Turėjau variantą.
Pažįstu visai nemažai tokių laimingų praktikų ir patyrimų.
QUOTE(*2M* @ 2013 01 31, 12:10)
ligonines ne baubai kazkokie, jos ir yra isteigtos tam kad pagelbeti zmogui, o ne tam kad ji uzdaryti ar kalinti.
Įsteigtos ne tam, bet yra medikų, kuriuos apėmęs visagalystės jausmas. Arba tai tiesiog baimė, žinant, kas gali būti, kad ir su labai maža rizika, todėl iš tos baimės stengiamasi maksimaliai apsidrausti.
QUOTE(flight @ 2013 01 31, 12:17)
Dukros gimimas buvo labai gražus, nes sąrėmiai ėjo beveik be skausmo. Pamenu, apžiūrėjo mane ir sako - kaklelio atsidarymas jau 8 cm, o man nesijaučia, kad kažkas rimtai vyksta 
Vaikštom sau po namus, kalbam, juokaujam, ai, tiesa, dar ir gimdau tuo pačiu 
Po gimdymo, tą pačią dieną, vaikščiojau kaip niekur nieko, savijauta buvo tokia, kad galėjau ant rytojaus vos ne į darbą lėkt.
Vaikštom sau po namus, kalbam, juokaujam, ai, tiesa, dar ir gimdau tuo pačiu Po gimdymo, tą pačią dieną, vaikščiojau kaip niekur nieko, savijauta buvo tokia, kad galėjau ant rytojaus vos ne į darbą lėkt.Mano dukrelė labai panašiai gimė, nors ir ligoninėj
Bet iki pačio gimimo ligoninėj buvau tik gerą valandą, tai pusiau namie gimdžiau O nevažiavau sąmoningai, man daug mieliau buvo sąrėmiaut namų aplinkoj Iš tiesų, aš manau, kad sąmoningam gimdymui visų pirma reikia nusiteikti viduje, labai tikėti savimi ir savo sėkme, tada su tokiu nusiteikimu daug didesnė tikimybė, kad ir ligoninėj pasiseks pagimdyti be nereikalingų intervencijų. Nors iš tiesų visą nėštumą turėjau baimę, kad ligoninėj liksiu nesuprasta su savo norais ir tik prasidėjus gimdymui, ta baimė dingo, atėjo supratimas, kad viskas bus gerai ir buvo Bet net jei ligoninės taptų tobula vieta gimdyti, vis tiek norėčiau bent vieną vaikelį pagimdyti namuose. Kad viskas būtų visiškoj ramybėj nuo pradžios iki vaikelio gimimo ir po to. Be jokių važiavimų, be jokių popierių pildymų ir t.t.
QUOTE(Justesea @ 2013 01 31, 12:03)
Arba tai tiesiog baimė, žinant, kas gali būti, kad ir su labai maža rizika, todėl iš tos baimės stengiamasi maksimaliai apsidrausti.
QUOTE
"In the light of your experience ... would you say the same thing to other prospective mothers who are contemplating having their twins at home?" Kerr replied: "I would say to them that when you are looking at the risks, 'one' looks like a really small number, but somebody has to be the one. If you are the one, it's really final and you can't do it over. I was the one."
Kerr- ne medikė, ji mama, praradusi vieną iš savo dvynių.
QUOTE(KameHame @ 2013 01 31, 11:48)
Klaarą, ar iš medžio iškritote 
Dar nuo anos diskusijos dalyvauju, o jūs manęs klausiate: "Tai nedraudžiama Lietuvoj,nežinojot? ". Ir apie sąmonės rėmus 
Va taip ir būna: nori kaip gudriau pasakyti, o išeina kaip visad
Dar nuo anos diskusijos dalyvauju, o jūs manęs klausiate: "Tai nedraudžiama Lietuvoj,nežinojot? ". Ir apie sąmonės rėmus Va taip ir būna: nori kaip gudriau pasakyti, o išeina kaip visad
Sakai?
Nu tebūnie ,galiu pabūt iškritus 
Bet kaip supratau naminiai gimdymai(solo ,ne solo-visi) visgi netelpa į įprastinius jūsų sąmonės rėmus?Ar telpa?
