Vaikelis su klausos negalia

Dėkui už paguodos žodžius... Šandien vaikinukas bando aparatėlius. Ryte gal 40min pabuvo, va, ir dabar užsidėjęs žiūri TV... 5nį arba 1nį eisim pas logopedę, pamokys mus kaip su vaiku dirbti, kad išmoktu negirdėtus garsus... tikiuos, kad greitai viskas susitvarkys...
Man tik neaišku, ar teisingai sureguliuotas aparatukas Maniškis su ožiukais- jei kas nepatinka, nekalba visai... Tai iš kur sužinot, ar ten viskas gerai sureguliuota pas jį... Paklausi ar girdi, sako AGA

Sveiki. Na, as pati esu neprigirdinti. desine ausimi girdziu tik labai stiprius garsus, bet zodziu net su klausos aparatu neimanoma isskirti, su juo garsai erzina ir kutena ausi, todel nenesioju jokio joje. O kaire ausis gal puse klausos issaugojusi, be klausos aparato girdziu tik pypsejimus visokius, apie kalba jokios kalbos net nera. Bet klausos aparatas issprendzia problema bent tylesneje aplinkoje Na, bet jus kalbate apie mazylius. Taigi papasakosiu apie savo vaikyste, kiek mama man pasakojo ir ka pati prisimenu siek tiek
Taigi, is ligonines mane isleido sveika, bet man esant kazkur metuku pusantru, mama pastebejo, kad as nereaguoju i garsus ir bandydama atkatoti zodzius tik krutinu lupas, bet jokio garso neiseina. Kitaip sakant, atkartoju lupu judesius, bet ne garsus. Taigi, veze tikrinti i Kauna (tai buvo jau pries gerus 20 metu). Ten daktarai papypsino zaisla man palei akis, as, savaime suprantama, sureaguodavau, nes maciau zaisla, ir daktarai sake, kad sveika. Tai tik jau bunant virs dvieju metuku pripazino, kad negirdziu, o to priezastys iki siol nezinomos. Tais laikais dar buuvo svarstyta daryti operacija, bet atsisakyta, nes bijota, jog nepavyksu operacijai galiu prarasti ir tuos klausos likucius. Tad gavau klausos aparata.
Dargi, po viso sito buvo toks niuansas tais laikais, kad mane liepe atiduoti i kurciuju mokykla. Laimei, mama to nepadare. Ji uzsispyre ivykdyti mediku reikalavima per menesi mane ismokyti tarti bent 3 zodzius. Kagi, as buvau smalsi ir imli mazyle, tai per menesi kantriai manimi uzsiimdama mama mane ismoke netgi jau sakiniais kalbeti, kas medikams buvo didelis siurprizas. Taip likau namie ir ejau i normalia vidurine mokykla, normaliai ismokau kalbeti ir iki siol nemoku gestu kalbos...
Tai buvo pries 20 metu, dar sovietiniai laikai. Tad pakalbekim apie siandien diena. Paprasti klausos aparatai (analoginiai) paded praktiskai visiems, kurie dar turi bent siokius tokius klausos likucius, dargi yra tokie super galingi kabinami mikrofonai, bet ziauriai nepatogus, mano manymu. Bet tai vis iseitis. Taip pat dabar labai silpnai girdintiems, kuriems yra rizika apkursti ir nebera ka prarasti, dedami implantai iausies vidu, dar yra isoriniai implantai. O skaitmeniniai klausos aparatai padeda irgi gana stupru klausos netekima turintiems vaikams, tik tiek, kad jau klausos likuciai turi buti, kad girdetu kazkiek garsu be klausos aparato. Ir dar daug visko priklauso nuo girdimu garsu daznio ir klausos sutrikimo specifikos (neuritas, buugnelio veiklos sutrikimas, neissivystes klausos nervas ir pan.)
Daug prirasiau, tikriausiai daug kas zinoma. Is viso to butu isvada, kad tokiems vaikams reikia daug kantrybes ir laiko ypac pacioj pradzioj, vaikystej, kad ismokytumete juos gerai, aiskiai kalbeti, kiek tai imanoma. O veliau nereiktu ju per daug saugoti ir isskirti iis kiitu, ugdyti savarankiskuma. Nes per didele globa ir isskyrimas erzina, vercia jaustis nepilnaverciais ir bijoti normalaus gyvenimo. Dziaugiuosi, kad mane mama nebijodavo siusti i parduotuve vienos, nupirkti ko nors, nesaugodavo pernelyg. Todel uzaugau savarankiska ir pasitikinti savimi, pamaciusi, kad as sugebu, nesiskiriu nuo kitu niekuom, tik kad sunkiau triukmsme sugebu susikalbeti.
Linkiu sekmes auginant savo mazylius Jei iskils kokiu klausimu, visada galite reiptis el. pastu, nes retokai cia uzsuku kodere@gmal.com

