Žingsnis į priekį link įvaikinimo - IV

#385
QUOTE(Ute @ 2013 08 31, 21:19)
Suformuluota buvo suktai, o jiems į akis pasakė: kadangi mergaitė įvaikinta beveik keturių metukų (t.y. šeimoje atsidūrė pakankamai maža), tai per tuos kelerius metus normalūs įtėviai būtų išsprendę VISAS vaiko elgesio problemas. Neišsprendėte - nesugebate auginti vaikų  doh.gif .


Eina sau, siaubas. Su kursu vedejais as, kaip ir dar kelios is ST, esame susidure is tos "konfliktines" puses, kai isvadoje prirasoma dalyku is vedeju nenusisekusiu vertinimu patirties. Mazdaug, aha, verslininkai? Nuuu, mes jau tokius turejom, dabar ju vaika mociute augina, verslininkams lengvai auginti vaiku jau neduodam, jokiu komandiruociu, cia reikes psichologu pagalbos. Kas, mokinates? O kas vaika per sesija priziures? Neduodam studentams, vieniems davem, vaikas susirgo per sesija, sesija nebaigta, motinai-depresija, o jums jau buvo depresija? Nebuvo? Na tai dar bus, kas tada jus slaugys jei seima uz 100km? Oj, nesimokinat jau? Neduodam taip lengvai ir tokiems, nemokyti esat, rizika, kad globa jums tai tik pajamos. Gyvenat kaime? Negerai, vaikas draugu netures, nesusidoros su patyciomis mokykloje. Sakot, apginsit? O jus patyret patyciu?Nepatyret, na tai patirsit, reikia su psichologais pakalbet, kitaip nieko nebus. A, mieste gyvenat? Dar blogiau, mcdonalduose vaikas augs, karves, vistos nematys, pasaulio nepazins. Mane labiausiai nervino tas "na, mes jau ant tokiu zmoniu tipu kaip jus pasirovem, dabar mus nustebinkit, apakinkit savo dvasine siluma ir sirdies dydziu, nes mes patys savo sprendimais jau nusivylem, irodykit, kad jus ivertine mes atrasim roju savyje bla bla bla". Ir pradedi eigoje ne ta patirti vaiko auginimo gaudyt ir jos ieskot, bet kaip irodyti kursu metu, kad tu esi normalus, laimingas zmogus, galintis ta laime ir su vaiku dalintis.
Atsakyti
#386
Na mano manymu gal truputi kursu vedejai perdeda.... juk reikia džiaugtis kad nori globoti ar įvaikinti kad vaikas augs šeimoje o ne kažkur....... juk ir taip vaikų ar kudikių namuose pilna vaikučių. Ir apsispręsti auginti vaiką nėra taip paprastą.... kaip jie mano.
O juk taip ištirinėja per tuos kursus, kad man net įsivaizduoti neina kad kam nors neduotu po tu kursų......
Nejau geriau augti vaikų namuose nei šeimoje tiems vaikams , jie prieštarauja patys sau. schmoll.gif
Atsakyti
#387
QUOTE(Mikimauz @ 2013 09 08, 16:47)
Eina sau, siaubas.  Su kursu vedejais as, kaip ir dar kelios is ST, esame susidure is tos "konfliktines" puses, kai isvadoje prirasoma dalyku is vedeju nenusisekusiu vertinimu patirties. Mazdaug, aha, verslininkai? Nuuu, mes jau tokius turejom, dabar ju vaika mociute augina, verslininkams lengvai auginti vaiku jau neduodam, jokiu komandiruociu, cia reikes psichologu pagalbos. Kas, mokinates? O kas vaika per sesija priziures? Neduodam studentams, vieniems davem, vaikas susirgo per sesija, sesija nebaigta, motinai-depresija, o jums jau buvo depresija? Nebuvo? Na tai dar bus, kas tada jus slaugys jei seima uz 100km? Oj, nesimokinat jau? Neduodam taip lengvai ir tokiems, nemokyti esat, rizika, kad globa jums tai tik pajamos. Gyvenat kaime? Negerai, vaikas draugu netures, nesusidoros su patyciomis mokykloje. Sakot, apginsit? O jus patyret patyciu?Nepatyret, na tai patirsit, reikia su psichologais pakalbet, kitaip nieko nebus. A, mieste gyvenat? Dar blogiau, mcdonalduose vaikas augs, karves, vistos nematys, pasaulio nepazins. Mane labiausiai nervino tas "na, mes jau ant tokiu zmoniu tipu kaip jus pasirovem, dabar mus nustebinkit, apakinkit savo dvasine siluma ir sirdies dydziu, nes mes patys savo sprendimais jau nusivylem, irodykit, kad jus ivertine mes atrasim roju savyje bla bla bla". Ir pradedi eigoje ne ta patirti vaiko auginimo gaudyt ir jos ieskot, bet kaip irodyti kursu metu, kad tu esi normalus, laimingas zmogus, galintis ta laime ir su vaiku dalintis.


