Santykiai su anyta, gyvenant kartu.

Savo laiku teko gyventi su tevais.bet su mano tevais pykciu budavo laaabai retai kada ir pagrinde del smulkmenu dabar gyvenam vieni,be tevu,zinau kad bet kada galiu grizti ir pas savo tevus ir pas uosvius,nes nei su vienais nesipykstam ir niekada nebandom jiems aiskinti savu gyvenimo tiesu Niekada negaleciau juodinti nei savo tevu,nei uosviu ir net minciu nekiltu kazka pasmaugti ir tt.,nesugebi gyventi draugiskai eik kad ir po tiltu ir draskykis kiek sirdis geidzia,nereiks tada lot ant kitu zmoniu kokie jie blogi...

Kaip puiku, kad tamstos teksto suvokimas 100 procentinis. Neklystanti ir nepakaltinama Deive ne kitaip, as tik mirtinga.

Kai man dedikuotas postas as ir atsakysiu.

Idomiai pateikiama SAVO VAIKO savoka. Jei savas, vadinasi, jis gali buti tvirkinamas iki begalybes, puoselejamas jojo infantilumas, nesuteikiant jam galimybes mokytis is savu kaildu. Vietoj to, siuloma lakstyti ispaskos su "sieno kupeta", bo kad vargsiukas lengviau gyventu. Bet is esmes jis gi negyvibingas, jis kaip nustypes, nususes ant aplanges uzauges pomidoras, kuriam reikia is sonu ramsciu-tevu. Mano galva tevu pareiga paruosti vaika taip, kad jis butu savarankiskas, nestu atsakomybe uz savo veiksmus. Vedi, zinai ka toks zingstis atnes, tam reikia busto ir t.t. Vadinasi, tas kas priima sprendima - vesti, turi nesti uz savo veiksmus atsakmybe, deramai vertinti pasekmes. Negali islaikyti seimos savo pastangom, NEVESK.

O kuri cia rase apie sandeliukus. Pofig tie sandeliukai, problema yra tame, kad namuose trinasi svetimas zmogus, kuris is taves, tavo nuosavose namuose atima pasirinkimo laisve, tu negali daryti tai ka tu darytum, kai to zmogaus nebutu. Trintis virtuveje, jei dvi seiminkes atskirai kiekvienai seimai ruosia maista. Jei maistas ruosiamas kartu, velgi, su laiku atsiranda trintis, kas ka megsta valgyti, pradedama blusinetis centuose ir t.t. Marciai anyta yra svetima, anytai marti taip pogi, meiles jausmo nera, prieraisumo jausmas galimai tik formuojasi, kaip tai vyks, pletosis priklauso nuo kiekvieno individo. Marteles pretenzijos, onoras anytos teritorijoje tikrai suartejimui nera geras veiksnys. O jei dar jei martele itikejusi jog ji yra sventa karve, engebanti adekvaciai vertinti savo padeti, pekla garantuota.

ANALOGISKAS VARIANTAS BUTU, JEI ANYTA ATEITU I MARCIOS NAMUS. Ir jei anyta nesielgs adekvaciai, diktuos savo taisykles svetimoje-marcios teritorijoe, marti bus visiskai teisi, kad pasipiktins.

Moonte linkusi mokytis is visu, jei ka, net ir is Aimejos.
Nezinau nei vienos anytos, kuri kaip ziezula su putomis ant lupu priimtu savo marcia i namus, gal cia tik Aimejai tai vaidenasi, kad Moonte taip darytu ir kitos pasisakancios pries jos nuomone. Patogu, bet jau cia jos problema. Kai jau minejau, konfliktai kyla ne tik del vienos puses kaltes. Tu gali simta kartu buti ismintinga, bet ismintis nenumato jog turi buti ameba, ar priedelis infantilams. Ismintinga moteris isaugina savimi ir savo seima gebancius pasirupinti vaikus, kurie kelia pretenzijas sau, bet ne kitiems.

