Labas, angelėlių mamos,
Jau antra savaitė vis prisijungiu, paskaitinėju temą ir neišdrįsusi parašyti, atsijungiu...
Šiandien lygiai trys savaitės, kai netekome savo vaikelio...
Kiekvienos čia aprašyta istorija baisi, kraujo ašarom aplieta, bet, kaip sakoma, savas skausmas yra pats baisiausias.
Man jau ėjo 40 nėštumo savaitė. Su nekantrumu laukiau, kada galėsiu čiupti gimdymui suruoštas tašes ir su džiaugsmu važiuoti į pasimatymą. Bet... Deja, vieną rytą iškrėtė vaikelis "pokštą" sugalvodamas nejudėti. Vis bandžiau jį pažadinti, bet supratusi, kad kažkas negerai, su skausmu širdyje išvažiavau į ligoninę. O ten... tik tylios gydytojų akys... Mano sūnelio širdelė nebeplaka...
QUOTE(gorosinka @ 2013 05 09, 16:15)
Labas, angelėlių mamos,
Nuosirdi uzuojauta ir stiprus apkabinimas, zinau kad nuo to nelengviau, bet laikykis nepasiduok, mes moterys net pacios nezinom koki skausma galim iskest...
QUOTE(gorosinka @ 2013 05 09, 16:15)
Labas, angelėlių mamos,
Oi mažute
kokia analogiška situacija...ir dar vienas Angeliukas 
Stiprus apkabinimas Tau...Laikykis mergyt...
Gorosinka stiprybės, žinau ką reiškia grįžti namo tuščiomis rankomis, krujuojančia širdim 
Kiekvieną dieną pasitinku su džiugesiu, kad turiu sveiką ir augantį sūnelį. Suprantu, kad iš jo negaliu atimti laimingos mamos. Ir savo skausmą nukišu kažkur giliai giliai.
Negaliu sėdėti užsidariusi namuose, nes bijau savo minčių. Išeinu į gatvę, o ten vien laimingos mamytės stumdančios vežimus. Kartais net pagaunu save galvojančią, kad čia tik kažkas sugalvojo pasišaipyti iš manęs. Dažnai jaučiuosi tarsi sapne, iš kurio pabusiu. Bet atsitokėju ir taip suskausta širdį...
Kada praeina skausmas?
Negaliu sėdėti užsidariusi namuose, nes bijau savo minčių. Išeinu į gatvę, o ten vien laimingos mamytės stumdančios vežimus. Kartais net pagaunu save galvojančią, kad čia tik kažkas sugalvojo pasišaipyti iš manęs. Dažnai jaučiuosi tarsi sapne, iš kurio pabusiu. Bet atsitokėju ir taip suskausta širdį...
Kada praeina skausmas?
QUOTE(gorosinka @ 2013 05 10, 07:50)
QUOTE(Emilio_mamyte @ 2013 05 10, 08:08)
Kitos Mamytes rase,kad po keleriu metu skausmas igauna kitokia forma, su juo tiesiog susigyveni.
Mums beveik 3 metai, skauda kaip ir anksciau, tik skausmas kitoks... teisingai rase Eilio_mamyte... kitaip reaguoji i ta jausma kuris uzplusta pamcius nestukes arba mamas su vezimeliais... as kazkaip net nemoku issireikst, atsiribojau nuo to skausmo, kazkaip, kaip tu sakai, ikaliau sau kad tai buvo kazkoks sapnas, bet mano sapnas, nors suvoku kad tai buvo man, bet tada ne toks astrus skausmas, kai neastrini zaizdos krastu...
QUOTE(gorosinka @ 2013 05 10, 08:50)
...kai praeina skausmas, ateina ilgesys..
O kada jie prasikeis, vienintelė pati pajusi.
Pradžia visada žvėriškai skaudi. Su kūkčiojimais, raudojimais.
Nesakau, kad ir iš ilgesio neskauda. Skauda.
Tik su laiku tas skausmas datrosi kitoks.
O kad dabar yra sunku - nuo to nepabėgsi. Ir jausi aštriau, ir matysi daugiau. Kaip tyčia vis prasilenksi su vežimėliais, su mamom.
Aš iki šiol šypsausi, kai vaivorykštę pamatau... kai baltą plunksną sode randu... Savotiškas pamišimas - laikai rankoje paukščio plunksną ir tiki, kad ji tavo Angelo.....
Nelengva Angelo mamos dalia, Gorosinko, nelengva.
QUOTE(Vaivos juosta @ 2013 05 10, 10:03)
...kai praeina skausmas, ateina ilgesys..
O kada jie prasikeis, vienintelė pati pajusi.
Pradžia visada žvėriškai skaudi. Su kūkčiojimais, raudojimais.
Nesakau, kad ir iš ilgesio neskauda. Skauda.
Tik su laiku tas skausmas datrosi kitoks.
O kad dabar yra sunku - nuo to nepabėgsi. Ir jausi aštriau, ir matysi daugiau. Kaip tyčia vis prasilenksi su vežimėliais, su mamom.
