QUOTE(SOFIJA5 @ 2013 05 22, 21:57)
Persiprašau, sumaišiau, 30 dieną sūnui išleistuvės darželyje. Kaip 31 diena?
Persiprašau, sumaišiau, 30 dieną sūnui išleistuvės darželyje. Kaip 31 diena?
Lionel Shriver "Pasikalbėkime apie Keviną" Knyga, kuri ilgam išliks atmintyje. Rekomenduoju tiems, kuriems perskaičius knygą patinka pamąstyti, susieti visus įvykius tarpusavyje.
"Meilės labiausiai reikia tam, kuris mažiausiai jos vertas." Šioje knygoje atskleidžiama, kaip motinos nemeilė vaikui, netgi nenoras jo turėti gali įtakoti jo raidą. Praverstų visoms esamoms ir būsimoms mamytėms paskaityti
Vaikai labai gerai jaučia, ar žodžiai "Myliu tave" tariami nuoširdžiai ar tik iš pareigos. Jeigu jau turime mažylį, mylėkime jį labai, labai!!! O jeigu susiduriame su sunkumais, atminkime - yra specialistų, kurie tik ir laukia, kada į juos kreipsimės patarimo!
Nors iš pradžių pagrindinę heroję norisi smerkti (bent jau man), tačiau knygos pabaiga nustebina ir pati nuoširdžiai suabejojau, ar galėčiau (rasčiau savyje jėgų) taip pasielgti kaip ji.
Pagal knygą yra pastatytas ir filmas, tačiau jo dar nemačiau ir nežinau, ar kada ryšiuosi pažiūrėti - užteko emocijų, kurios kilo ir beskaitant knygą, o filme, ko gero, įspūdžiai bus dar stipresni.
Ruta Sepetys "Tarp pilkų debesų" Šios knygos paskutinį puslapį perskaičiau vakar - netgi visas padėkas, epilogus ir visa kita Galbūt panašu į "Dievų mišką", kuris man irgi labai, labai patinka (visai neseniai pakartotinai perskaičiau), tačiau ši knyga be sarkazmo. Rašoma apie Sovietų ištremtus lietuvius paauglės akimis - visa ilga kelionė (jeigu galima taip pavadinti ... ) ir jų patirtis, bandymai išlikti, išgyventi... Sukrėtė. Dažnai girdim apie tuos tremtinius, bet kas slypi po tais žodžiais... Susimąsčiau apie save. Tais laikais, ko gero, būčiau neišgyvenusi arba tapusi išdavike 
"Meilės labiausiai reikia tam, kuris mažiausiai jos vertas." Šioje knygoje atskleidžiama, kaip motinos nemeilė vaikui, netgi nenoras jo turėti gali įtakoti jo raidą. Praverstų visoms esamoms ir būsimoms mamytėms paskaityti
Vaikai labai gerai jaučia, ar žodžiai "Myliu tave" tariami nuoširdžiai ar tik iš pareigos. Jeigu jau turime mažylį, mylėkime jį labai, labai!!! O jeigu susiduriame su sunkumais, atminkime - yra specialistų, kurie tik ir laukia, kada į juos kreipsimės patarimo!Nors iš pradžių pagrindinę heroję norisi smerkti (bent jau man), tačiau knygos pabaiga nustebina ir pati nuoširdžiai suabejojau, ar galėčiau (rasčiau savyje jėgų) taip pasielgti kaip ji.
Pagal knygą yra pastatytas ir filmas, tačiau jo dar nemačiau ir nežinau, ar kada ryšiuosi pažiūrėti - užteko emocijų, kurios kilo ir beskaitant knygą, o filme, ko gero, įspūdžiai bus dar stipresni.
Ruta Sepetys "Tarp pilkų debesų" Šios knygos paskutinį puslapį perskaičiau vakar - netgi visas padėkas, epilogus ir visa kita
Galbūt panašu į "Dievų mišką", kuris man irgi labai, labai patinka (visai neseniai pakartotinai perskaičiau), tačiau ši knyga be sarkazmo. Rašoma apie Sovietų ištremtus lietuvius paauglės akimis - visa ilga kelionė (jeigu galima taip pavadinti ... ) ir jų patirtis, bandymai išlikti, išgyventi... Sukrėtė. Dažnai girdim apie tuos tremtinius, bet kas slypi po tais žodžiais... Susimąsčiau apie save. Tais laikais, ko gero, būčiau neišgyvenusi arba tapusi išdavike
QUOTE(klopedija @ 2013 05 22, 23:54)
Šiuo klausimu ir aš išlieku senamadiška. Tiesiog nepajėgiu skaityti, juo labiau rašyti. Toks nelemtas metas. 
