Bet kai pagalvoji- kaip mes keičiamės... Vaikystėj va su kiemo drauge sliekus rankiodavom, kad vištos alkanos nebūtų, visus vabaliukus apžiūrėdavom, varlės irgi negąsdino. O va užaugom ir...
Smagus Pulinos aprašymas
Bet kai pagalvoji- kaip mes keičiamės... Vaikystėj va su kiemo drauge sliekus rankiodavom, kad vištos alkanos nebūtų, visus vabaliukus apžiūrėdavom, varlės irgi negąsdino. O va užaugom ir...
Bet kai pagalvoji- kaip mes keičiamės... Vaikystėj va su kiemo drauge sliekus rankiodavom, kad vištos alkanos nebūtų, visus vabaliukus apžiūrėdavom, varlės irgi negąsdino. O va užaugom ir...
QUOTE(pulina @ 2013 02 09, 10:11)
Bijau tik vorų.. 
varlės ... vasaros pabaigoje ieškojau paupiais didelės varlės, reikėjo veselei, tai radus ir pagavus labai džiaugiausi... labai man mieli ir gražūs padarėliai...
jei pamatau tikrą pelę kaime lekiant tai negaudau jos tik todėl kad bijau kad sužeisiu, geriau patrypiu kad pabėgtų ... su gyvatėm gamtoj nesu susidūrus tad grėsmės nejaučiu, matyt galėčiau tampyt kaip ir varles...
Laukiu paštininkės ir vyro gryžtant iš turgaus su stinta
varlės ... vasaros pabaigoje ieškojau paupiais didelės varlės, reikėjo veselei, tai radus ir pagavus labai džiaugiausi... labai man mieli ir gražūs padarėliai...
jei pamatau tikrą pelę kaime lekiant tai negaudau jos tik todėl kad bijau kad sužeisiu, geriau patrypiu kad pabėgtų ... su gyvatėm gamtoj nesu susidūrus tad grėsmės nejaučiu, matyt galėčiau tampyt kaip ir varles... Laukiu paštininkės ir vyro gryžtant iš turgaus su stinta
labai noriu pulinos paklaust,čia iš profesinio taško, koks tos didelės varlės vaidmuo buvo vestuvėse ir koks jos tolimesnis likimas, ačiū už atsakymą
Aš tai gera mergaitė buvau .
Bijau vabalų, šliužių, graužikų, gaidžių , dažniausiai iš baimės spiegiu.
Šios dienos, labai patinka:
http://www.postcross...ards/DE-1899598
.Bijau vabalų, šliužių, graužikų, gaidžių
, dažniausiai iš baimės spiegiu.Šios dienos, labai patinka:
http://www.postcross...ards/DE-1899598
Skaitau jūsų pliurpalus ir žvengiu . Kai buvau vaikas, tai nebijojau jokių padarų - ir sliekus tampydavau, ir visokie vabalai buvo ištyrinėti . Dar pamenu, pagaudavom vaikystėj musę, nutraukdavom jai spanus, vieną koją, paskui kitą ir žiūrėdavom kaip jai "faina" be sparnų, ar be kojų raitytis . Tada buvo smagu , o dabar pagalvojus - baisu 
. Ir dabar visi padarai man baisūs, bjaurūs, šlykštūs ir t.t. 
. Galiu į juos žiūrėt per teleką, ar per stiklą, dar atvirukai su pvz. pieštinėm pelėm visai faini 
, bet akis į akį susidurt natūralioj aplinkoj, tai ojojoj 
.
O dabar į temą
. Šiandien atkeliavo postcardstore atvirukai 
. Ačiū, žemuogiene 
.
Ir šiandien gavau gražuolį atviruką iš Japonijos
http://www.postcross...cards/JP-364868
. Kai buvau vaikas, tai nebijojau jokių padarų - ir sliekus tampydavau, ir visokie vabalai buvo ištyrinėti . Dar pamenu, pagaudavom vaikystėj musę, nutraukdavom jai spanus, vieną koją, paskui kitą ir žiūrėdavom kaip jai "faina" be sparnų, ar be kojų raitytis . Tada buvo smagu , o dabar pagalvojus - baisu . Ir dabar visi padarai man baisūs, bjaurūs, šlykštūs ir t.t. . Galiu į juos žiūrėt per teleką, ar per stiklą, dar atvirukai su pvz. pieštinėm pelėm visai faini , bet akis į akį susidurt natūralioj aplinkoj, tai ojojoj .O dabar į temą
. Šiandien atkeliavo postcardstore atvirukai . Ačiū, žemuogiene .Ir šiandien gavau gražuolį atviruką iš Japonijos
http://www.postcross...cards/JP-364868
man tai vorai tik baisūs... net šiaip pamačius ropojantį ar kabantį kur, visa pašiurpstu, tokia panika užlieja, pradeda niežtėt visą kūną ir tt... na paniška baimė tokia. manau iš vaikystės čia, kai filmą apie vorus siaubūnus žiūrėjau..
