Angelų mamos

Sveikutes
pagaliau mes namie. Vyrukas tai nemazas gime, pakolkas miegalius koks, kartais net zadint reikia pamaitinti
Tai va, siandien turejo mane skatinti, bet maziukas nelauke ir pasirode diena anksciau. Sekmadieni nakti apie puse 3 prabudau i wc ir kai gryzau kazko nebegalejau uzmigti ir neuzilgo prasidejo saremiai, ispradziu nesupratau galvojau kad pirva pucia, tris kartu pasekiau kas 8min, tada zadinau mb, paskui jie sudaznejo, 4val buvom ligoninej, o 10:29 jau turejau savo stebukliuka rankose buvo labai sunku gimdyti, skausmas nezmoniskas kas 1-2 minutes, o kaklelis tik3-4cm ir vandenys niekaip nenubego, nebeiskenciau ir paprasiau epidurinio, tada prakirpo vandenis. Nezinau kap buciau pagimdzius be epidurionio toki milziniuka ir kaip viskas butu pasibaige, stumiau beveik 1.5 val jau net jegu nebeturejau. Esu labai laiminga 4780g ir 66cm

aciu labai visoms uz sveikinimus

Monikam didziausi sveikinimai Net siurpuliukas prabego

Nieko, būtum išgimdžiusi. Mano dvi pirmosios panasių svorių merginos , bet mano atveju, tai nestumo patalogijos, bet kaip tavasis taip užaugo? nieko gydytojai nesako? netikrino vaikiukui cukraus?
kuo vardu vyrukas? teciui turbut pilnos kelnes laimes vis parasyk kaip sekasi, nes dabar nelabai gal ir kada turesi

Kokia gera emocija uzplusta skaitant tavo zodziu, laimes ir dziaugsmo pilni zodziai
labai smagu, kad nereikejo skatint ir va taip jusu sunytis jau rankose
lauksim tu geru emociju dar daugiau

Labutis,

Na pas mus kol kas viskas gerai, šį mėnesį mažoji jau nebepriaugo daug, bet visvien nebolai. Urtė labai myli ir rūpinasi sesyte, kartais užsimiršusi irgi vadina savo dukryte O Elzytė mielai sesei dalina šypsenas, gražu žiūrėt. Dabar kažkodėl pamėgo dienos metu miegot man ant krūtinės, tai kiek sudėtingiau likusia šeimyna pasirūpint, bet kažkaip sukamės. Didieji laukia pavasario, atostogų, tikro vaikiško pasidūkimo lauke . Na o aš laukiu egzaminų, slaugau beveik šimtametę močiutę ir planuoju pavasario darbus.

Monikam, kaip miela skaityt apie tokią jaudinančią akimirką

kazin ar buciau isgimdzius, jau zadejo kviesti gydytoja, kad su vakumu trauktu, nes niekaip mazius nenorejo islyst. veidukas buvo i virsu, o ne i apacia, del to ir sunku buvo stumti ir tai kai puse islindo dar jos ji ten visaip sukinejo,kad istrauktu... uzaugo jis del to,kad pernesiojau, o ir mes ne mazi esam, sake geriau jau nebegimdyk nes bus virs 5kg tikrino jam cukru, viskas normoj
laukiu kol pati atsigausiu po gimdymo, nes esu visa skaudanti ir sunkiai vaikstau...

ojeee, itariu kaip sunku buvo ... na bet rezultatas
Na, bet man tai kazkas tokio neitiketino, 66cm - triju menesiu kudikis Rubeliu jauciu teko veztis naujai, ar kazko panasaus tikejaisi?
Pamenu mano pana kai gime beveik 5kg, tai visi atsivezti buvo permazi kepure net ausu nedenge
Beja, matau bendravardziai busim

Monikam svarbiausia,kad jau viskas gerai,jau kartu.
as irgi stebiuosi ugiu,nes didesnis uz mano 3su puse menesio berna.Man taip mistika kaip tie leliukai telpa pilve,o cia tokio didumo

Radau rašytas savo mintis...kazkada...