O šiaip pritariu flight-nejaučiu visiškai jokio poreikio kažkam kažką įrodinėt ar pasitempt kaip kažkuri rašė- jei nėštumas sklandus tai mano kaip moters (ir kaip žmogaus )prigimtinė teisė yra gimdyti ramiai paprastai namuose ir tiek
QUOTE(dange @ 2013 01 31, 13:17)
Kerr- ne medikė, ji mama, praradusi vieną iš savo dvynių.
Šitoj vietoj galim vėl viską pradėti iš naujo.
O būna ir taip taip. Galbūt tai ir filosofijos, tas "žinojimas" arba "susitaikymas", bet kažkam tos filosofijos yra jų gyvenimas ir niekas negalėtų to pakeisti. Bet nieko ir nereikia keisti - žmonės skirtingi. Vieni viską protu suvokia, kiti širdimi, todėl ir į tuos pačius įvykius reaguojam visiškai skirtingai.
QUOTE(Justesea @ 2013 01 31, 12:27)
Šitoj vietoj galim vėl viską pradėti iš naujo.
O būna ir taip taip. Galbūt tai ir filosofijos, tas "žinojimas" arba "susitaikymas", bet kažkam tos filosofijos yra jų gyvenimas ir niekas negalėtų to pakeisti. Bet nieko ir nereikia keisti - žmonės skirtingi. Vieni viską protu suvokia, kiti širdimi, todėl ir į tuos pačius įvykius reaguojam visiškai skirtingai.
O būna ir taip taip. Galbūt tai ir filosofijos, tas "žinojimas" arba "susitaikymas", bet kažkam tos filosofijos yra jų gyvenimas ir niekas negalėtų to pakeisti. Bet nieko ir nereikia keisti - žmonės skirtingi. Vieni viską protu suvokia, kiti širdimi, todėl ir į tuos pačius įvykius reaguojam visiškai skirtingai.
Justesea, be abejonės, kad taip būna. Jei nebūtų įmanoma pagimdyti dvynių be medikų, evoliucijos eigoje toks reiškinys kaip daugiavaisis nėštumas ko gero būtų išnykęs. Gerai, kad įdėjote savo nuorodą, bet ko gero todėl, kad žmonės skirtingi, aš, lygindama šias dvi istorijas, matau ne filosofijų skirtumus ir skirtingas reakcijas į tuos pačius dalykus(gi akivaizdu, kad mamos reakcija į sėkmingą dviejų kūdikių gimimą yra kitokia, nei kitos mamos reakcija į vieno iš savo kūdikių mirtį).Matau, kad didelės rizikos gimdymą namuose renkasi nebūtinai asocialai
, taip pat matau komentarus po straipsniu, apie tai tai, kad šis pavyzdys įkvepia kitas dvynių besilaukiančias moteris rinktis gimdymą namuose.Papildyta:
QUOTE(klaara @ 2013 01 31, 12:18)
O šiaip pritariu flight-nejaučiu visiškai jokio poreikio kažkam kažką įrodinėt ar pasitempt kaip kažkuri rašė- jei nėštumas sklandus tai mano kaip moters (ir kaip žmogaus )prigimtinė teisė yra gimdyti ramiai paprastai namuose ir tiek
O nesklandus nėštumas, arba nėštumas su žinomais rizikos faktoriais tą teisę padaro mažiau prigimtine?
QUOTE(Justesea @ 2013 01 31, 13:03)
Mano dukrelė labai panašiai gimė, nors ir ligoninėj Bet iki pačio gimimo ligoninėj buvau tik gerą valandą, tai pusiau namie gimdžiau O nevažiavau sąmoningai, man daug mieliau buvo sąrėmiaut namų aplinkoj
Bet iki pačio gimimo ligoninėj buvau tik gerą valandą, tai pusiau namie gimdžiau O nevažiavau sąmoningai, man daug mieliau buvo sąrėmiaut namų aplinkoj 
Man viskas vyko pakankamai greit (mano subjektyviu požiūriu, šiaip - eiga buvo labai normali ir net vadovėlinė), kadangi vos spėjo pradėt justis skausmas, jau laikas buvo aktyviausiam gimdymo etapui. Man tai buvo gan netikėta, t.y., sau vaikštai, bendrauji ir ups - pora skausmingesnių sąrėmių ir jau vaikas gimsta, jau prasideda pats procesas.
