Labas rytas
Na va, vyras kompiuteri atveze, bandysiu parasyti musu stebukliuko gimimo istorija:
Taigi, kaip jau rasiau, treciadieni buvau pas daktariuka, kuris pasake, kad mano organizmas pasiruoses gimdyti, atsidarymas 2 cm., kaklelis visikai isnykes, bet vaikutis dar nenusileides...pasake, kad gimdymas gali prasideti ryt arba sulaukti termino (tuo metu man buvo 38 savaites ir 3 dienos). Na as labai pasidziaugiau, nes atsirado sansas pagimdyti pagal plana, penktadieni, tuomet sutaptu vaiko vardas su jo vardadieniu. Taigi grizus namo nutariau vakare prispausti vyra, kad cia ta reikala reikia paskatinti.. Bet aisku nieko as nesitikejau, juk cia tik minimaliai padeda, specialiai neisaukia, na svarbiausia istikruju norejau, kad man neskatintu suejus terminui, kadangi pernesioti tikrai butu neleide, todel tikejausi, kad sios priemones leis nors tiek, kad termino nesulauksiu... Taciau jau vidurnakti, as kazkaip pajutau ale saremius, skausmus su pradzia ir pabaiga, lyg pasiziurejau reguliaruma, kas 10 min., bet jie nebuvo stiprus, tai galvojau bus kokie paruosiamieji.. Nusimaudziau po dusu, siek tiek palengvejo ir uzmigau apie 1.30. Trecia valanda ryto, prabundu nuo viduje isgirsto garso "pokst" - tikrai tikrai toki girdejau... Ziuriu siek tiek kelnaites suslapusios, maunu i tualeta.. Ale tikrai kazkas lasa.. Sprantu, kad turbut bus vandenys, ir jie tokie tik svelniai ruzavi.. Kazkiek sunerimau, nes sako arba jie turi buti sviesus, balti, arba jau zalios spalvos atspalvio... Pastebejau saremius, kurie jau buvo kas 2-3 minutes.. Skausmelis smagus, tai pagalvojau, kad i gala gali buti ohoho kaip saldu, jei jau pradzioje jie visai saldus, bet tikrai pakenciami buvo.. Susitvarkem, susidejom, as dar uzkandau, nes planavau kokias 8-12 val gimdyt ir isvaziavome i AK. Ten buvome 4 val. Ryto. Apziurejo, pasake, kad 4-5 cm atsidarymas, dar nuleido siek tiek vandenu, nemalonu buvo labai... Uzrase sirdute, viskas lyg tvarkoje, isejom i gimdykla kesti toliau saremiu... Akusere Audrone pasirode, nereali mano pagalbininke buvo, labai maloni, gera ir t.t., nerealiai likau jai dekinga! Tai va, po 1.5 val saremiu (kuriu metu man state laseline del gestacinio diabeto, sedejau ant kamuolio, vaiksciojau), prasidarymas buvo 6-7 cm. Na ir toliau smagumos visos, jokiu vaistu bandziau neimti didvyriskai kentejau, vyras visuomet salia buvo, nereliai padejo, ypatingai kai saremiu metu rekiau, aimanavau ir angliskai keikiausi, o reikejo kvepuoti, kad maziukui dekonies butu... Sitie skausmai tai buvo dar puse velnio, na o kai atsiverimas buvo 8-9 cm, jau rekiau vyrui, kad su antru tikrai darysim epidura... Buvo taip saldu, net neisivaizdavau, kad toks skausmas gali buti, nors tikrai pakanti skausmui esu... Gydytojas pasiule vaistu, sutikau, suleido i vena, kaip kazkas minejo sampanas, nezinau, bet man tikrai padejo, grizome prie tokiu skausmu kurie buvo 7-8 cm prasiverimui.. Galejau nerekdama juos prakviepuot.. Na atsiverus 10 cm, gydytojas pasiziurejo ir pasake, kad vaikelis dar pilnai nenusileides, dar reikia pakenteti pries stumiant..ir