Kuriamoji vizualizacija

Gerai, nekalbam kas "gali būti", taip, gali ir vaikai gali būti ne vienodai mylimi. Bet sutik, kad šeimoj vos ne pametinukai vaikai, ir net ne pirmas- antras, o trečias ir ketvirtas yra visiškai skirtingi. Yra paveldėjimas, yra įvairūs sindromai ir daugelis kitų dalykų.

O aš pritariu Iš esmės Elysa teisi. Tarsi kažkas iš rašančių turėtų pasikeisti, kad kitai forumietei būtų gerai. Kad galėtų įtikti. Esat tokios, kokios esat.

Elysa, nors ne man buvo skirtas klausimas, bet as cia nesu senbuve siame skirelyje, kiek pastebejau,Mirabella padeda zmonems, pasidalindama savo mintimis.
Apie tave, Elysa, to tikrai negaleciau parasyti Tavo mintys tik tau paciai atrodo aiskios, jauciasi nusivilimas, kad nerandi zmoniu kurie tave suprastu

Tokiu atveju, arba tu ir esi ta garbingoji ir šviesioji, arba visiškai neturi savigarbos.

"Ateina jis. Uždekite šviesas!
......................
Tegul dainas, beprotiškai linksmas,
Mergaitės, kaip svajonės nerealios,

Dainuoja dyvinai aukštais balsais
Apie menus, jų riterius žavingus,
...................."
(V.M.)

Ačiū, būtent tai ir norėjau sužinot Nesitikiu todėl, kad šiuo metu tų svajonių išsipildymo giliai širdyje net nenoriu, yra norų, kurių išsipildymas man svarbesnis, bet pasvajot ir ne apie tokius trokštamus dalykus galima

Mirabella, milijonieriaus gal ir esu verta, bet šiuo metu labiau norėčiau savo rankom ir protu pati sau užsidirbt pinigėlių, nes visą gyvenimą ir taip jau gyvenu iš kitų kišenių Vizualizuoju galutinį rezultatą ir džiaugsmą jį gavus, kelio parodymo tikiuosi PO vizualizacijos. Temą tikrai suprantu, kas ir kaip, tiesiog nesupratom viena kitos minčių, nors kalbėjom apie tą patį.

Nu, pagalvojus, kiek pasaulyje yra milijardierių ir jų turtą padalinus po milijoną, jų bus daugiau nei reikia, nes argi daug pasaulyje moterų, kurios tikrai jaučiasi esančios jų vertos ir dar mokančios juos sau vizualizuotis? Manau, kad vizualizacija užsiimančios moterys yra pakankamai protingos ir save gerbiančios, kad stora piniginė joms būtų tik labai malonus priedas prie vyro, bet ne kompensacija už jo trūkumus. Jokie milijardai nepadarytų santykių sėkmingų, jei abu žmonės nesijaučia laimingi būdami kartu ir be pinigų..

Svajojimas tikrai ne tas pats,kas vizualizacija. Apie svajojimą niekas knygų ir nerašo

Mirabela, neieškosiu pacitavimui posto. Manęs neapniko jokia depresija,tik natūralūs išgyvenimai po visų vizualizacijų. Nesigailiu kad praktikavau, kaip ir kažko kito,ką teko patirti. Tik pamenu, kad vienintelis paskutinis belikęs noras ir tebuvo- mokėti vėl svajoti, bet nevizualizuoti.

Gerbiu jus ir jusu patirti ir gerai, kad dalinates. Kiekvienas renkames savo kelia. As taip pat nesigailiu to ka gyvenime esu dariusi ar darau dabar.

Dar galvoju, kad svarbu moketi atsipalaiduoti ir nurimti. Jokia veikla neturi tapti manija. Zmogus turi ne tik mentalini, bet ir fizini kuna ir tas fizinis taip pat duodamas neveltui. Vien vizualizuoti neuztenka. Kol ramiai lauki troskimu issipildymu gi turi nepamirsti ir gyventi.

,,jokia veikla neturi tapti manija" - štai būtent to linkiu vizualizuojančioms. Sustoti tikrai nėra lengva. Nepaslįsti, nes norai auga, o finale net tampa neįdomu. Sėdi ant sofkutės ir palyginus lengvai gauni, kas gi nenori patogaus gyvenimo? deja,tai atneša papildomus rūpesčiu,kurių nesitikėjai Gryna pekla

Man kažkodėl atrodo, kad svajonių manija ir yra vizualizacija. Na, peraugusi tokia.

Na matyt kiekvienam skirtingai. As esu privizualizavus ir priafirmavus tam tikru palengvinimu, bet kazkaip vistiek pajudindavau ta pirsta. Gal padedavo kazkas is salies, kad nebudavo taip, kad sudedi 100 procentu pastangu, bet vistiek stengiesi, nes tai tavo troskimas

Pvz niekad nesu vizualizavus konkreciu santykiu, o juk galejau pabandyt. Bet as nenorejau kistis ar bandyt paveikt kito zmogaus giluminius troskimus. Na ir man susikloste taip, kad tas zmogus ir nebera su manim, bet man butent dabar nei kiek negaila, nes manau, kad tai i gera mum abiem

Ir dar yra sriciu ir dalyku kur as nenoriu kistis. O kai sugalvoju, kad noriu negaliu, tada bandau pavizualizuot ar koki kita buda is tu visu techniku panaudot.
Labiausiai veikia verisciagino, kur darbas yra ne tik su mintimis bet ir su energiniais srautais. O paprastos vizualizacijos gali issipildyt net po keliu metu, tad sedeti tiek laiko ant sofos jau ir nebelabai iseina

Išsakei savo nuomonę apie mane, aš leisiu sau išsakyti savo nuomonę apie tave.