QUOTE(dange @ 2013 01 31, 13:59)
O nesklandus nėštumas, arba nėštumas su žinomais rizikos faktoriais tą teisę padaro mažiau prigimtine?
O kodėl vis eskaluojate tą rizkingą/komplikuotą nėštumą? Gi tai - tokie reti, vienetiniai atvejai, kai kurie jų - net ne Lietuvoje. Paprastai rizikos grupėje gimdoma ligoninėse, ne namuose. Ligoninės juk tam ir skirtos. Aš pvz., dviejų vaikų sėkmingai sulaukus namuose, nežinau, ką rinkčiausi su trečiu, jei kada būtų (visgi, amžius nebe tas, didesnė galimybė komplikacijoms etc). Tai ką jau kalbėt apie realią, procentaliai didelę riziką komplikacijoms.
Gal aš ir ne teisi, bet man atrodo, kad mamos, kurios renkasi gimdyti namie, kitaip ir į netektį žiūri. Tik bijau išsiplėsti, nes galiu būti labai ne taip suprasta ir sulaukti daug išvedžiojimų apie nusisvaigusias ekolgistes be atsakomybės jausmo, kai gyvybė yra toks brangus dalykas.
Bet norėčiau į kitą dalyką atkreipti dėmesį. Iš mano įdėtos dvynių istorijos. Jų mama tiesiog jautė, kad jai nereikia į ligoninę, kad jos vaikams saugiau gimti namie, ypač antrajam, kuris ėjo kojytėmis. O gydytojai bijojo, bet tai suprantama, statistiškai toks nėštumas yra gana rizikingas (bet vėlgi - tų rizikų statistikos yra iš gimdymų ligoninėse...). Gydytojai norėjo skatinti gimdymą, o mama jautė, kad per anksti pagimdžius gali kilti komplikacijų. Ir kas dabar pasakys, ar taip ir nebūtų nutikę ligoninėj? Kodėl nuojauta, ypač motiniška, kuri yra be galo stipri, tokiais atvejais nurašoma kaip kvaila ir neatsakinga? Gal mama tokiu savo sprendimu išgelbėjo vaiko gyvybę?
Bet norėčiau į kitą dalyką atkreipti dėmesį. Iš mano įdėtos dvynių istorijos. Jų mama tiesiog jautė, kad jai nereikia į ligoninę, kad jos vaikams saugiau gimti namie, ypač antrajam, kuris ėjo kojytėmis. O gydytojai bijojo, bet tai suprantama, statistiškai toks nėštumas yra gana rizikingas (bet vėlgi - tų rizikų statistikos yra iš gimdymų ligoninėse...). Gydytojai norėjo skatinti gimdymą, o mama jautė, kad per anksti pagimdžius gali kilti komplikacijų. Ir kas dabar pasakys, ar taip ir nebūtų nutikę ligoninėj? Kodėl nuojauta, ypač motiniška, kuri yra be galo stipri, tokiais atvejais nurašoma kaip kvaila ir neatsakinga? Gal mama tokiu savo sprendimu išgelbėjo vaiko gyvybę?
QUOTE(Justesea @ 2013 01 31, 15:36)
Gydytojai norėjo skatinti gimdymą, o mama jautė, kad per anksti pagimdžius gali kilti komplikacijų. Ir kas dabar pasakys, ar taip ir nebūtų nutikę ligoninėj? Kodėl nuojauta, ypač motiniška, kuri yra be galo stipri, tokiais atvejais nurašoma kaip kvaila ir neatsakinga? Gal mama tokiu savo sprendimu išgelbėjo vaiko gyvybę?
