Angelų mamos

o kaip mano palatos kaimynei einasi? nori nenori, vis pagalvoju

Šita gydytoja dirba ir valstybinėj poliklinikoj, ir brangiam privačiam kabinete.
Na man iki šiol su ta gydytoja buvo ramu. Tikrai jausdavausi saugi ir užtikrinta, kad ji mane tinkamai prižiūri. Būdavo momentų, kada pykdavau, kad pernelyg rūpinasi, nes kas biškį ir siųsdavo prigulti į ligoninę. O va kai buvo lemtingas momentas, tai ir pritrūko rūpesčių.
Aš mielai su ja pasilikčiau, bet bijau, kad negalėsiu ja pasitikėti ir vis bus neramu. Nors kaip tu sakai, kad gydytojos pakeitimas garantijų neduoda.

O dėl echo skaičiaus aš vis nesuprantu, kokia tvarka yra. Vienoms sako, kad priklauso tik vienas nemokamas, kitoms - du. O va mano pusseserė Kaune kiekvienu vizitu daro echo, nors nėštumas nėra rizikingas.

Sveikos

angeleliams po zvakute.. Mamytems stiprybes


labai smagu girdet uz visus mamyciu dziaugsmus, vienu jau visai dideli, kitu dar mazyciai tie dziaugsmeliai, kitos ruosiasi ir svarsto kaip pasiryst tam..
Tauskute - kaip tavieji planavimai?? as vis dar taip pat, istrigus, vis laukiu laukiu ir dar vis turiu vilti..

Sveikos Angeleliu mamytes. Net nezinau nuo ko pradeti …. Noreciau ir as pasipasakoti.
Su vyru labai norejome vaikelio, pavyko greit, nestumas buvo lengvas, tyrimai visi irgi buvo geri. Buvome laaabai laimingi. Laukeme birzelio, kad susitikti su savo dukryte . Echo per nestuma dare nedaug. Pirmas 6 sav, paskui 20 sav, atejo laikas 30 sav., as laiminga, laukia jau deretas, nemazas pilvukas , nuejau pas gydytoja, echo metu pastebejo, kad pas vaika hidrotoraksas(skysciu susikaupimas krutinpleves ertmeje), mes soke, is kur, kaip, kodel. Nuo tos dienos viskas prasidejo, tikras kosmaras musu gyvenime. Dave siuntima i ligonine. Tu skysciu pradejo daugeti, dar buvo pastebeta per didelis kiekis vaisiaus vandenu, nusprende savaite palaukti ir ziureti kaip bus toliau, situacija negerejo,daugejo ir skyscio ir vandenu. Pasake kad gresia jau mano gyvybei toks padidejas kiekis vaisiaus vandenu, reikia daryti issiurbima( buvo 34 sav).Padare. Ir nuo tos akimirkos pradejo pastoviai skaudeti pilvas, spazmavo. Geriau tabletes, zvakutes, nieko nepadejo, 23h pastebejau kad isskyros su krauju. Nuejau pas budincia gydytoja ( gulejau ligonineje), ji mane apziurejo ir pasake kad kaklelis atsidare 5cm. Mane perkele i gimdykla, ir visa nakti turejau gerti kas pusvalani tabletes