Puikiai kalbi, kiek suprantu, nes Tavo pasakojimas labai rišlus, aiškus. Tikrai matau, kad klausos sutrikimas netrukdo Tau bendrauti su aplinkiniais, pasitikėti savimi ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Ačiū už komentarus. Labai tikiuosi, kad ir mano sūnui gerai seksis. Sėkmės Tau visur ir visada

aciu Linkiu ir tavo sunui sekmes Matau, kad dar dvi mergaites turite Jos sveikos? Na, as aviniukas grynakraujis esu, tad dar ir tas charakteris man padejo, matyt Stai, dar galiu pasakyti, kad neprigirdintieji (ne kurtieji) kazkaip vengia tokiu pat silpnai girdinciu ar kurciu zmoniu. Kazkaip bijo bendrauti. Kodel taip yra, nezinau. Bet greiciausiai todel, kad bijo perklausineti zmogu, kai neisgirsta jo ir zino, kad perklaustas neprigirdintysis gali pasijusti nepatogiai (manyti, jog blogai kalba ir nesupranta jo). Bet cia ir yra klaida. Todel mokykite savo vaikus nesijausti nevisaverciais ir nebijoti perklausti, jei nesupranta, kas jiems buvo pasakyta. Aisku, is pradziu buna sunku, baisu ir nepatogu, bet veliau iprantama ir visai nebesijaudinama del to Ypac, kai veliau imi atkreipti demesi, kad ir gerai girdintieji neretai perklausineja ir nesupranta ko nors Tad tikrai nereikia visko savo blogai klausai suversti

Igniux, ačiū, kad atėjai pasidalint savo patirtimi, labai padėjo suvokimas man asmeniškai, kad mano dukrytė kalbės, supras...
O mano mergina jau savaitė su aparatuku, dedu visada, kai nemiega, ji tam neprieštarauja, kas tikrai nustebino, nes kepures raudavo nuo galvos. Įdomu stebėti savo mergytę, nes ji jau atsisuka iš pirmo karto, kai kvieti, reakcija pagyvėjo, nu klausa - labai svarbi. Tik dabar ji kartais keistai sureaguoja, pvz., svetimas kalbina, ji klauso klauso, ir staiga ima verkti, ko anksčiau nebuvo, dar tų garsų pasaulis jai svtimas šiek tiek turbūtt, gyd., sakė, kad adaptuojasi per mėn. Labiausiai noriu iš jos išgirsti žodį Mama. Ai kas dar ji daugiau ėmė šnekėti, kartoja tuos skiemenis, matosi, kad girdi savo balsa ir jai įdomu. Aišku reikia laukti dabar ir augti, greit mažytei 10 mėn, o tada gal ir greit matysim rezultatus.

Na, as irgi kazkaip nesiplesiau tu aparatu, su jais gerai susidraugavau Tik desinei ausiai visada purciausia aparatuko, imdavau verkti ir nervuotis Todel ir iseme is desines ausies. Na, as nebuvau tokia maza jau, visgi 3 metu mergiukste, kai aparatukus uzdejo, tai jau mokejau paaiskinti, kas nepatinka. Istiesu tas idomu ir iki siol prisimenu, kaip mama mane vesdavo i prie namu esanti miskeli, pieva, rodydavo skrendancia bitute iir aiskiai, letai sakydavo BITE, arba PAKLAUSYK, PAUKSCIUKAI CIULBA. Visada skatino isiklausyti i garsus aplink Beje, sorry, kad sveplai rasau, bet kazkaip ipratau forumuose nenaudoti lietuvisku raidziu, tingisi kalba perjungineti Na, o del to svetimo kalbinimu, tai gali buti visai nesusije su klausos aparatais ir klausa. Paprasciausiai mazi vaikai labai nemegsta svetimu zmoniu, ypac artejant vieneriu metuku amziui. Dabar tiksliai nepasakysiu kuriam cia amziaus tarpsnyje, bet jie ima vengti svetimu, prisileidzia tik savus

Taip, mano dukros sveikos, tik sūnus neprigirdi. Jis mokosi spec. mokykloj, todėl daug bendrauja su kitais neprigirdinčiais ir kurčiais. Nesigėdija perklausti, jei ko nesuprato, bent jau kol kas nekompleksuoja, rodos. Bet pats kaip asmenybė nėra labai savimi pasitikintis, švelnaus būdo, jautrus...rakterio, savimi pasitikinti mergaitė. Tai labai svarbu

Džiaugiuosi už jus. Mūsų dar laukia tyrimai, o kas toliau dar nežinom - aparatai ar implantai, Pagal paskutinius preliminarius tyrimus turbūt reiks implantų. O taip noris, kad vaikas greičiau susipažintų su garsų pasauliu

Beje, mamos, klausimas toks....na net nežinau...bet tokioj situacijoj žmogus griebiasi visko - nebandėt ieškot kitokios netradicinės pagalbos, pvz., ekstrasensai ir pan.?