biggrin.gif oi, patiko šitas smile.gif Tiesiog man gaila, kad aš irgi pastebiu, kad mano požiūris į visą sistemą darsi taip pat jai priešiškas. GAila, kad vat nemažai kas išsidirbinėja, ieškodami, kur prisikabint. Sutinku, reikia griežtokai galbūt vertinti, bet sistema turi būti aiški ir apibrėžta. O ne kiekvienas rajonas ar kiekvienas atsakingas darbuotojas sprendžia pagal savo, kas patiko, kas nelabai... unsure.gif
Manau, viena ir svarbiausia - vaikui geriau yra šeimoje. Vienareikšmiškai geriau. Tik galbūt tas šeimas reikia realistiškiau parenginėt. Jei reikėtų dabar rašyt atsiliepimus apie kursų naudą, aš jau turėčiau, ką pasiūlyt, o dar net nesam sulaukę jokio pasiūlymo. Tad manau, tikrai kursuose per daug teorijos, per daug dėmesio į teorinius svaičiojimus, ir per mažai realių istorijų, pavyzdžių. g.gif
Atsakyti
#388
Taip, šitą ir mes pastebėjome. Pasakojo apie savo pačių nesėkmingą vertinimą kai jau nebepamenu dėl kokios problemos pagailėjo šeimos, o paskui ten viskas labai blogai gavosi. Ir užsiminė, kad pagailėti ir praleisti yra labai negerai...

QUOTE(Mikimauz @ 2013 09 08, 16:47)
Su kursu vedejais as, kaip ir dar kelios is ST, esame susidure is tos "konfliktines" puses, kai isvadoje prirasoma dalyku is vedeju nenusisekusiu vertinimu patirties.


Kai tvarkėmės visus popierius teismui, tai ne kartą girdėjome (jau ne iš vertintojų), kad Lietuvoje daugiau užfiksuojama nesėkmingų įvaikinimo atvejų. Čia turima omeny jau ne tai kad vaikas turi problemų, o tai kad prasideda dideli nesutarimai ir problemos pačioje šeimoje, būna, kad įtėvis ar įmotė palieka šeimą ar vaikas numetamas auginti seneliams ir kenčia visi, tame tarpe ir vaikas.

Aš pati tarp savo pažįstamų įvaikinusių šeimų pažįstu ko gero ar ne tris tokias šeimas kurių įvaikinimą pavadinčiau probleminiu. Nei vienoje šių šeimų vaikai nėra labai probleminiai (visus tuos vaikus pažįstu, vaikų problemų šiek tiek yra, jos panašios į tą kuo čia pasidalija globėjos ar įmotės, bet jokių hiperaktyvumų, agresijų, protinio atsilikimo ar destruktyvaus elgesio, kad norėtų mesti iš mokyklos ar darželio). O va iš tėvų pusės santykiuose su vaikais problemų labai labai daug g.gif

