Įkraunama...
Įkraunama...

Žingsnis į priekį link įvaikinimo - IV

QUOTE(Šypsena @ 2013 05 29, 06:37)
Mano nuomone: vaiku statusu nesutvarkymas yra issimtinai valtyves tarnautoju, vaiko teisiu apsaugos specialistu noras ir neveikimas, nes jei nebus vaiku vaiku namuose, nebus valstybes skiriamo vaiko krepselio...

Ir man tokia mintis buvo kilus... apie tai, kad "neįsivaikinantys lietuviai" tik viena pusė. O kita, deja, "kaip visur" - darbo vietų saugojimas.
Atsakyti
QUOTE(Fazano plunksna @ 2013 06 19, 17:55)
Ir man tokia mintis buvo kilus... apie tai, kad "neįsivaikinantys lietuviai" tik viena pusė. O kita, deja, "kaip visur" - darbo vietų saugojimas.

nu va buvom aplankyti maziukes.mums cia vietoi tai pasiseke is to paties miesto.buvom lauke veziojome kalbinome is pradziu taip apziurinejo abudu taip idomia nedrasiai reguoja.labai kuklinasi paskui grupei tai aukletojas gi pazysta tai jau ir pazaide ir guguoja tik nekalba dar ors metukai jau virs.labai gaila buvo iseiti
Atsakyti
QUOTE(deola @ 2013 06 19, 20:34)
nu va buvom aplankyti maziukes.mums cia vietoi tai pasiseke is to paties miesto.buvom lauke veziojome kalbinome is pradziu taip apziurinejo abudu taip idomia nedrasiai reguoja.labai kuklinasi paskui grupei tai aukletojas gi pazysta tai jau ir pazaide ir guguoja tik nekalba dar ors metukai jau virs.labai gaila buvo iseiti

Deola, smagu, kad galit taip dažnai savo mažylę lankyt. Tai puiki proga geriau pažinti mažutę jos aplinkoje.
Mūsų metinukas irgi nekalbėjo, bet namie kalbinant žodeliai pasipylė greit. O dar kūdikių namuose net vardu šaukiamas nereagavo. Buvau nusigandus, gal negirdi, tik vėliau gydytoja paaiškino, kad niekas jų ten vardais ir nevadina, iš kur jie tuos savo vardus žinos.
Atsakyti
Arna - mano keturių su puse metų vaikas netarė E ir kai kurių priebalsių, kartais buvo neįmanoma suprasti, ką sako. GN sakė, kad palyginus kalba gerai. Po dviejų mėnesių namuose auklėtoja išsižiojo išgirdusi, ką reiškia gerai kalbantis vaikas....o praktiškai - žodyną pasivijome tik šiemet....
kadangi tirta pertirta, net neabejoju, kad pasivysime vidutinį intelektą iki 11 metų, kai sakoma, intelektas nustojamas lavinti, tik pildomas turiniu... Turime dar du metus.

Deola - tavo vietoje pažiūrėčiau dokumentus, ar nėra giminėje protinio atsilikimo, gimdymo traumos ir pasidomėčiau širdies ydos pobūdžiu.. Antra vertus, manęs nesustabdė vaiko tėvo atsilikimas.... bet manoji buvo didesnė.
Atsakyti
mūsų mažius buvo 1,5 m., tai irgi nekalbėjo, o Jone 3,5, tai labai gražiai. Dėl panašumo analogiška, aikčiojo auklėtojos, kad vach vach, kokie panašūs vaikai į mus, nors man ta info dzyn buvo, bendrai, man pradžioj jokios euforijos nebuvo, skaitau deola ir keistas jausmas, kad nepatyriau to. Po ilgų savaitgalinių viešnagių man tik kaskart būdavo sunku vaikus palikti GN, bet ir vėl ne todėl, kad jiems jaučiau kažką, o tik todėl, kad man jų buvo labai gaila, nes mačiau kaip jie kenčia ir išgyvena.
Atsakyti
QUOTE(šeimos kaklas @ 2013 06 20, 11:51)
Dėl panašumo analogiška, aikčiojo auklėtojos, kad vach vach, kokie panašūs vaikai į mus, nors man ta info dzyn buvo, bendrai, man pradžioj jokios euforijos nebuvo, skaitau deola ir keistas jausmas, kad nepatyriau to.