Džiūgauju, kad "Mažmožių dievas" patiko. 
Džiūgauju, kad "Mažmožių dievas" patiko. Žinok, rašydama apie ,,Tarnaitės pasakojimą" pirmiausiai galvojau apie tave. Kiek pažįstu iš komentarų ir skaitomų knygų, tau ji turėtų idealiai tikti. Ir patikti
O as jau ipusejau angliska Amerikieciu klasiko John Steinbeck 'The grapes of wrath' romana, apie nuskurdusia Oklahomos seimyna, kuria uz skolas i gatve isvare nuomuotojas, uz pora mulu nusipirkusia sena sunkvezimi ir vaziuojancia i Kalifornija laimes ieskoti-skinti vaisiu plantacijose. Knyga pilna veiksmo, itampos ir gyvenimisku vingiu, veiksmas vyksta apie 1930-uosius metus. Kurinys duoda ideja kaip emigracija atrode pries beveik simta metu, taip pat galimybe palyginti su siandienines emigracijos priezastimis ir procesu. Jei skaitysite angliskai, knygoje rasite daug amerikos pietietisku 'kaimietisku' akcento, i lietuviu kalba to neisversi...Net keista, kad dar taip neseniai amerikoje nebuvo vidurines klases, o kazkaip atrode, kad ten amzinai buvo puikus pragyvenimo lygis
QUOTE(Aimma @ 2013 05 22, 21:20)
o čia atsirado iš niekur jauna moteris, parašė, pasaulis aiktelėjo, o ji mostelėjo ranka - viską pasakiau, tęsinio nebus...
Bet kokie gražūs jūsų moterys sakiniai
QUOTE(Aimma @ 2013 05 22, 21:20)
o kodėl bibliotekoje tik archyvinis egzempliorius?
Aimma, tavo nuostabios, užkabinančios recenzijos
O aš smagiai leidžiu laiką su Hrabalu ir kaupiuosi ataskaitai apie Kajoką
Prisijungiu ir aš prie besidalijančių įspūdžiais. Skaičiau labai skirtingas knygas, todėl turėjau įvairiopo malonumo.
Mažiausiai patiko Markus Zuzak "Knygų vagilė". Kadangi skaičiau pagal bendradarbių rekomendacijas, dorai nežinojau, ko tikėtis. Gavau graudžią istoriją apie II pasaulinio karo metų Vokietiją, žydų slėpimą, bombardavimus ir pan. Iš pradžių sunervino manipuliavimas iš anksto žinomai skausminga tema, pabaigoje tiesiog nubraukiau ašarą ir tiek. Nepatiko prikišamas žaidimas akivaizdžiu humanizmu, patiko veikėjų paveikslai. Jei Srugos "Dievų mišką" skaityčiau ir skaityčiau, tai šitos antrą kartą nesinori.
Kur kas maloniau laiką praleidau su L. Donskio "Mažoji Europa: esteto žemėlapis". Kadangi esu absoliuti analfabetė dailės srityje, buvo smagu ne tik daug naujo sužinoti, bet ir pasigėrėti puikiomis paveikslų reprodukcijomis, pasidomėti Europos istorija, pamąstyti apie toleranciją, kultūrą, meną, visuomenės vystymąsi.
Smagiai perskaičiau ir Ievos Karnauskaitės "Ievos laiškai iš Galudienių miesto". Šiek tiek humoro, šiek tiek moteriškų pamąstymų, šiek tiek gyvenimiškos realybės. Perskaičiusi ėmiau pastebėti, kad mes tikrai retai sveikinamės, mažai šypsomės, bet užtai mokame į viską žiūrėti su humoru, nesvarbu, kad dažnai gana sarkastišku.
Ir dar patiko Kristinos Sabaliauskaitės "Danielius Dalba ir kitos istorijos". Žavūs apsakymai, ne kažin kokios meninės aukštumos, bet man patiko pasakojimai apie žydus, kiek netikėta buvo Danieliaus Dalbos istorija, o visai nepatiko "Mirtis Vilniuje", nes labai arti tikrųjų realijų, akivaizdus bandymas nustebinti tema ir stiiumi.
Dabar skaitau Roberts "Šantaramą". Nepasakyčiau, kad kažkas ypatingo kaip literatūra, bet įdomu kaip pasakojimas apie egzotišką šalį, be to, smagu sekti pasakotojo patiriamus netikėtumus.