Spėju (to nežinau, tik darau prielaidą), kad jei tokių atvejų užfiksuojama ne vienas, apie tai kalbama įvairiuose vertintojų susitikimuose ir vertintojai stengiasi labai įtariai į viską žiūrėti. Gal būt dabartinė vertinimo sistema nepajėgi atsijoti grūdus nuo pelų ir su vertinimo problemomis susiduria pasiruošusios globoti/įvaikinti šeimos, o praslysta tam nepasirengę. Gal, nežinau. g.gif


QUOTE(gitana36 @ 2013 09 09, 09:00)
Na mano manymu gal truputi kursu vedejai perdeda.... juk reikia džiaugtis kad nori globoti ar įvaikinti kad vaikas augs šeimoje o ne kažkur.......
...
Nejau geriau augti vaikų namuose nei šeimoje tiems vaikams , jie prieštarauja patys sau. schmoll.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ute: 09 rugsėjo 2013 - 10:20
#389
Iš dalies sutinku kad šeimose atsiradus vaikučiai visas gyvenimas pakrypsta ir nevisi sugeba su tuo susitvarkyti... bet juk tam ir yra kursai kad apšviestu ...kas kaip.
Juk ryštis įvaikinti tai ne koks žaidimas mes juk tai gerai apmastome su pasekmėmis...
Atsakyti
#390
QUOTE(gitana36 @ 2013 09 09, 10:40)
Iš dalies sutinku kad šeimose atsiradus vaikučiai visas gyvenimas pakrypsta ir nevisi sugeba su tuo susitvarkyti... bet juk tam ir yra kursai kad apšviestu ...kas kaip.
Juk ryštis įvaikinti tai ne koks žaidimas mes juk tai gerai apmastome su pasekmėmis...

jokie kursai nė vieno neapšvietė taip, kad viskas būtų aišku susidūrus su realia situacija. MAnyčiau, kad šiuo atveju kažkiek aiškiau tiems, kuyrie realiai susidūrę su vaikų auginimu, tuomet lieka tik specifika, kurios daugiau ar mažiau būna visada. Ne tik vaiko specialūs poreikiai, bet ir susitvarkymas su savais jausmais. Mums realiai labai reikėjo pagalbos realioje situacijoje - tokios nebuvo
Atsakyti
#391
QUOTE(Sunute @ 2013 09 09, 14:54)
jokie kursai nė vieno neapšvietė taip, kad viskas būtų aišku susidūrus su realia situacija. MAnyčiau, kad šiuo atveju kažkiek aiškiau tiems, kuyrie realiai susidūrę su vaikų auginimu, tuomet lieka tik specifika, kurios daugiau ar mažiau būna visada. Ne tik vaiko specialūs poreikiai, bet ir susitvarkymas su savais jausmais. Mums realiai labai reikėjo pagalbos realioje situacijoje - tokios nebuvo

drinks_cheers.gif
Kursuose realiai nieko jie ten neapsviecia, realybej yra viskas kitaip. Kursu vedejos pacios nera patyrusios adaptacijos, ka jos gali apsviesti?
Atsakyti
#392
QUOTE(gitana36 @ 2013 09 09, 10:40)
Iš dalies sutinku kad šeimose atsiradus vaikučiai visas gyvenimas pakrypsta ir nevisi sugeba su tuo susitvarkyti... bet juk tam ir yra kursai kad apšviestu ...kas kaip.
Juk ryštis įvaikinti tai ne koks žaidimas mes juk tai gerai apmastome su pasekmėmis...


