QUOTE(darbstuoliai @ 2013 02 13, 14:53)
Sveika, skaitinėju Jūsų naujienas. Pergyvenu dėl tavęs ir kt. merginų. Aš vis dar negavau antro HCG atsakymo, vis dar laukime. Puikiai tave suprantu, ką reikškia nerimauti ir norėti palaikymo. Aš tikrai palaikau tave 110%, manau ir kitos mergaitės taip pat. Tad palinkėsiu nepergyventi ir laukti gražių skaičiukų. Tikrai ir aš pradedu galvot, kad kartais viskas ne nuo mūsų priklauso, o kažkas ten aukštai sutvarko viską taip kaip reikia. Atsipalaiduok, išeik į gruyną orą, pasivaikščiok arba geriausiai padeda - nusipirk ką nors tik sau

patikėk, bent jau trumpam padeda užsimiršti
Labai laukiu tavo skaičiukų. Tu teisi, reikėtų užsimiršti, bet aš tupiu namie viena, turbūt čia ir yra problema. Vyras šiandien gal iš viso negrįš, jo šefą su greitąja išvežė, išeit aš nelabai galiu, man skauda,einu išsižergus.. todėl nelabai iš lovos atsikeliu, turbūt tai mane ir slegia. Kai Stryga parašė,kad aš duobėj, pati susimąsčiau,kaip aš taip staigiai toj duobėj atsiradau, savaitgalį dar vaikščiojau išsišiepus

supratau tris dalykus:pirma, man reikia vyro palaikymo, o dabar aš turiu jį palaikyti ir sėdėti viena, antra-man tikrai hormonai daro įtaką, trečia- bijau nesėkmės ir tai blokuoja mano tikėjimą, bijau tikėti, ypač kai taip blogai dalijosi. Kažkodėl man galvoje užsifiksavo, kad kažkas negerai su kiaušialąstėm ir su embrionų kokybe. O dar tie skausmai ir kosulys...
Bet viskas, stengiuosi kapanotis visom keturiom iš duobės, galvoti,kad šitie embrioniukai geri ir galbūt jie norės paguosti tėvelį
Ačiū tau už palaikymą, neabejoju,kad skaičiukai bus geri ir tu laiminga auginsi pilvelį