Aciu labai mergytes visoms uz toki gausu palaikyma,jau vien pazvelgus kiek daug geru,siltu,palaikanciu zmoniu tave supa,norisi pakelti galva ir eiti tik i prieki.Nuosirdziai dekoju pasisakiusioms tiek cia ,tiek asmeniskai
As jau po chemijos,na ka galiu pasakyt,kai pamaciau ,kad ji raudona vos nepabegau is stacionaro,sesutei teko mane ramint ,visokios mintys lindo,kad reik man jos atsisakyt,kad pavargau nuo chemiju,jau metai,o labiausiai tai ta raudona chemija isgasdino,kazkaip daug blogybiu apie ja buvau girdejusi,tai ir supanikavau.Na nieko,ikalbejo,sulasino ir gan normaliai jauciuosi
Siandien jau ir nuotaika geresne,ejau pirmosios viso gyvenimo ispazinties,pries Velykas priimsiu pirmosios Komunijos sakramenta

Vyras parnese kazkokia nauja knyga ,vadinasi "77 istorijos apie pergale pries vezi".
Zodziu mergytes tiesiu nugaryte ir zvelgiu vel pirmyn,keliuos i kova,nepasiduosiu,paverkti kartais nera blogai,matyt buvo atejes toks laikas,negalejau visada buti su geleziniu sarvu .Aciu dar karteli visoms Jums
QUOTE(sena pažįstama @ 2013 03 22, 09:21)
Inesiu truputi pozityvo
Kaip man patinka tokios istorijos,kad tik daugiau ju,o dar kai mano diagnoze tokia pati,labai dziugu girdeti