Na, kursai yra kursai. Jie tėra teorija. Vat ko trūko - tiesiog realaus vaizdo, kokie tie vaikai, kaip reikia būti pasiruošusiems priimti vaiką visapusiškai, kokia yra reali situacija GN, kažkokių daugiau šeimų patirčių (na, realių istorijų, ne nesėkmingų, bet tiesiog, ko tikėtis, su kokiais pokyčiais realiai susiduria, kokios emocinės permainos įvyksta ir t.t.) ax.gif

QUOTE(Sunute @ 2013 09 09, 13:54)
jokie kursai nė vieno neapšvietė taip, kad viskas būtų aišku susidūrus su realia situacija. MAnyčiau, kad šiuo atveju kažkiek aiškiau tiems, kuyrie realiai susidūrę su vaikų auginimu, tuomet lieka tik specifika, kurios daugiau ar mažiau būna visada. Ne tik vaiko specialūs poreikiai, bet ir susitvarkymas su savais jausmais. Mums realiai labai reikėjo pagalbos realioje situacijoje - tokios nebuvo


drinks_cheers.gif būtent, aš irgi per kursus pastebėjau, kad toms šeimoms, kurios turi vaikų (mūsų atveju buvom dvi šeimos su bio vaikais), iškyla vienokie klausimai, o toms kurios neturi vaikų, tokių konkrečių klausimų nekyla. Nes tiesiog jie nėra susidūrę su tuo. Kai pagalvoju, per asmeninius susitikimus užduoda tiek daug klausimų, į kuriuos atsakyti neturint vaikų, realiai negali. Nes praktika dažnai labai skiriasi nuo teorijos ir nuo to, kaip mes įsivaizduojam. Kad ir klausimai - kaip auklėsim vaiką, kaip su juo kalbėsim, ką skatinsim, ir t.t. Na, daug tokių konkrečių klausimų, į kuriuos ir turint vaiką sunkoka atsakyti, nes visi vaikai skirtingi. O neturint vaikų tie pamąstymai... na, jie tiesiog ir telieka pamąstymais.
Pvz aš besilaukdama savo vaiko labai sąmoningai nevaikščiojau į jokius kursus. Kažkaip buvau įsitikinus, kad pamačius tikrą vaiką viskas užsimirš ir instinktyviai žinosiu, kaip elgtis. Nors aišku, pirmą kartą net nežinojau, KAIP išimti tą kukulį iš lopšio doh.gif biggrin.gif Įvaikinime kursai taip, reikalingi, buvo įdomu, bet daugiausiai stiprybės ir pasitikėjimo bei realaus įsivaizdavimo gaunu ČIA. friends.gif
Atsakyti
#393
QUOTE(Amade @ 2013 09 09, 16:01)
Na, kursai yra kursai. Jie tėra teorija. Vat ko trūko - tiesiog realaus vaizdo, kokie tie vaikai, kaip reikia būti pasiruošusiems priimti vaiką visapusiškai, kokia yra reali situacija GN, kažkokių daugiau šeimų patirčių (na, realių istorijų, ne nesėkmingų, bet tiesiog, ko tikėtis, su kokiais pokyčiais realiai susiduria, kokios emocinės permainos įvyksta ir t.t.)  ax.gif
drinks_cheers.gif būtent, aš irgi per kursus pastebėjau, kad toms šeimoms, kurios turi vaikų (mūsų atveju buvom dvi šeimos su bio vaikais), iškyla vienokie klausimai, o toms kurios neturi vaikų, tokių konkrečių klausimų nekyla. Nes tiesiog jie nėra susidūrę su tuo. Kai pagalvoju, per asmeninius susitikimus užduoda tiek daug klausimų, į kuriuos atsakyti neturint vaikų, realiai negali. Nes praktika dažnai labai skiriasi nuo teorijos ir nuo to, kaip mes įsivaizduojam. Kad ir klausimai - kaip auklėsim vaiką, kaip su juo kalbėsim, ką skatinsim, ir t.t. Na, daug tokių konkrečių klausimų, į kuriuos ir turint vaiką sunkoka atsakyti, nes visi vaikai skirtingi. O neturint vaikų tie pamąstymai... na, jie tiesiog ir telieka pamąstymais.
Pvz aš besilaukdama savo vaiko labai sąmoningai nevaikščiojau į jokius kursus. Kažkaip buvau įsitikinus, kad pamačius tikrą vaiką viskas užsimirš ir instinktyviai žinosiu, kaip elgtis. Nors aišku, pirmą kartą net nežinojau, KAIP išimti tą kukulį iš lopšio  doh.gif  biggrin.gif  Įvaikinime kursai taip, reikalingi, buvo įdomu, bet daugiausiai stiprybės ir pasitikėjimo bei realaus įsivaizdavimo gaunu ČIA. friends.gif

