Šunų elgsenos problemos ir jų korekcija

Tai niekas ir nesako, kad nepatogūs. Esmė ta, kad šunį kartais tiesiog saugiau yra izoliuoti nuo pavojų jam pačiam.
Jaučio oda mums groja irgi apie pusvalandį. Kitas dalykas - per daug duoti taip pat negalima.

Kaip sudaryti šuniui saugias ir sau ramias sąlygas, be abejo, sprendžia pats šeimininkas.

Jaučio odos kokybė būna skirtinga. Tokią, kokią mes dažnai turime, sunkiai įveikiama net stiprius žandikaulius ir sveikus dantis turintiems mūsų dideliems jauniems šunims.

Pritariu nuomonei, kad šunį reikia statyti į vietą ir neleisti manipuliuoti šeimininkais.

...jūs čia kažkaip sudėtingai norit gyvent, realiai viskas truputį paprasčiau.

wolfin, duok man like'o mygtuką

Hm, keista, kiek šunų ir katinų turėjau su kerštu nesusiduriau, matyt visi labai atlaidus pasitaikė ir ką jie bedarytu niekad neatėjo į galvą, kad tai kerštas O šiaip esu giliai isitikinusi, jei galvojama, kad gyvūnas kerštauja, "manipulioja" šeimininku aiškiai su gaujos hierarchija netvarka ir auklėjimo trukumas

nu su tu katinu tai mes buvom priesai juodi visam gyvenimui, tai nieko stebetino, kad vare visur.
del hierarchijos - taip, pritariu. kai suniui sustatomos taisykles, jisai netures minties kenkt. taciau kai taisykliu nera, ju poelgiai tikrai kartais atrodo "specialiai".
nesuprantu kam tiek diskusijos del pasakymo, kad man atrodo jog sunys supranta ka daro ir tiek, cia ir taip jau labai isdiskutuota tema ne karta

Yra tokia labai faina knyga, seniai jau išleista - 1981 metais, ir dar seniau parašyta, bet tikrai smagu, įdomu ir naudinga ją paskaityti. čia
Rekomenduoju. Čia kad gyventi būtų paprasčiau. Ir dar konsultacijas su dresuotojais rekomenduoju.

o geras, reik paieškot šitos knygos

O žinai dėl ko tiek diskusijos? Dėl to, kad ne tik tu skaitai šią temą. Kam klaidinti tuos, kurie nežino? Paskui ir eina visokie mitai per metų metus, kurie nieko bendro neturi su realybe...

Kiek man žinoma, dar niekas nėra įlindęs į šuns (ar kieno kito) galvą ir realiai niekas nežino, kaip ten yra iš tiesų su jų mąstymu. Viskas remiasi teorijom. Kaip ir teorijos apie kosmosą, pomirtinį gyvenimą ar kt dalykus, kurios laikui bėgant keičiasi ir keičiasi, ir keičiasi - priklausomai nuo technologijų lygio... Bet kiek viskame tiesos ar melo niekas nežino, todėl logiškai mąstant - kiekvieno tiesa apie tai, kas nėra nepaneigiamai įrodyta (o kartais paneigiamos ir įrodytos tiesos) yra vienodai tikėtina - ir kiekvieno reikalas priimti tai ar ne. Todėl egoistiška taip įkyriai pareiškinėti, kad tik kažkieno teorija yra teisinga - siauras mąstymas ir tiek.
Ir tik nereikia manęs dabar apdirbt kiek lenda - jei nesupratote, ką parašiau, aš net neketinu bandyti išaiškinti, nes ne visi mato toliau savo kiemo, o kas mato - suprato...

Oi kiek cia daug pridiskutavote.Tikiuosi ne as cia isprovokavau ginca Jo, supratau, kad mano suo neauklejamas, bet as stengiuosi kiek galiu.Jis kitoks nei kiti,turi savita charakteri.Veterinaras sake, kad jis isterikas.Nepagalvojau, kad ir sunys gali buti isterikai, o pasirodo,kaip ir zmones, gali.Zaislai jam neidomus jokie visai.Turi kruva,2 minutes pasidziaugia ir vel cypia.Va ir dabar sedi salia ir "dainuoja".Reikalauja 100% viso mano demesio, kai tik esu namie.Automobiliu veztis is viso negaliu, baisi baime.Rekia kaip skerdziama kaiule, ir ismeta kruvas plauku.Gere paskirtus valerijosnus, niekas neoadejo.Ju nezinau ka daryti.Narvo neturiu galimybes statyti namie, nes reikia didelio, kaip suprantu, tiesiog nera vietos.Bent jau nugaleti sisiojima naktimis.Ju pavargau .tiesipog neturiu kam pasiguosti ir rasau cia.Atsiprau, jei jums atsibodau.
va cia sitas "banditas"

Megeja, ir aš norėčiau šią Lorenco K.Z. knygutę paskaityti, tik nesupratau, kur pirkti. Internetinėje parduotuvėje?