kad sustabdyti gimdyma. Ryte gydytojai nusprende kad nieko nebus, su tokia potologija vaikas negyvens, jo plauciai yra suspausti ir jis negales kvepuoti. Pasake, kad turesiu pagimdyti, bet vaikelio mes neturesime(gyvo), bet patys turesime palaidoti. Deja jie nieko padaryti negali. Pagimdziau pati, gime mergyte 2012-04-12 2400g, 47 cm, bet neverke, visi subego, bande gaivinti……. Bet……Kada ja laidojo as nebuvau, gulejau dar ligonineje……Tas kelias namo is ligonines ir tas visas savaites atsimenu kaip siandien, ka jauciau…..tas skausmas….tustuma….nemoku, nezinau kaip pasakyti, nes zodziu nera …….
Gydytojai leido planuoti po 6 men. Del vandenes, kodel taip atsitiko atsakymo nera, nes su vyru nerukome, negereme, vaistu nenaudojome, susirgimu nebuvo, ekspertize irgi nieko neparode….Tik pasake, kad kartais taip buna, bet antra karta tikrai nebus. ( Tokia potologija pasitaiko 1:15000 vaiku).
Norejau vel greiciau pastoti, islaukeme 6 men, vel pavyko greit, gruodzio 31d, vel matau II, laimes daug, bet ir baimes. Nuo nestumo pradzios tempe pilvo apacia, labia buvo bloga, vemiau, nevalgiau nes negalejau, svoris neaugo, bet ir nekrito. Daug ilsejausi. Gytdytoja apziurejo sako viskas gerai, kad tempia gali taip buti. Po 12 sav. nusiraminau, baisus laikotarpis, kaip as galvojau, jau praejo…..Bet nuo 16sav pratejo spazmuoti pilva, pradejo ketieti, gyd.apziurejo sako viskas gerai, tik padideje gimdos tonusai, guleti, ilsetis, toliau gerti magni, ta ir dariau, bet 18 sav, prasedejo saremiai, pasirode kraujas, vyras nuveze I ligonine, pagulde, kraujo rodykliai buvo blogi, pradejo leisti antibiotikus, paskui pakeite I kitus nieko nepadejo, situacija tik blogejo, Kaklelis buvo uzdarytas, bet per para jis atsidare 2 cm, po dienos dar 1cm, pradejau smarkiai kraujuoti. 19sav. teko vel pagimdyti savo vaikeli (2013-04-15) ir vel nesekmingai…….Grizom vel namo tusti, tik skausmas dar didesnis……Laukiame isvadu, kodel, atsakymo dar nera….(kazkokia infekcija(taip ligonineje pasake))
As nezinau kaip toliau gyventi, kaip susitaikyti……Ka daryti……Per 2 metus dvi nelaimes, as issiakusi ir fiziskai ir psichologiskai……Man sunku matyti nescias, vaikus……Gydytojai sako vel po 6 men. Galime bandyti, bet vyras nenori nieko girdeti, pasake pora metu net kalbos buti negali, bet ir as nezinau po kiek laiko buciau tam vel pasiruosusi……..
Dabar as turiu du angeliukus, mergaite ir berniuka