Ir dar ka as norejciau iterpti. Man Aimejos pozicija yra suprantama, dar ir kaip. Nemeluosiu, esu labai globejiska, nepalspatis, itariu matosi, kad ir valdinga, buvo laiko tapras, kai mes su sunumi buvome tik dviese, savo globejiskumo vos nepadariau is jo ta "planges pomidora". Dekui ismintingam vyrui, sunaus tevui, kuris savalaikiai atsirado musu gyvenime ir gebejo pazaboti mano globejiskuma, duodamas didesnes erdves vaikui. Todel per tuos palyginimus as supratau, kad gerais norais keliai i pragara gristi. Vaikus reikia moketi paleisti, nekaisiojant sieno kupetu, gerbti ju pasirinkima, pakanciai ziureti i ju klaidas, nes jie mokosi gyventi, bet SVARBIAUSIA - nenustoti ir save gerbti.

Savas vaikas netampa svetimu kai veda. Niekas manęs neįtikins, kad laikinai priėmus jauną šeimą pas save, tai jau reikš, kad jie netikę, nenormalūs, pomidorai ant palangės. Beje, pamiršau pasakyti, mes tuo metu kai gyvenom pas anytą, turėjom savo būstą, paprastą, bendrabučio kambarį, bet tuo metu taip reikėjo, laikinai pagyventi.
Va pažįstami, pas tėvus gyveno, kol statėsi netoli jų namą, taip , patogu buvo tai jaunai šeimai, vaiką vakarais pažiūrėdavo anyta, kol jie apie savo namą triūsė, galėdavo, kad ir iki vidurnakčio dirbti, ir šiaip visom prasmėm neneigsiu, kad patogu buvo,apie 2 m. taip, ir ką jie kokie netikėliai. Būtinai ,kad įrodytų savo vertę, jie turėjo eiti į miestą, nuomoti butą, važinėti iki namo, vaiką auklei palikti, tik tada jie būtų super duper jauna šeima. Kitokiu atveju jie ,,tvirkinami iki begalybės''? Na pagyveno, aišku, kad sutaupė, tai laikau parama šeimai, SAVO VAIKUI. Ar jau čia kažkas blogo?

Aš nekalbu apie ilgalaikius sėdėtojus ant tėvų sprando.

Idomu kam oponuoja Aimeja? Mayt pati su savo suopraciu diskutuoja.

Kuri cia rasanciu ir oponuojanciu Aimejai rase, kad kai veda vaikas jis nustoja buti SAVAS?

Itariu, Aimeja, kad saavas yra tik tuomet kai globoji, o jei negloboji, leidi jam buti savarankisku zmogumi, gyveni savo gyvenima, jis tampa kaip ir nesasavu. Ka as galiu i tai pasakyti, man tik nuosirdziai gaila, kad tu abejoji suaugusiu zmoniu gebejimu pasirupinti savimi.

vat taip turi klostytis bendravimas- reikia nusileisti viena kitai. Esate išmintingos moterys. Galėtų kiekviena taip mąstyti.
Papildyta:

Matyt taip susiklostė aplinkybės konkrečiai šioje situacijoje. Autorė rašė, kad gyvenna/-o užsienyje. Matyt savo tėvai toli. O kalbant apie standartines situacijas, tai juk negi pyksi ant savų? Juk daug smagiau burnoti ant svetimų.
Papildyta:

Tai yra normalu, juk galų gale niekad nežinai kas gyvenime gali nutikti ir kur gali tekti glaustis. Bėda nutinka tada, kai žmogus gyvendamas svetimuose namuose nesugeba laviruoti, patylėti, žodžiu suvokti savo vietą, kad ir kaip žeminančiai tai skambėtų. Tikiu, kad daugelis motinų negali pasakyti "ne" savo vaikui, tegul ir jo antrajai pusei, ir dažnai tai daro sunkia širdimi ir su baime, nerimu. Bet kai atėjusi svetima moteris, ar vyras ima jaustis šeimininkais tų namų...tai
Nors neneigsiu jog nebūna tikrai sutrikusios psichikos anytų, kurios gal ir leidžia sau per daug, bet tokiu atveju, vos tik pamatai, kad jos elgesys peržengia ribas, ir su tuo žinai jog nesugyvensi, tepi slides mygom.