Na taip mes nesusidure , gal tiesiog padeja auginti pvz. padejau auginti brolio vaikus..t.t. bet juk stebiu draugus ..t.t. ir su savais tu problemu daug. blush2.gif
Atsakyti
#394
QUOTE(Ute @ 2013 09 09, 10:19)
Taip, šitą ir mes pastebėjome. Pasakojo apie savo pačių nesėkmingą vertinimą kai jau nebepamenu dėl kokios problemos pagailėjo šeimos, o paskui ten viskas labai blogai gavosi. Ir užsiminė, kad pagailėti ir praleisti yra labai negerai...

Tegul tik neverkia - negerai gavosi tik patiems vertintojams ir tik todel, kad parodziau ju vieta: patys reikalauja is musu lankomumo - antra kart isklausyti kursu, o kai mes prasom pagalbos palaugu, kurios mums priklauo- deda i kojas, slapstosi, skundziasi tarnyboje. Ir pagailejo ne musu, o gal tik paciu saves - zinojo, kad po teimus uztasiau be jokio argumento neigiama ivertinima parasiusias socias. O vaikas puikiai auga, linksmas ir laimingas, man tikras dziaugsmas. Zinoma, turim rupesteliu, bet kol kas visi sunkumai tik dar labiau suartina musu seima.
Atsakyti
#395
QUOTE(gitana36 @ 2013 09 09, 18:14)
Na taip mes nesusidure , gal tiesiog padeja auginti pvz. padejau auginti brolio vaikus..t.t. bet juk stebiu draugus ..t.t. ir su savais tu problemu daug. blush2.gif

stebėti, padėti - ir auginti vaiką, juolab pažeistą - labai didelis skirtumas.
Aš gal šiemet pajutau, kad sūnėnas tolimesnis savo mąstymu, pasaulėjauta man nei mano globotinė. Pirmą kartą po keturių metų! nes vistik yra prigimtiniai dalykai, šeimos narių panašumas, kad ir kaip skirtingi, sakysim, tie patys 3 sūnėnai - skirtingi charakteriu, bet turi kažkuriuos bruožus, kurie panašūs visai giminei...
Papildyta:
Wetuckus - kaip suprantu - didesnis džiaugsmas 'į vietą statyti, po teismus tampyti" nei vaiką auginti?
Atsakyti
#396
Kiek pamenu visą jūsų istoriją tai iš detalių susidėlioja, kad jūsų ir mūsų šeimų vertintojai buvo tikrai skirtingos komandos. Ir tas mums papasakotas vertintojų atvejis nėra jūsiškis.

Tai nieko nekeičia jūsų istorijoje, tiesiog šiaip pastebėjimas.

QUOTE(wetuckus @ 2013 09 09, 20:51)
Tegul tik neverkia - negerai gavosi tik patiems vertintojams ir tik todel, kad parodziau ju vieta: patys reikalauja is musu lankomumo - antra kart isklausyti kursu, o kai mes prasom pagalbos palaugu, kurios mums priklauo- deda i kojas, slapstosi, skundziasi tarnyboje. Ir pagailejo ne musu, o gal tik paciu saves - zinojo, kad po teimus uztasiau be jokio argumento neigiama ivertinima parasiusias socias. O vaikas puikiai auga,  linksmas ir laimingas, man tikras dziaugsmas. Zinoma, turim rupesteliu, bet kol kas visi sunkumai tik dar labiau  suartina musu seima.

Atsakyti