o šiaip tai mes dar buožgalvius sprogdindavom
na, kaime augom vasaromis su vyresniu broliu, tai reikėjo gamtą tyrinėt - kompiuterių nebuvo, negalėjom kaip daba kad vaikai - šaudyt į robotus subines besipučiančias padėję
o šiaip tai mes dar buožgalvius sprogdindavom
na, kaime augom vasaromis su vyresniu broliu, tai reikėjo gamtą tyrinėt - kompiuterių nebuvo, negalėjom kaip daba kad vaikai - šaudyt į robotus subines besipučiančias padėję
QUOTE(Nieko sau @ 2013 02 09, 12:54)
Mes turime šeimos anekdotą. Šešeriais metais už mane jaunesnis pusbrolis erzino gaidį. Žinoma, juos skyrė tvora. Pusbrolis erzindamas eina palei aptvarą, gaidys, žinoma, seka kitapus pykdamas. Prieina pusbroliuks aptvaro galą, o ten - atidaryti vartai! Tai gaidys puolė ant pusbrolio, o tas kad puls šaukti: "Atsiprašau, gaideli, daugiau taip nebedarysiu, atsiprašau, daugiau nebedarysi"
Ilgokai "taip nebedarė". Tada buvo jis gal kokių penkerių - į mokyklą dar nėjo.
Tai karts nuo karto smagiai prisimenam tokias istorijas
Papildyta:
QUOTE(mama_x2 @ 2013 02 09, 13:17)
Aš gal bloga mama, bet mūsų vaikas nesėdi prie kompo. Kol dar galiu sukontroliuoti tai, kontroliuoju. Užtat daug laiko praleidžiame gamtoje, įjungia jis savo fantaziją, prisimįslina visokių situacijų, bla bla, vakarais kone kasdien pažaidžiam kokį stalo žaidimą.
Užaugo vaikis be jokio žaislinio šautuvo. O kai duodu planšetę pasižaisti, tai turi kelis žaidimus - treniruojasi šachmatais žaisti, burbulus sprogdina ir dar porą loginių. Ir tad ne kasdien, o kai žaidžia - ne ilgiau nei pusvalandį. Tokios pas mus taisyklės
QUOTE(Ežiukas rūke @ 2013 02 09, 14:56)
Pagelbėkit, ko prašo taguose žmogeliuks, pasirašęs, kad nori MC atvirukų? Nu negi kokio mcdonaldo? Nežinau
gal čia tos avirutės su pritaikytais ženklais
maxicard
QUOTE(Ežiukas rūke @ 2013 02 09, 13:27)
<...>
Aš gal bloga mama, bet mūsų vaikas nesėdi prie kompo. Kol dar galiu sukontroliuoti tai, kontroliuoju. Užtat daug laiko praleidžiame gamtoje, įjungia jis savo fantaziją, prisimįslina visokių situacijų, bla bla, vakarais kone kasdien pažaidžiam kokį stalo žaidimą.
Užaugo vaikis be jokio žaislinio šautuvo. O kai duodu planšetę pasižaisti, tai turi kelis žaidimus - treniruojasi šachmatais žaisti, burbulus sprogdina ir dar porą loginių. Ir tad ne kasdien, o kai žaidžia - ne ilgiau nei pusvalandį. Tokios pas mus taisyklės
Aš gal bloga mama, bet mūsų vaikas nesėdi prie kompo. Kol dar galiu sukontroliuoti tai, kontroliuoju. Užtat daug laiko praleidžiame gamtoje, įjungia jis savo fantaziją, prisimįslina visokių situacijų, bla bla, vakarais kone kasdien pažaidžiam kokį stalo žaidimą.
Užaugo vaikis be jokio žaislinio šautuvo. O kai duodu planšetę pasižaisti, tai turi kelis žaidimus - treniruojasi šachmatais žaisti, burbulus sprogdina ir dar porą loginių. Ir tad ne kasdien, o kai žaidžia - ne ilgiau nei pusvalandį. Tokios pas mus taisyklės
labai geros taisyklės
aš kalbu apie didžią daugumą. nors realiai nesakau kad tie, kas laiko visą dieną prie multikų - blogai daro. čia irgi suprantama... kai dirbau, ir vaikas mažas buvo, tai būdavo noro ir ramybėj pabūt po darbo, o ir vyro nebuvo, ir nėštumas... tai būdavo kad multi žėdavo, bet kartu su manim.
va pas tėtį kai nuvažiuoja sūnus, tai po to pasakoja kokius žaidimus kompu žaidė
QUOTE(angelina999 @ 2013 02 09, 12:10)
Labai gražus
Kyoto Auksinis paviljonas... Mačiau vasarą, įsivaizduoju, kaip žiemą gražu turėtų būt ...