Aš esu žmona ir mama. 5 vaikų mama. Du sūpuoju ant rankų, tris auginu širdyje. ..
Vaikų norėjau visada. Tačiau taip jau buvo lemta, kad jie į mūsų šeimą neskubėjo. Nerašysiu dabar ką išgyvena šeima, kai gandrai praskrenda pro šalį. Kas susidūrė puikiai tai žino, kas ne, dėkoju Dievui, kad nesužinotų.
5 metai vilties, kad jau greit...Gydytojų kabinetų varstymas...Pavyko...Sužinau, kad po mano širdimi plaka tris mažos širdutės...džiaugsmo daugiau negu nerimo. Beveik visas nėštumo dienas leidžiu lovoje...Kad tik išnešiot savo vaikus, kaip vėliau sužinojome - berniukus.
Nepaisant mūsų gerų norų 26 savaitę gulint ligoninėje nubėga vieno vaisiaus vandenys...Suprantu, kad jau gimdysiu...Po gydytojų konsiliumo nuspręsta nėštumą tęsti kol neprasidės veikla ir nėra infekcijos rodiklių...Taip prabėga 2 savaitės...Prasidėjo veikla. Skubi operacija...Operacinėje tylu...Vaikai neverkia...Išneša...Tyla spengia ausyse...Aš palatoje...Abu džiaugiamės gimė vaikai...Vyras išeina aplankyti...Grįžta su ašaromis akyse...Pasako, kad vaikai labai gražūs ir maži...1400, 1140 ir 940g.
Kitą dieną einam abu...Tikrai jie gražūs na ir kas kad maži...Gydytojai kaip susitarę kartoja, kad blogai. Įgimta infekcija...Žiūriu ir netikiu, kad blogai...Adomas šypsosi jam negali būt blogai...Nekovoja išgirstu vėliau...Nesikabina į gyvenimą...Berniukai visada lepesni...Laša po lašo nešu nutrauktą pienelį...Matau, kad jis stovi, neduoda...Nereikia...
Palata...guliu su malda...Ateina gydytoja...Blogos žinios Adomas išėjo...Tyla...Guliu viena, paskambinu vyrui...Laukiu kol atvažiuos ir vilko balsu staugiu...Negaliu pakilt iš lovos...Nueinam guli vaikas susuktas i neperšlampamą paklodę...Toks gražus, o jo jau nėra....Lyja lietus...
Pakrikštijom...Taip norisi tikėt, kad padės...
Prabėgo kelios dienos...Joris kovoja...Vilties yra...paskutinis apsilankymas prieš miegą...Vyras nueina...Ilgai negrįžta...Širdyje jaučiu, kad kažkas blogai...nėra jėgų eit...Ateina verkia...Joris išsitraukė kvėpavimo žarnelę...Bėgte nubėgu...Sesutė gaivina...Gydytoja grįžta su pirkinių maišu, matau pilną pirkinių ir numestą paltą ant kėdės...Gaivina, nekovoja....Stovim ir laukiam...Nekovoja...Prašau, kad nekankintų leistų išeit...Sninga..Laikau už mažos dar šiltos rankytės...Sninga...kažkas duoda man vaistų...Užgeso....
Dovas...liko vienintelis...Bet pats silpniausias ...Kovoja...veža jį į santariškes..Važiuokit paskui greitąją...Negalim...Važiuojam laidoti savo vaikų...Du balti karsteliai ir maža duobė...Pakeliu akis visi verkia...Neturiu jėgų...
Lekiam į santariškes...Blogai..Vizitai trumpi..ilgai būt negalima...Važiuokit namo, vilties nėra...Prašau, kad jeigu merdės skambintų...Skambinam patys situacija tokia pat. Kritinė.
Rytas. Vyras i darbą...Jaučiu mamos širdim, kad blogai...Nuvažiuoju tvarko kūnelį...Kas įleido mama...Išeikit...sutvarkysim pakviesiu...Skambinu...Stoviu be jausmu...Atsisveikinam...Šviečia saulė...
Trečia maža duobė...Tik prašau, kad kastų šalia...Juk jie trynukai turi būt vienas šalia kito...

9 mėnesiai egzistavimo....Dabar mąstau, ką veikdavom...Kabinomės vienas į kitą...Kokia aš laiminga, kad turiu tokį žmogų šalia savęs..Kabinomės į minti, kad kitą kart bus viskas gerai...Sužinau, kad laukiuosi...Netikim patys...
Ši kartą viskas gerai...Laiku gimsta nuostabaus grožio berniukas...
Prabėga metai ir vėl pasijuntu nėščia...Šį kartą – puiki panelė...



Ar aš laiminga...Labai...Auginu nuostabius vaikus...trynukus būtinai sutiksiu kažkur anapus...Tik meldžiu, kad jie mane pažintų...

Oi, Pamelo,... atrodė, kad jau atbukau nuo tokių dalykų, kad jau šaltais nervais reguoju... bet paskaičiau ir verkiu.....

Aš irgi tikiuos, kad sutiksiu savo vaiką kažkur kitoje plotmėje... Bet tikiuosi, kad dar negreitai. Reikia užauginti du augančius ožiukus, o tada galiu keliauti auginti ir to, kurio auginti žemėje negaliu...

Monikam, sveikinu

Papildyta:

Laba,

Oi, Pamelo, kodėl tie vaizdai ir prisiminimai niekada neišblėsta.... skaičiau ir verkiau....