Niekada nežinai, kaip būtų, jeigu būtų. Man vis kliūva pasisakymai - "darė ekstrinį cezarį, o kas, jei būčiau gimdžius namuose". Taip ir norisi paklaust - o tai pala, nežinojot, kad gimdant gulom ar pusiau gulom, komplikacijų rizika labai smarkiai išauga ir galimybė natūraliai pagimdyti - smarkiai sumažėja? Kad to ekstrinio cezario namuose gal nė nebūtų reikėję? Guli ant nugaros - susiaurini dubens apimtį, vaikui sunkiau praeiti (ekstra cezaris arba vakuum ekstraktorius), užspaudi kraujagysles, sulėtini gimdymo tempą - vaikui trūksta deguonies, hipoksija, ekstra cezaris; gerookai sunkiau stumti, vėlgi - ekstra intervencijos.. Arba, pasakoja apie netikėtas komplikacijas ir "pamiršta" paminėt, kad buvo suskatintos, nuskausmintos ir kt. , kas vėlgi, turi savo pasekmes.
Ir labai noriu pridurti, kad ankstesne savo mintimi jokiais būdais nenoriu pasakyti, kad ligoninėj gimdyti yra labiau rizikinga ir ten visi tik pakenti nori. Tikrai ne. Medikai nenori pakenkti, jie nori apsidrausti, kai žino, kad statistiškai yra didesnė rizika. Tik klausimas, ar visada to reikia? Ar visada tas apsidraudimas yra geriau? Nes medikas mato tik situaciją iš šono ir turi vadovėlines žinias. Bet jis dėl konkrečios moters dažniausiai neturi jokių nuojautų ir juo labiau neturi teisės jomis kliautis. Nors, manau, yra gydytojų, kurie kartais ima ir pasikliauna...
QUOTE(Justesea @ 2013 01 31, 13:36)
Gal aš ir ne teisi, bet man atrodo, kad mamos, kurios renkasi gimdyti namie, kitaip ir į netektį žiūri. Tik bijau išsiplėsti, nes galiu būti labai ne taip suprasta ir sulaukti daug išvedžiojimų apie nusisvaigusias ekolgistes be atsakomybės jausmo, kai gyvybė yra toks brangus dalykas.
Bet norėčiau į kitą dalyką atkreipti dėmesį. Iš mano įdėtos dvynių istorijos. Jų mama tiesiog jautė, kad jai nereikia į ligoninę, kad jos vaikams saugiau gimti namie, ypač antrajam, kuris ėjo kojytėmis. O gydytojai bijojo, bet tai suprantama, statistiškai toks nėštumas yra gana rizikingas (bet vėlgi - tų rizikų statistikos yra iš gimdymų ligoninėse...). Gydytojai norėjo skatinti gimdymą, o mama jautė, kad per anksti pagimdžius gali kilti komplikacijų. Ir kas dabar pasakys, ar taip ir nebūtų nutikę ligoninėj? Kodėl nuojauta, ypač motiniška, kuri yra be galo stipri, tokiais atvejais nurašoma kaip kvaila ir neatsakinga? Gal mama tokiu savo sprendimu išgelbėjo vaiko gyvybę?
Bet norėčiau į kitą dalyką atkreipti dėmesį. Iš mano įdėtos dvynių istorijos. Jų mama tiesiog jautė, kad jai nereikia į ligoninę, kad jos vaikams saugiau gimti namie, ypač antrajam, kuris ėjo kojytėmis. O gydytojai bijojo, bet tai suprantama, statistiškai toks nėštumas yra gana rizikingas (bet vėlgi - tų rizikų statistikos yra iš gimdymų ligoninėse...). Gydytojai norėjo skatinti gimdymą, o mama jautė, kad per anksti pagimdžius gali kilti komplikacijų. Ir kas dabar pasakys, ar taip ir nebūtų nutikę ligoninėj? Kodėl nuojauta, ypač motiniška, kuri yra be galo stipri, tokiais atvejais nurašoma kaip kvaila ir neatsakinga? Gal mama tokiu savo sprendimu išgelbėjo vaiko gyvybę?
Labai teisingas jusu komentaras!
Dvyniu gimimas namie, vienas uzpakaliu kitas kojytem i prieki
Trynuku gimimas namuose