akuserei pasake, kad ateis 8.30 (tuomet buvo 7.45), tai mane tokia baime apeme, kad situs saremius as turesiu istverti dar 45 minutes, o jau vaistai buvo nustoje veikti, ir nauju nebegalejo suleisti... Na bet akuseres ir vyro pagalba juos iskenciau ir atsirado didleis stumimo noras, tai kazkur gydytojas atejo 8.15 ir prasidejo pats stumimas.. Stumimo metu buvo lengviau del saremiu, kazkaip jau tuoj tuoj atrode bus maziukas, bet labai bijojau kad man lengvai neiseis po visu gulimu rezimu ir galejo uztrukti ilgai, kaip kitoms buna, bet gal per kokius 6-8 saremius istumiau savo stebukleli.. Gydytojas padejo spausdamas pilva (nezinau ar taip visoms daro), ir islindo mano dziaugsmelis, jau toks niurzgaliukas buvo, kai padejo man ant pilvuko, taip supyko, kad ji istrauke is mamytes pilvuko. Verkem abu su vyru, kai sulaukem savo sunaituko, jis juk buvo toks lauktas, taip noretas, o va dabar toks sveikutis, puikutis, ant mamytes pilvuko gulejo.. Akusere paeme vaikuti ivertinti, gavome 10 balu
tada jis prabuvo pas teti ant ranku, kol mane sutvarke, plysau, sake tik 5 mm, bet man atrodo visus 5 cm, nes labai ilgai siuvo, bet sedeti leido, vadinasi tikrai ne daug... Sunaituko neleidau isnesti i naujagimiu skyriu (na per paskaitas taip sake, kad yra galimybe), bet del sio prasymo labai keistai i mane visi ziurejo, kad as nepasitikiu, kad cia papildomas darbas ir t.t. Po apziuros nuveze i palata, ne tai kad negavome seimynines, bet dar ir i triviete pagulde (diena budavo visivyrai, tai palatoje devyniese su leliukais). Mazylis musu visa diena ismiegojo, papulio nelabai norejo imti, o as ir nelabai mokejau, nakti beveik visa praverkem, daug kakojom, ir vel verkem, kita diena vel miegojom, ir tik truputi sugebedavau jam duoti priespienio palaizyti.. Todel turbut jis man ir pageltanavo, del maisto trukumo, bet po truputi isivaziavome, ir dabar jau valgome kad 2-3 valandeles, pienuko atsirado trecios paros pabaigoje, o taip priespienuka gerem.. Vaikutis tai nerealus, kaip pagrazejo per pora dieneliu, visi tynimai praejo, o tai kaip vyras sake, buvo panasus i raudona lietuviska bulvyte
tarp maitinimu daug miegam, sekamcia diena mus perkele i kita palata, kur dviese (nors ji irgi dviviete), tai daug geriau..beje vytrai cia gali isbuti visa diena, tai maniskis atkeliau, dziaugiasi mazyliu, nesioja, buciuoja, taip smagu ziureti i siuos mano mylimiausius vyrus kartu
na ligonineje pagulejom ilgiau, del galimos geltos ir blogu kraujo rezultatu, kurie pakito turbut del gimdymo metu patirto streso, bet gerai kad jokio gydymo nereikes, ir jau turbut vaziuosim ryt namo...
Taip, kad is tikruju, tai nera taip baisu, gimdymas tesesi 4.5 valandos, net ir pirma kart gimdziusioms, na jei neksaiciuoji tu pirmuju saremiu, o jei neskaitant tu paskutiniuju skausmingu saremiu, ties 9-10 cm tai visai baika
xixixix
del tokio stebuklo daugiau tikrai galetum istverti, esu uz ji be galo be krasto dekinga Dievui, visiem gydytojams ir likimui! Jausmas buti mama yra neapsakomas jokiais zodziais, tai butina patirti...
Lauksim jusu mamyciu namuciuos 