Del to panasumo - cia matyt klasikine aukletoju poza, nes, nu, o ka daugiau bepasakysi ta tema smile.gif Musu mazes aukletojos irgi ta pati suoke. Man taip pat buvo giliai vienodai, man daug daugiau nedrimo kele jos sveikatos istorija, tai, kad ji, anot soc. darbuotojos buvo "pats baiksciausias vaikas visuose KN", kuo mes netrukus ir isitikinom doh.gif
O ir del lankymu naudos .... g.gif musu atveju - nemaciau prasme lankyti, "pazinti", musiskei buvo 1,6men, pirmas musu pasimatymas buvo su daug ir graudziu asaru, visi kiti - tokie patys, tik, pastebejom, kad tu asaru vis daugedavo, zozdziu, visi esantys grupeje lipdavo mums su mb ant kaklo, plesdavo visus skanestu is ranku, raudavo plaukus, atiminedavo telefonus, zaisdavo kartu su mumis, prasydavosi ant ranku... biggrin.gif zodziu, visi, isskyrus musiske, kuri visu musu "pasimatymu" metu stovedavo aukletojai tarp koju ir nekvepuodavo, ir puldavo I asaras, jei tik paziuredavom I jos puse doh.gif Taigi, pasitare nusprendem, kad jokio progreso cia ir nebus, taip ir issivezem verkiancia, automobilyje uzmigo, o kai parsinesem namo - asaros baigesi, nes nebebuvo ka daryti - apsivijo aplink mane, va taip ir kabo jau menuo. smile.gif
Atsakyti
QUOTE(šeimos kaklas @ 2013 06 20, 11:51)
mūsų mažius buvo 1,5 m., tai irgi nekalbėjo, o Jone 3,5, tai labai gražiai. Dėl panašumo analogiška, aikčiojo auklėtojos, kad vach vach, kokie panašūs vaikai į mus, nors man ta info dzyn buvo, bendrai, man pradžioj jokios euforijos nebuvo, skaitau deola ir keistas jausmas, kad nepatyriau to. Po ilgų savaitgalinių viešnagių man tik kaskart būdavo sunku vaikus palikti GN, bet ir vėl ne todėl, kad jiems jaučiau kažką, o tik todėl, kad man jų buvo labai gaila, nes mačiau kaip jie kenčia ir išgyvena.


pasakysiu kaip buvo su Duksiu. Ir aš jokios tos euforijos nepatyriau, kai dėl mano tikėto 2,5 kg atnešė milžiną- mane apėmė toks siaubas- ar jos ko nesupainiojo. Namie dar ilgai tyrinėjau- kad čia naujagimis. Džiaugiausi labai, viskas buvo gerai- na bet šitokio dydžio bigsmile.gif . Galvą jis jau laikė tvirtai, svėrė kaip du ir valgė už du, refleksai buvo visi. Kad aš labai laiminga atėjo supratimas vėliau- po savaitės. Su Zyle buvo kitaip, vat ją pamačiau pirmą kartą atsiėmimo dieną kaip ir Duksį, kaip ji sėdėjo toj maitinimo kėdutėj - tai taip ir viskas pasidarė aišku man - MANO. Bet į euforijas nemetė. Apskritai su ja ir Duksiu tokių daug sutapimų- kaip tik Duksį atėjom atsiimti kai jam reikėjo valgyti, ir ją irgi, ir mėnesio dienos sutampa kada pasiėmėm, ir laiko tarpas po paskyrimo globos kada reikėjo pasiimti sutampa, ir oro sąlygos buvo tokios pat, ir dėdės kurie mus iš ten parvežė beveik tas pačias kabas kalbėjo. Ir dar daug tokių smulkmenų. Iš ko aš nusprendžiau kad su Zylute irgi bus taip gerai kaip su Duksiu, ir ta globa irgi eis(valdiški reikalai) taip pat gerai biggrin.gif . Va kai imsi dar vieną auginti pamatysi smile.gif .
Atsakyti
O aš skaitau ką Deola parašė ir man taip gera 4u.gif - tarsi pati viską išgyvenčiau iš naujo. smile.gif Ir susipažinimą ir nedrąsumą, nežinojimą kaip bendrauti, pirmieji pasivaikščiojimai lauke KN, auklyčių pasvarstymai kiek bus į mus panaši...
Nerimas. Ir ta šiluma viduje prieš apsisprendžiant ir apsisprendus... Net gaila, kad tai jau praeityje...