Pritariu, kad jei šunys manipuliuoja šeimininkais, įskaitant ,,kerštą", tai trūksta kontakto su gyvūnu ir auklėjimo, ir pamokos su kvalifikuotais dresuotojais, tikrai, nepakenktų.
Ir mes turėjome ne vieną tokį ,,kerštautoją", kuris jei ne į batą pridaro, tai jį sugraužia ir t.t., jei nepadarai, kaip jis (katė ar šuo) nori, tačiau visi herarchijos santykiai sutvarkyti mūsų, t.y. šeimininkų naudai ir jokių problemų nėra. Tarp mūsų šunų gaujos vadas yra senbuvis, kuris ir reguliuoja santykius tarp savo gaujos narių, kurie jam paklūsta, o mes nesikišame, nes viskas tarp jų vyksta sklandžiai. Ir namuose vienų nebijome palikti, pasakome ,,laukite" ir ramiai laukia, kaimynai net dažnai paklausia, kaip čia pas mus bute taip ramu su tokia gauja. O juk vienas iš mūsų šunų (mūsų pirmas šuo iš prieglaudos, kuris dabar šunų gaujos vadas), buvęs agresyvus ir mus visus bandė šokdinti, kandžioti, rodydamas savo dominavimą, susitvarkėme dresuotojų, tarp kurių buvo V.Avtuško ir Kęstas (mondioring), pagalba pamokose ir savarankiškai, dabar šuo idealaus paklusnumo, meilumo ir prieraišumo bei protingo sargumo (net mane miške išgelbėjo nuo užpuoliko, kurio net iš pradžių, kai jau ruošėsi užpulti, nemačiau,kalbėjau atsisukusi mob.tel., šuo kažkur miške lakstė,o pajutus pavojų, atbėgo ir atsistojo tarp mūsų ir neleido prisiartinti prie manęs, buvau labai nustebinta ir dėkinga šuniui, kuris prieš tai iki rimto dresavimo pradžios ir mane užpuldavo bei kandžiojo). Taigi, kiekvienam šuniui dresavimas (ši nauja tema nors ir nevadinama ,,Dresavimas", bet, manyčiau, šuns auklėjimas ir yra dresavimas, kuris būtinas kiekvienam šuniui.

Onute, 100 proc. vieno iš mūsų šunų, kuris visai neseniai tokiu pat buvo ir net blogesnis, bet galiu Jums garantuoti, juk viskas keičiasi į gerą pusę, esant kantrybei. Visų pirma, pats šeimininkas neturėtų per daug jaudintis, nes jautriam šuniui viskas persiduoda. Ir vežant avutomobilyje baimė su cypimais buvo, ir apsisiusiodavo nuo bet kokio prisilietimo ir nuo džiaugsmo, ir namuose staugimų ir siusiojimo bet kur ir bet kada, ir raminamųjų gaudavo, ir lojimo lauke bei laiptinėje isteriško buvo. Ir iš vis pas mus patekęs mažų šunų pervežimo konteineryje gyveno ne vieną mėnesį su atidarytomis durimis, išeidamas, kai nieko šalia nebuvo, o tik prieini, slėpėsi. Ir padovanotas buvo, ir grįždavo kelis kartus, nes nauji šeimininkai negalėjo su juo susitvarkyti ir susitaikyti su jo jautrumu. Bet, tikrai, pražydo berniukas, nes namuose visi šeimos nariai supranta, kad su tokiu jautruoliu daug laiko ir kantrybės reikia, va, ir jaukiname jį visi po truputį, rezultatas puikus, bet dar ne mažai laiko jo auklėjimui reikia, nors jis daug ką moka. Taigi, Onute, ir Jums viskas su laiku bus tvarkoje, tik laiko ir kantrybės reikia. Vežiokite dažniau automobilyje, dažniau ant rankų imkite, glostykite, siūlykite/ieškokite kuo daugiau alternatyvios motyvacijos savo žaviam šuneliui! Guoskitės, konsultuokitės, bet nestovėkite vietoje, nes kuo toliau, tuo sunkiau bus su šuneliu susitvarkyti.