Sveikos,
Mes šiandien buvom klinikose vėl, kad pažiūrėtu kaip tinka aparatukai, darė tokį tyrimą, nu leido garsus ir šiaip stebėjo kaip reaguoja. Tai va, gyd. sako, kad viskas vyksta gerai, todėl toliau tęsti klausos reabilitaciją, ir pasirodysime rudenį, klausiau ir dėl darželio, nes pas mus juk reikia anksti su jais...tai sakė vesti su sveikais vaikais, nes ji turėtų gerai kalbėti, sakė iš karto, gal truputį atsiliks, bet iki mokyklos viskas bus ok. Mano mergina nešioja Baha divina, tai yra skaitmeninis kaulinis įsriegiamas implantas, bet kol ji per maža operacijai, tai nešioja su spec. juostele apie galvą, ta juostele vaikiškais piešinukais, graži.

Jusma, aš netikiu jokiais ekstrasensais, manau jie tik pelnosi iš tų, kuriems reikia pagalbos, jie niekuo nepadės, gal morališkai, tau atrodys kad padeda, bet žinai geriausia tokiu atveju kreiptis į psichologą, jis tavęs nors neapgaudinės. Aš suprantu kaip kartais norisi, kad padėtų kažkas, kad įvyktų stebuklas, bet jų turbūt... nebūna. Žinai, man kaip stebuklas yra dabartinė mano dvasinė būsena, nes aš susitaikiau su realybe, bet viskuo domiuosi, ieškau vis daugiau info apie savo vaiko ligą ir tikiu, kad kai ateis metas dukrai eiti į mokykką, jai nebereiks vaikščioti su aparatu, nes tikiuosi, kad pavyks išvažiuoti į JAV, kur vaikams daro operacijas, kokios reiktų mūsų vaikui, bet dar ateity sužinosim ar ji galės į ją pretenduot, reiks atlikti CT skeną ir tt, bet 5 metams dabar aš rami.

Igniux, gal ir negražu klausti, bet kai tu kalbi ar tavo kalba yra visiškai sklandi ar ne, ir ar lankei mokyklą su sveikais vaikais, kaip tu priėmei savo negalią vaikystėj, paauglystėj? Ačiū.

... ir aš visiškai netikiu .
Klausos sutrikimai dažniausiai fiziniai/fiziologiniai. Jų kompensacijai/korekcijai būtina specialistų medikų ir pedagogų pagalba.
Kaip gauti medikų pagalbą, aiškiau, dėl pedagoginės kreipkitės į miesto Švietimo ir ugdymo centrus, apskrities Pedagoginius psichologinius centrus. Pakonsultuos, nukreips. Šioje temoje jau esu įkėlus keletą nuorodų.
Tokiais atvejais psichologinė pagalba gali būti naudinga tėvams, kad padėti susigyvent su problema.

Sveikos mamytes,

As irgi auginu neprigirdinti apie 50 proc. suneli, kuriam dabar jau penkeri. Tai, kad neprigirdi, nustateme, kai jam buvo 3. Pirmiausia as puoliau ieskoti ir dometis visokiausiomis galimybemis kaip ji isgydyti. Kadangi tradicine medicina pasiule tik aparatukus, kreipiausi i homeopatus. buvome nuvyke i viena Belgijos klinika, kur man paaiskino - tai, kas igimta-neisgydoma. Todel emiausi dometis tuo, kaip jam padeti kuo geriau prisitaikyti gyvenant su negalia. Bet is tikruju, kaip man paaiskino viena gydytoja, jokia cia tragedija. Juk kiek zmoniu vaiksto su akiniais-jie blogiau mato, o cia blogiau girdi. O be to maniskis aparatus nesioja, tik budamas darzelyje, nes blogiau girdi triuksme ir aisku, kai prades lankyti mokykla. Namuose jis aparatu nenesioja, kad neaptingtu klausa. O mes ja laviname. as su juo kalbu tyliau, tada jis itempia klausa, kad isgirstu, nes klausa laveja. Kalba jis visai neblogai, bet normaliau isreiksti mintis pradejo tik kazkur nuo 4.5. Dabar kalba viska, tik tarsi karsta buvle burnoje laikydamas, bet as pastebejau, kad taip kalba visi neprigirdintys vaikai.

Taip kalba dauguma neprigirdinčių, bet Jūsų atveju fonaciją (bulvę burnoje) tikrai galėtų pakoreguoti logopedas .