Mažiausiai patiko Markus Zuzak "Knygų vagilė". Kadangi skaičiau pagal bendradarbių rekomendacijas, dorai nežinojau, ko tikėtis. Gavau graudžią istoriją apie II pasaulinio karo metų Vokietiją, žydų slėpimą, bombardavimus ir pan. Iš pradžių sunervino manipuliavimas iš anksto žinomai skausminga tema, pabaigoje tiesiog nubraukiau ašarą ir tiek. Nepatiko prikišamas žaidimas akivaizdžiu humanizmu, patiko veikėjų paveikslai. Jei Srugos "Dievų mišką" skaityčiau ir skaityčiau, tai šitos antrą kartą nesinori.
Kur kas maloniau laiką praleidau su L. Donskio "Mažoji Europa: esteto žemėlapis". Kadangi esu absoliuti analfabetė dailės srityje, buvo smagu ne tik daug naujo sužinoti, bet ir pasigėrėti puikiomis paveikslų reprodukcijomis, pasidomėti Europos istorija, pamąstyti apie toleranciją, kultūrą, meną, visuomenės vystymąsi.
Smagiai perskaičiau ir Ievos Karnauskaitės "Ievos laiškai iš Galudienių miesto". Šiek tiek humoro, šiek tiek moteriškų pamąstymų, šiek tiek gyvenimiškos realybės. Perskaičiusi ėmiau pastebėti, kad mes tikrai retai sveikinamės, mažai šypsomės, bet užtai mokame į viską žiūrėti su humoru, nesvarbu, kad dažnai gana sarkastišku.
Ir dar patiko Kristinos Sabaliauskaitės "Danielius Dalba ir kitos istorijos". Žavūs apsakymai, ne kažin kokios meninės aukštumos, bet man patiko pasakojimai apie žydus, kiek netikėta buvo Danieliaus Dalbos istorija, o visai nepatiko "Mirtis Vilniuje", nes labai arti tikrųjų realijų, akivaizdus bandymas nustebinti tema ir stiiumi.
Dabar skaitau Roberts "Šantaramą". Nepasakyčiau, kad kažkas ypatingo kaip literatūra, bet įdomu kaip pasakojimas apie egzotišką šalį, be to, smagu sekti pasakotojo patiriamus netikėtumus.
QUOTE(Aimma @ 2013 05 22, 23:20)
Nors rašyt apie knygas lyg ir nebėra mados, aš išliksiu senamadiška. Juolab, kad tikrai turiu, kuo pasigirti Paskutiniu metu likimas numetė vieną po kitos dvi geras knygas.
M, Atwood ,,Tarnaitės pasakojimas".
Paskutiniu metu likimas numetė vieną po kitos dvi geras knygas.M, Atwood ,,Tarnaitės pasakojimas".
Paskutiniu metu nebeturiu apie ką rašyt, nes daugiausiai "skaitau" audioknygas ir geriau nesigirsiu kokias. 
Tarnaitės pasakojimas - mano būtinųjų skaitinių sąraše. Ir dar Bolano "Pašėlę detektyvai". Sugundė M. Buroko ir V. Rubavičiaus atsiliepimai, bet ji tiesiog žiauriai stora, tiksliau, šiuo metu man per stora, todėl net nepradedu. Kai pagalvoji, jog bent penkios puikios knygos laukia eilės, o aš negaliu skaityt.... Pavasaris, ne kitaip, nes tik paimu vakare knygą į rankas ir iškart ramia sąžine užmiegu, kaip babytė fotelyje po rožančiaus.
Atgaivai siūlau pasiskaityti elegantišką, tikslų ir grakštų interviu su rašytoja D. Kalinauskaite: Pasitelkti žodžius lengva, atsisakyti - sunku.
QUOTE(Akmenskeltė @ 2013 05 23, 08:31)
man netinka..
QUOTE(saintlina @ 2013 05 23, 20:11)
man netinka..
o 29 diena. nes siandien isvykstam is vilniaus, grisim antradieni.
QUOTE(Darbinga @ 2013 05 23, 17:29)
gerai pasakyta!O aš praleidau pusę nakties su "Paderme"https://www.knygos.lt/lt/knygos/paderme/, hmm, pasirodo tai "paranormali romantika"
o šį rytą mano perštinčios akys mano, kad intelektas - tikrai ne mano stiprioji pusė
QUOTE(Brūkšniukas @ 2013 05 24, 10:56)
gerai pasakyta!O aš praleidau pusę nakties su "Paderme"https://www.knygos.lt/lt/knygos/paderme/, hmm, pasirodo tai "paranormali romantika"
o šį rytą mano perštinčios akys mano, kad intelektas - tikrai ne mano stiprioji pusė
ne tavo vienos