Aš galvoju, jog tavęs visiškai nedomina čia esančios temos. Tau terūpi gal žodžių ar raidžių skaičius forume, ar peržiūrų, tingi vargintis ir nori, kad kuo mažiau tau būtų kvaršinama galva. Situacija, kai bet kokių banalių ar primityvių copy/paste lavina liejasi be trukdžių, tau yra priimtina ir patogi.
Jei kalbėčiau kita kalba ir ne šiame forume, aš išsireikščiau žodžiais : "Aplaidus pareigų atlikimas".



Nors labai stipriai šovei pro šalį, bet galiu tave suprasti - tikslas pateisina priemones.



Tik nepasakok man, kad Lietuvoje vien silpnapročiai ir primityvai tegyvena. Aš taip pat gyvenu Lietuvoje ir orientuojuosi aplinkoje.

taip,skirtingai. afirmacijos tai išvis man kažkoks nesusipratimas,kaip gali sau teigti,to,ko nėra? Tai kaip apgavystė,kartais net su priešingu efektu,jei persistengi. Aš myliu, aš myliu kartoji, o tuo pačiu vis labiau kaupiasi- aš nekenčiu gi
Labai šaunu, Mirabella, kad į savo technikas kitų nekišai. Juk tai manipuliacijos.

Veriščiagino knygos taip pat-mokantiems atsirinkti. Man asmeniškai visada geriau,kas iš vidaus eina, o ne kažkuo remtis. Knygą, filmą, metodikas juk vistiek savaip interpretuosi galų gale.

Na mano afirmacijos bendro pobudzio. Pvz visata rupinasi manimi. Arba dabar man sekasi per Dievo visagalybe. As patiriu ta ir ta. Na tai as nematau neatitikimu ar kazkokios apgavystes, as tuo isitikinusi todel viduje nejauciu priestaru. "Mane supa puikus zmones". Jeigu Jadze pikta, tai kiti draugai gal saunus Viena Jadze neuzgos mano santykio su zmonemis ir velgi as nematau priestaros tada atitinkamai traukiu dar daugiau puikiu zmoniu. Buna tokiu situaciju kai reikia kazkokia sriti pakoreguoti ir jokia afirmacija netinka, kaip Jus sakote jauciasi tarsi apgavyste, neiseina tuo itiketi ar isjausti, tuomet ta klausima palieku ramybeje. Su laiku keiciasi ir situacija ir pacios santykis su tuo klausimu.
Taip, jeigu persistengsi ar naudosi valios jega, o vidus priesinsis, kad ne ,tai netiesa, efektas gali buti priesingas. Jau minejau vienam zmogui, kad jeigu man mintyse norisi kanors nukalti as tikrai nesiusiu vizualizaciju su geliu puokstem Ir tai zmogiska buti zmogumi. Nereikia saves slopinti. Uzngiaustas nusivylimas, liudesiukas ar pyktis zymiai blogiau nei karta isjaustas ir pamirstas. Tik naudinga stebeti, kad tai neuzsitestu, nes tada jau projektuos neigiamus ivykius.
Nekisau nes man to nereikia. Viskas yra kuriama musu paciu labui, jeigu leidziam tai vykti. Net negatyvus dalykas zymiai veliau gali tureti labai teigiamas pasekmes.

Tikriausiai netiki, kad keptas karvelis pats į lėkštę atskrenda?
Pabandom pamąstyti. Du variantai.

- Guli ant sofkutės ir dienų dienas vizualizuoji, kad keptas karvelis yra lėkštėje prieš tavo nosį.

- Sugauni tą karvelį, nuplikai, nupeši, pamarinuoji, išsikepi, ir jis yra lėkštėje prieš tavo nosį.

Kuris variantas labiau tikėtinas, kad tavo noras išsipildys?

Antras. Bet koks sunkus ir nemalonus pats kelias.
O pirmasis? Guli maloniai, kuo ilgiau guli, tuo vaizdiniai ryškesni, nes skrandis tuščias.

Dabar kitaip:

- Antrąjį variantą prilyginkim darbui. Bet koks darbas, kai jį suvoki kaip darbą, nesąmoningai priimamas kaip vidinė prievarta, tu galvoji apie atlygį, būni nepatenkinta tuo atlygiu, stengiesi kuo greičiau jį pabaigti, laikas prailgsta, išsitempia laike, bandai simuliuoti prieš save, kažkiek nusiplauni... na, galima vardinti iki begalybės, kiekvienam individualiai.

- Pirmasis variantas, jei tai bus tik įžanginė fazė, toliau taip pat pavirs į darbą, kurio tu nevadinsi darbu, jo nejausi, laikas skries nejučia, apie jokius atlygius nemąstysi, valandų neskaičiuosi, į kiekvieną laisvesnę minutę įterpsi tarp savo tiesioginio darbo.
Ir žiūri, kad tas keptas karvelis jau tavo lėkštėje, o tu nė nedirbai, tiesiog suvizualizavai. Laiko tarpas tarp vizualizacijos ir karvelio lėkštėje ištirpo. Optinė apgaulė, bet reali ir maloni.

Štai čia yra visa tikroji esmė. Tai yra tikrasis karkasas ir stuburas.

O kai imama tik kažkokia viena šalutinė šaka ir pateikiama kaip pagrindinis stuburas - yra ėjimas klystkeliu. Į klystkelius pasukama netyčia. Supratus ir pripažinus tai, yra galimybė grįžti į pagrindinį kelią. Nepripažinus - iki smerčiaus galima klaidžioti tyruose ir dar kitus iš paskos tampytis. O karvelis smagiai skraidys danguje arba gulės kitos lėkštėje. Ir tada visos neapykantos strėlės kris ne klystkelį, ne į karvelį, o į tą kitą. Ta kita - būtinai bus moteris.