Anggell,nera zodziu,ju tiesiog nera...
siaubingai gaila
banalus zodziai,bet laikykis
kiek sitoj temoj daug angelu mamu prisijunge

Mielos mamos, ar matėt koks paminklas yra sukurtas? Kai pamačiau, tiesiog negalėjau patikėti, toks jis man artimas, ašaros pačios teka.. Paminklas negimusiems vaikams

Stiprybės visoms, kurioms skausmas dar toks šviežias ir stiprus, apkabinu

Anggell Tavo istoriją skaitant kvapą gniaužia, net ir nenorom mintys grįžta į tą siaubingą dieną, man ta diena baisiausia gyvenime. Stiprybės jūsų šeimai, tik nenuleiskit rankų ir nepraraskit ūpo, bandykit ir toliau susilaukti leliuko, jis atpirks visas ašara, skausmus ir baimes

Pritariu Lu..
Anggell - labai sunku paguosti ar kazka pasakyt, vistiek jokie zodziai nenuramins tavo skausmo ir netekties. kartojuos jau, bet daugumai padeda cia pasipasakot, pakalbet su mamytem, nes visos cia supranta, ka reiskia tas beribis skausmas..

Apkabinam

Aciu mamytes uz palaikyma, tik jus galite mane suprasti ..... ta begalini skausma ir tustuma....
Mano vyro brolio zmona dabar irgi laukiasi, po menesio turi gimdyti. Jie gyvena kartu su mano vyro tevais.Praeita savaitgali buvome ant kapu pas musu maziuke, paskui pas tevus vaziavome. Moraliskai ruosiausi kad reikes ja pamatyti, save itikinejau kad viskas bus gerai, susitariau su savimi, kad tikrai neliudesiu, jokiu asaru, cia jos vaikas, jos nestumas. Bet kaip tik ja pamaciau, as negalejau pratarti zodzio, tik gerkleje gumulas ir asaros, nemoku valdyti savo jausmu, emociju.......supratau viena, kad negalesiu ja matyti ir nezinau kada busiu tam pasirengusi......bet kaip daryti su tevais, jie gyvena toli nuo musu ir mes juos aplankome tik karta per menesi.......O kad pamatyti vaika ar paimti ant ranku tai kalbos nera, nepagalvokite, as jai nepavydziu, duok D kad viskas gerai butu ir turetu suvo maziuka, bet vaziuoti, matyti as nenoriu. Nenoriu saves prievartauti, paskui dar visa vakara prasedejau prazliumbiau. Man reikia laiko.....
AIRA begalo grazus paminklas , pirma karta kaip pamaciau asaros pacios riedejo.....
Tee, gerai kad yra toks forumas, tikrai padeda, nes niekas geriau nesupras....nekarta buvau pas jus uzsukusi, bet nedrisau parasyti, bet supratau ka daugiau negaliu viska laikyti savyje.

Sveikutes Naujoms mamytems stiprybes ir didelis apkabinimas





Malonu kad prisimeni mane as vis dar nenuleidziu ranku , vis dar laukiu ir tikiu as zinau kad ateis ta diena pamatysi mergyt , tik dar šiek tiek mums reik paluket Dziaugiuosi vasara, laukiu atostogu ir gal atostogu metu aplankys stebukliukas

Ir aš turiu savų angelų... labai ilgu. dukrytė praktiškai išnešiota, kitas 20 sav. nutrūkęs nėštumas ir neaišku po šiai dienai priežastys.
Neprievartauk savęs, viskam savas laikas... paimt kūdikį ant rankų... pradėt galvot apie pastojimą... leisk sau atsigaut

sveiki. skaiciau visu istorijas, asros riedejo, nes ir as turiu sirdyje savo angeliuka. Jau 2 men kaip neturiu kuom pasidziaugti , tik 3 metu dukryte del kurios gyvenu. Skaudziausia tai kad zmones sako turesit kitu vaiku, jauni esat. Atrodo jiems kad tas kudikis koks daiktas, padejai ant lentynos ir uzmirsai. O skausmas sirdyje lieka. Niekada gyvenime negalvojau kad teks mamai vaika laidot. Dabar suzinojau kas tai per skausmas. O kaip ta skausma gydyt , jauciu tik laikas pades. Taip ir skaiciuoju dienas, kaip vaikas auga. Pamatai gatveje vezymelius ir ziuri koks ten vaikutis juk as galejau taip dziaugtis mazu angeleliu, bet dievas paseme. Syrdis net dauzosi. Pagalvojus kokios kitos mamos bejausmes yra kai palieka vaikus kur nors ar i siuksline ismeta arba dar sudegina baisu.
Besededama prie kabineto daktaru atejo tokia pagerinti moteris ir pradejo paskot, kad laukiasi 5 vaiko, ir sako as nebijau jei prarsiu tuoj kita darysim, nes jai reikia lenktiniaut su sogerka nes ji irgi laukiasi 5 vaiko. tai pagalvojus at tuos vaikus nors myli?
Kai suzinojau kad laukiuosi, buvau laiminga, nes dukryte tures broliuka ar sesute. Atrodo nuo visko saugojausi, kad tik nepakenciau savo kudikiui. Ir ta diena kai suzinojau kad vaiko nebeturesiu pilvuke,visos svajones zlugo ir sypsena veide. Nors 2 men tepraejo as kitokia esu negu seniau, net ir vyras sako kas su tavim daros. tiesiog ilguosi ko netekau