Dičkę mes lankėme ir visi apsilankymai buvo labai prasmingi ir reikalingi. Dramų išsiskiriant nebūdavo (gal ji buvo tam per maža). Kiekvienas apsilankymas - susipažinimas iš arčiau, prisijaukinimas, vaiko pažinimas, galiausiai krūva nuotraukų kurios vėliau labai supaprastina pasikalbėjimą apie įvaikinimą (nes vaikas klausia - o kur aš čia šitoje nuotraukoje ir tai labai natūralus laikas papasakoti).

Mažės nelankėme, nes ji buvo dar kūdikis, o ir nuo susipažinimo iki parsivežimo namo praėjo savaitė - užteko daug rūpesčių - reikėjo išeiti iš darbo, susipirkti drabužėlius, daiktus (iš anksto nežinojome amžiaus, išvadoje buvo platus amžiaus intervalas parašytas).
Atsakyti
Euforijos nebuvo. Bet buvo jausmas, kuriam nerandu pavadinimo. Nuo tada kai pamatėm savo vaiką, mes matėm tik jį.
Kai pasodinom į kėdutę vežtis namo, su vyru susižvalgėm "kaip čia buvęs".
O va galutinai "išskydom" parsivežę, kai pradėjom varžytis, kas paneš, kas paduos buteliuką su pienu. Nuo jo sklido šiluma, ir visiems norėjosi "pasišildyti".
Būna pasideda jis tuos savo "sparnelius" į šoną ir kaip reikiant išbando kantrybę, bet va prieina, sako "myliu, mamulia" ir vėl pasiduodu biggrin.gif .
Užspaudė mane prisiminimai, jūsų pasisakymus beskaitant. Pas mus šiandien žvakučių šventė smile.gif, mano dičkė ieško mamos mažam žvirbliukui. Vyras rado pasimetusį kurmiuką. Mažasis abu į namus parsineštų. lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(arna @ 2013 06 20, 20:59)
Euforijos nebuvo. Bet buvo jausmas, kuriam nerandu pavadinimo. Nuo tada kai pamatėm savo vaiką, mes matėm tik jį.
Kai pasodinom į kėdutę vežtis namo, su vyru susižvalgėm "kaip čia buvęs".
O va galutinai "išskydom" parsivežę, kai pradėjom varžytis, kas paneš, kas paduos buteliuką su pienu. Nuo jo sklido šiluma, ir visiems norėjosi "pasišildyti".
Būna pasideda jis tuos savo "sparnelius" į šoną ir kaip reikiant išbando kantrybę, bet va prieina, sako "myliu, mamulia" ir vėl pasiduodu  biggrin.gif .
Užspaudė mane prisiminimai, jūsų pasisakymus beskaitant. Pas mus šiandien žvakučių šventė  smile.gif, mano dičkė ieško mamos mažam žvirbliukui. Vyras rado pasimetusį kurmiuką. Mažasis abu į namus parsineštų.  lotuliukas.gif

na va mergaites parasem sutikima del mergaites ivaikinimo drinks_cheers.gif .o dabar man padekit jei galit.del prasymo i teisma.vta tai sake mes jums tikrai nerasisim prasymo kreipkites i advokata.o jei sako jus baiget teise tai rasykit pati. blink.gif va taip.advokatas kainuos300.nejaugi negalima patiems susirasyti to prasymo?gal turit kokiu pavyzdeliu?ir dar vienas dalikas.kol neiviks teismas ir neisigalios VN.direktore kategoriskai nenori ar negali nezinau sako istatymas kad vaiko iki3 metu be teismo sprendimo isigaliojimo is vaiku namu neisleisim.nei sventem nei savaitgaliais.net lankant negalima eiti uz teritorijos ribu. verysad.gif kaip jum buvo?
Atsakyti
Sveikinimai 4u.gif Mūsų VTAT'as visiems iš eilės (t.y. įvaikinti sutikusios šeimoms) kartu su dokumentais duoda ir prašymo pavyzdį. Galite parašyti į a.ž. el. paštą. Atsiųsiu.

O koks šiuo metu vaiko statusas? Ar GN turi laikiną ar nuolatinę globą? Jei laikiną - galite tartis su VTAT'u, kad jums paskirtų laikiną. Jei nuolatinę - tai ko gero jau tik GN direktorės sprendimas...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ute: 21 birželio 2013 - 15:24
Deola, kai rašysit prašymą teismui, paprašykit, kad skubos tvarka nagrinėtų ... nes vasaros pradžia, tęsis ir tęsis... Aš parašiau prašymą birželio 8, o teismas įvyko spalio pačiame gale, dar mėnuo, kol įsigaliojo. Vaikui, ypač tokiam mažam kiekviena diena svarbi.
p.s. koks miestas?
Atsakyti