Pilnai sutinku su Jūsų nuomone. Bet būna anytų kurios tiesiog veda iš proto,pavyždžiui kaip temos autorę. Nemanau ,kad ji baldus stumdo ar anytą šokdina.Tiesiog ta anyta yra per daug valdinka,o kaip žinia kas per daug tas nesveika.



Oi apsaugok Dievuliau tikrai negyvenu ir negyvenčiau pas anytą,esu pati ne auksinė ,anyta taip pat, tai isivaizduoju iki ko tai gali nuvesti Kažkada,kai buvau 21metų,tai metams laiko gyvenau pas tėvus...tiesa ne per daugiausiai gyvenau nes dirbau ištisai arba su draugais laksčiau po darbo...

Moonte,pažinojau vieną anytą,kuri labai nenorėjo priimti marčios pas save į namus,ir putojosi ir pyko,ir nenorėjo...ir visą gyvenimą iki pat mirties ji pyko,kabinėjosi ant tos marčios, atsiminimų tikrai daug apie tai,gaila man tų žmonių buvo
Aimejai tikrai nesivaidena

Gaila tai nebent todėl, kad suaugo, o ant savo šikinės atsisėsti taip ir nesugebėjo.

Nu įsivaizduokim kad sūnus atsiveda marčią, kuri anytai nepatinka. Gal jos visiškos priešingybės, gal kaip tik per daug panašios, gal tai anytai visiškai nepriimtinas marčios požiūris į gyvenimą ir šeimą, gal marčios gyvenimo būdas atrodo siaubingas (ir tik nepradėkim pasakų apie tai, kad privalai priimti ir pamilti - yra žmonių, kurie iš pirmos pažinties nelimpa ir tiek). Tai jei šeimynos gyvena atskirai, tai dar gali save nuteikt - sūnus pasirinko, aš pasirinkimą gerbsiu, mylėt gal ir nepamilsiu, bet bent padoriai bendraut pasistengsiu. Bet tai neįmanoma, jei gyveni kartu. Ypatingai jei nėra absoliučios būtinybės (liga, nelaimė).

Aš su savo nuosavu broliu kurį laiką pagyvenus plaukus pradėjau po truputį rautis, nes mane nervino jo kai kurie įpročiai. Tai gerai, kad mes artimi pakankamai, kad neįsižeidžiam ir neužsišikam dėl pasakytos pastabos arba susierzinusio komentaro. Apsibumbėdavom ir toliau trindavomės. Tai čia savas, prie mano bendravimo būdo ir sarkazmo pripratęs. O marti svetima, o jei dar neduok die kokia jautrios ypatingai dūšios, tai apsiverktų ir nubėgtų draugėm skųstis su manim mėnesį pagyvenus. O aš net nesuprasčiau, kame problema, nes mano toks bendravimo būdas. Aš pvz negaliu suprast dėl visko raudančių ir dėl menkiausių šūdniekių pergyvenančių žmonių. Ir tokius žmones mano komentarai dažniausiai sunervina ir dar labiau sugraudina Tai stengiuosi prie tokių rinkti žodžius. Bet tai būtų neįmanoma kartu gyvenant, nes aš negaliu ir nenoriu išverst savęs išvirkščiai.

Sahrazad, jokiam ji uzsienyje negyvena ir tevai jos LTU.
cia kita pasisakiusi moteris gyveno su anyta uzsienyje ir nuomavo nama, ne autore.

aaa supratau..persiprašau tada. neskaičiau visos temos, žiauriai lėtas omni dissconnect'as- labai tingiu laukti kol užkraus man ten viską

As jau atsikandau gyvenimo su tevais,kosmaras buvo ,bet kur eiciau gyventi,bet ne su tevais,ar uosviais.

Išeitis yra, reikia tekėti/gyventi su svetimšaliu, ir būsi tinkamai aprūpinta