QUOTE(spylka @ 2006 05 29, 22:53)
ir pas mus taip pat, man tik labai idomu, kad as stoviu kitam kambario gale, ir ji manes nemato, o as ja snekinu ji pradeda juoktis?????????????//
tik nesuprantu vieno dalyko ar visiems deda klausos aparatus? ar yra kam jau niekas nepadeda?
Sveiki. Na, as pati esu neprigirdinti. desine ausimi girdziu tik labai stiprius garsus, bet zodziu net su klausos aparatu neimanoma isskirti, su juo garsai erzina ir kutena ausi, todel nenesioju jokio joje. O kaire ausis gal puse klausos issaugojusi, be klausos aparato girdziu tik pypsejimus visokius, apie kalba jokios kalbos net nera. Bet klausos aparatas issprendzia problema bent tylesneje aplinkoje

Na, bet jus kalbate apie mazylius. Taigi papasakosiu apie savo vaikyste, kiek mama man pasakojo ir ka pati prisimenu siek tiek

Taigi, is ligonines mane isleido sveika, bet man esant kazkur metuku pusantru, mama pastebejo, kad as nereaguoju i garsus ir bandydama atkatoti zodzius tik krutinu lupas, bet jokio garso neiseina. Kitaip sakant, atkartoju lupu judesius, bet ne garsus. Taigi, veze tikrinti i Kauna (tai buvo jau pries gerus 20 metu). Ten daktarai papypsino zaisla man palei akis, as, savaime suprantama, sureaguodavau, nes maciau zaisla, ir daktarai sake, kad sveika. Tai tik jau bunant virs dvieju metuku pripazino, kad negirdziu, o to priezastys iki siol nezinomos. Tais laikais dar buuvo svarstyta daryti operacija, bet atsisakyta, nes bijota, jog nepavyksu operacijai galiu prarasti ir tuos klausos likucius. Tad gavau klausos aparata.
Dargi, po viso sito buvo toks niuansas tais laikais, kad mane liepe atiduoti i kurciuju mokykla. Laimei, mama to nepadare. Ji uzsispyre ivykdyti mediku reikalavima per menesi mane ismokyti tarti bent 3 zodzius. Kagi, as buvau smalsi ir imli mazyle, tai per menesi kantriai manimi uzsiimdama mama mane ismoke netgi jau sakiniais kalbeti, kas medikams buvo didelis siurprizas. Taip likau namie ir ejau i normalia vidurine mokykla, normaliai ismokau kalbeti ir iki siol nemoku gestu kalbos...
Tai buvo pries 20 metu, dar sovietiniai laikai. Tad pakalbekim apie siandien diena. Paprasti klausos aparatai (analoginiai) paded praktiskai visiems, kurie dar turi bent siokius tokius klausos likucius, dargi yra tokie super galingi kabinami mikrofonai, bet ziauriai nepatogus, mano manymu. Bet tai vis iseitis. Taip pat dabar labai silpnai girdintiems, kuriems yra rizika apkursti ir nebera ka prarasti, dedami implantai iausies vidu, dar yra isoriniai implantai. O skaitmeniniai klausos aparatai padeda irgi gana stupru klausos netekima turintiems vaikams, tik tiek, kad jau klausos likuciai turi buti, kad girdetu kazkiek garsu be klausos aparato. Ir dar daug visko priklauso nuo girdimu garsu daznio ir klausos sutrikimo specifikos (neuritas, buugnelio veiklos sutrikimas, neissivystes klausos nervas ir pan.)
Daug prirasiau, tikriausiai daug kas zinoma. Is viso to butu isvada, kad tokiems vaikams reikia daug kantrybes ir laiko ypac pacioj pradzioj, vaikystej, kad ismokytumete juos gerai, aiskiai kalbeti, kiek tai imanoma. O veliau nereiktu ju per daug saugoti ir isskirti iis kiitu, ugdyti savarankiskuma. Nes per didele globa ir isskyrimas erzina, vercia jaustis nepilnaverciais ir bijoti normalaus gyvenimo. Dziaugiuosi, kad mane mama nebijodavo siusti i parduotuve vienos, nupirkti ko nors, nesaugodavo pernelyg. Todel uzaugau savarankiska ir pasitikinti savimi, pamaciusi, kad as sugebu, nesiskiriu nuo kitu niekuom, tik kad sunkiau triukmsme sugebu susikalbeti.
Linkiu sekmes auginant savo mazylius

Jei iskils kokiu klausimu, visada galite reiptis el. pastu, nes retokai cia uzsuku

kodere@gmal.com