarbiau charakteris. Jeigu jis tau patiks charakteriu, jei pamilsi jo charakteri,tai didele tikimybe,kad pamilsi ir jo isvaizda,kad ir kokia ji butu. O taip atsitikus,jis tau tampa paciu paciausiu, net jei pries tai kategoriskai sakei: ne,ne..Kas is to grozio,jei viduje velnias? Turesi grazuoli,o vat savo charakterio savybem taves nezaves,galbut net skaudins. Beto,isvaizda kintantis dalykas, o charakteri netaip jau lengva pakeist. Tad,ir renkies tarp to, kas pastovu (charakteris),ir to,kas kinta (isvaizda).

Kai man buvo 24 uzduodavau sau toki pati klausima "isvaizda ar charakteris"...ir dazniausiai laimedavo pirmasis... Nemazai metu nuo to laiko turejo prabegt, o ir patirtis su vyrais - graziais ir negraziais irode, kad svarbiausia zmogaus asmenybe ir charakteris.
Grazus ir isvaizdus vyrai yra grazus ne tik tau...o ir jie tai zino
Papildyta:
Pritariu, daug tiesos pasakyta
Grazus ir isvaizdus vyrai yra grazus ne tik tau...o ir jie tai zino

Papildyta:
QUOTE(Basakojė_ilgakasė @ 2014 04 06, 15:22)
Mane labai kankino panaši dilema. Visada sakiau, kad man svarbesnis charakteris, bet kai sutikau dabartinį savo vaikiną man išvaizda šiek tiek, gal net ir ne šiek tiek, kliudė. Jis man buvo visiškai negražus. Na, bet išėjo taip, kad pradėjom susitikinėti, nes patraukė panašus požiūris įpasaulį, panašios vertybės, jis labai vertina mane rūpinasi. Pradėjau galvoti - taip, gal kam ir pasiseka sutikti ir gražų ir gerą žmogų, bet jei tik blaškysiuos tik pakenksiu sau ir gailėsiuos pametus tokį gerą žmogų tik dėl tokio paviršutiniško dalyko kaip išvaizda. Daug blogiau, kai moteris myli vyrą, o vyro jausmai mažiau išreikšti. O tas jo gerumas privedė prie to, kad sunku man būtų be jo, prisirišau, jis šiltas žmogus. Mano gyvenimas pakankamai ramus, nekyla abejonių ar nervų dėl to, kad gal nuklys į kairę (nors, žinoma 100proc. garantijų niekada nėra). Tikrai galiu teigti, jog esu laiminga su tuo žmogumi.
Pritariu, daug tiesos pasakyta

Kai pradejau bendrauti su savo vyru, man baisiai kliuvo jo amzius
Jis uz mane metais ir keliais menesiais jaunesnis, kaip man pradzioje kliuvo tas musu skirtumas
Bet kai atsirado tikra simpatija, aistra ir jausmai as to amziaus pradejau net nepastebeti,ir dabar apie jo amziu prisimenu tik kartais, visiskai nemaiso, geresnio uz ji man siuo metu nera!
Kai tas vaikinas tikrai prades patikti, jo isvaizdos nepastebesi
As manau kad jei zmogus patinka, tai nepastebi jo kazkokiu trukumu



Kai tas vaikinas tikrai prades patikti, jo isvaizdos nepastebesi


QUOTE(European @ 2014 05 05, 20:10)
Dėl šito dar pasiginčyčiau. Kartais žmonės su metais kaip tik išgražėja.
Su savo būsimu vyru susipažinom telefonu, kelis mėnesius bendravome, mačiau jo nuotraukas (visiškai nepatiko), bet man jis buvo tobulo charakterio. Susitikom... Tiesa pasakius, man su juo buvo gal net kiek nesmagu ir gėda...
jo išvaizda man buvo, ne tiek nepatraukli, kiek atstumianti... Bet po truputį, po truputį ir dabar jis man gražiausias vyras žemėj!
Va kaip viskas keičiasi
O gal įsimylėjusios pradedam žiūrėti pro rožinius akinius




man apskritai graži išvaizda vyrui buvo trūkumas
