QUOTE(rutuliukas j @ 2013 07 18, 12:03)
Na, sakykim, cia daugiau poziuris i pinigus- as nesijauciu kalta "prisipirkusi" kone niekada, nes neturiu polinkio "prisipirkti". Perku tai, kas, jauciu, butina. Santaupu ypatingai neplanuoju, turiu saiko jausma, zinau, kada sustoti. Jei yra butinybe atnaujinti vaiku garderoba, kvepalai (ar knygos) palaukia. Jei butinybes nespaudzia, prieinu prie poreikiu- cia jau, kaip sakoma, sirdies balso klausau, ko labiau reikia. Apskritai sazines grauzimo del isleistu pinigu nejauciu, as neturiu polinkio jais taskytis del mados, o pinigai juk reikalas realiatyvus ir, beje, uzdirbamas. 5 buteliuku is karto neperku, nes, velgi, neturiu mados pirkti tik del to, kad uzmaciau gera kaina ar rariteta ir pan., perku, kai reikia. O reikia vienu metu 1-2 kvapu, mano smegenai daugiau astraus poreikio ad momentum neaprepia.
Siaip, jei atsiranda iprotis skirti momentinius norus nuo gilesniu poreikiu, neturetu kilti to grauzimosi. Juk pinigai- ne tikslas savaime, o resursas. O del pateisinimo... na kodel gi pries kazka reikia teisintis, juk ne teisme mes, jei operuojate savo santaupomis, tai vienintelis teisejas Jums Jusu sazine. Apskritai kaltes jausma, kaip ir supratima apie taupuma/islaiduma mums dazniausiai ikala vaikysteje seiminyksciai, tai parazitinis sablonas ir nebutinai atitinkantis musu objektyvia realybe
Zinoma, svarbiausia yra tureti galva ir kaip jus sakote atskirti kapriza nuo poreikio. Galu gale, puikiai apibendrinote, kad kiekvieno teisejas yra pati sazine ir visi grauzimaisi atkeliauja is aplinkos, vaikystes ir seimos. Cia gal apskritai groja dar konsumizmas bendrai. Galime palyginti pavyzdziui situacija, kad stengiuosi niekada neismesti maisto, nes iskart galvoju apie pasaulio skurda ir geriamo vandens nebuvima, o as svaistau viska taip, lyg nebutu rytojaus (kas, kad savo pinigus). Beveik zinau, kad kaskart gerokai apsipirkusi, darysiu Paypalu pavedima ir Amref. Na cia gryni sazines reikalai, kiekviena pirkini kvescionuoti ir klausti, ar man to reikia. Zinoma, nefanatiskai, taip ir susigrauzti galima. Zinoma, kai pinigu nesvaistai, tai, atrodo, kam tada grauztis. Tik kvepalai nera pirma butinybe, kaip ir pavyzdziui skristi pirma klase ar pirkti batus uz 400 euru.
Bet as cia jau lendu per placiai, pati vertinu gerus ir kokybiskus daiktus, geriau maziau ir kokybiskiau, nei daug ir bet ko. Tik va karts nuo karto iskyla tokie egzistenciniai klausimai:)