Aš iki šiol šypsausi, kai vaivorykštę pamatau... kai baltą plunksną sode randu... Savotiškas pamišimas - laikai rankoje paukščio plunksną ir tiki, kad ji tavo Angelo.....
Nelengva Angelo mamos dalia, Gorosinko, nelengva.
O kada jie prasikeis, vienintelė pati pajusi.
Pradžia visada žvėriškai skaudi. Su kūkčiojimais, raudojimais.
Nesakau, kad ir iš ilgesio neskauda. Skauda.
Tik su laiku tas skausmas datrosi kitoks.
O kad dabar yra sunku - nuo to nepabėgsi. Ir jausi aštriau, ir matysi daugiau. Kaip tyčia vis prasilenksi su vežimėliais, su mamom.
Aš iki šiol šypsausi, kai vaivorykštę pamatau... kai baltą plunksną sode randu... Savotiškas pamišimas - laikai rankoje paukščio plunksną ir tiki, kad ji tavo Angelo.....
Nelengva Angelo mamos dalia, Gorosinko, nelengva.
Vasaros pabaigoje sesuo susilauks leliuko. Turiu troškimą, kad savo meilę, skirtą mažajam Angelėliui, galėsiu dovanoti būsimam sūnėnui ar dukterėčiai. O jeigu man tai bus per sunku... Jeigu į tą vaikelį negalėsiu žiūrėti ir mylėti...
QUOTE(gorosinka @ 2013 05 10, 10:15)
Vasaros pabaigoje sesuo susilauks leliuko. Turiu troškimą, kad savo meilę, skirtą mažajam Angelėliui, galėsiu dovanoti būsimam sūnėnui ar dukterėčiai. O jeigu man tai bus per sunku... Jeigu į tą vaikelį negalėsiu žiūrėti ir mylėti...
as po 3 metu tik pirma karta paemiau kitu vaika i rankas, iki tol negalejau net prisiversti, nes skausmas raize sirdi, dabar imu drasei, bet be meiles, nezinau kodel , gal pati esu save ivarius i remus, bet jauciu, kad sirdi galesiu atverti tik po kito vaikelio gimimo, labai noriu kad vyresnelis turetu broli ar sese, gal su ta "igyvendinta misija" ateis ir ramybe i sirdi....
QUOTE(Raja28 @ 2013 05 10, 11:05)
as po 3 metu tik pirma karta paemiau kitu vaika i rankas, iki tol negalejau net prisiversti, nes skausmas raize sirdi, dabar imu drasei, bet be meiles, nezinau kodel , gal pati esu save ivarius i remus, bet jauciu, kad sirdi galesiu atverti tik po kito vaikelio gimimo, labai noriu kad vyresnelis turetu broli ar sese, gal su ta "igyvendinta misija" ateis ir ramybe i sirdi....
Statyti savęs į rėmus nenoriu, bet per prievartą mylimas vaikelis taip pat nebus laimingas.
Turiu kažkaip susitvarkyti su šia bėda...
QUOTE(gorosinka @ 2013 05 10, 09:50)
po 8mėnesių pajutau, kad lengviau galiu kvėpuoti, pradėjo dingti tas fizinis nuovargis ir skausmas, akmuo nuslinko žemyn...bet 2metus tikrai nemačiau nei gyvenimo spalvų, nei besikeičiančių metų laikų, man buvo vienodai...2metai...ir tik Dukrytė kažkaip prikėlė, pradedu ir daugiau šypsotis...
gimdykloje tiek verkiau pasikūkčiodama, kai ją padavė, gydytojai stebėjosi, ko tu sako čia tiek raudi, sakau iš džiaugsmo ir negalėjimo patikėti, kad turiu gyvą Vaiką
aš lig šiol nenoriu imti svetimų vaikų ant rankų...nenoriu ir tiek...jie man primena Mažają, kuri visad lix kūdikiu...bet dabar nebepavydu ir neskaudu, kad ir kitos turi vaikus, nes ir aš turiu jau
todėl ir verta vėl ir vėl bandyti, pastoti ir auginti, ne tik širdyje kitas vaikas neatstoja prarastojo, bet užpildo Tavo širdį džiaugsmu ir meile, dažniau savo vaikus prisiglaudi savęs ir negali patikėti tuo stebuklu, kad juos turi...ir supranti kiek daug praradai...Papildyta:
QUOTE(gorosinka @ 2013 05 10, 11:15)
O jeigu man tai bus per sunku... Jeigu į tą vaikelį negalėsiu žiūrėti ir mylėti...
gal todėl man svainės dukra ir svetima...nors gimdėm panašiai, bet širdis mano užblokuota...tiesiog nematau to vaiko...nuvežam dovanų, bet bendrauti aš nenoriu...ji gyvas priekaištas man to ko neturiu...gal dar ir dėlto, kad čia ne mano giminė
Papildyta:
QUOTE(Raja28 @ 2013 05 10, 12:05)
ateis ir ramybe i sirdi....
tikrai ateina
