anksčiau esu rašiusi, kad pas mus kažkaip su VTAT ir globnamiu viskas vyko sklandžiai. Mažiui buvo tik 1,5 metų, o Jonei 3,5 (siaubas, kai pažiūriu, kaip jie paaugo ir pasikeitė per tuo 1,5 metų
), laikinoji globa buvo nustatyta globnamiui. Tai mums ir vaikus davė svečiuotis savaitgaliams, ir sutiko pradžioj įteisinti nuolatinę globą, o ne vaikintis, nes paaiškinau, kad du ir sunkiau finansiškai, kažkaip super, tik vat su teisėja dėl nuolatinės globos slogūs prisiminimai. Teisme apsiblioviau, kai ji nesutiko priteisti nuolatinės globos, nors abu VTAT nematė jokių kliūčių tam, tai man tik akyse aptemo, nes nežinojau kaip vaikams reiks paaiškinti, kad turime juos grąžinti atgal į globnamį, nes jau buvau pasiėmusi atostogas ir vaikai gyveno su mumis apie porą savaičių, o po teismo turėjau iškart išeiti į motinystės atostogas. Kažkokia vietinė teismo darbuotoja pamatė mane raudojančią koridoriaus kampe, tada pakalbėjo su vietine VTAT ir nuėjo pas teisėją. Po 10 min. įvyko antras posėdis, kuris baigėsi jau vaikų ir mūsų naudai. Visi tie teisėjos išsidirbinėjimai, įtariu, buvo todėl, kad aš rašinėjau teisėjau, teismo pirmininkui, kad būtų paskirta teismo data kuo anksčiau, o juk vasara, atostogos. Teismo data nebuvo paankstinta, o finale teisėja dar pastatė mane į vietą, nors dėl to galėjo nukentėti tik vaikai. Ir jūs įsivaizduojate, kad per 1 val. įvyksta 2 teismo posėdžiai. Bet aš žiūriu filosofiškai, kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Tik vat tai buvo mano pirmas kartas, kai susidūriau su teismais, tai po to pirmo karto negaliu apie juos pagalvoti ir tie teisėjai išdarinėja ką tik jie nori. Aišku, tikiu ir žinau, kad tarpe tokių nekompetentingų teisėjų yra ir padorių bei savo srities specialistų, čia jau kaip laimė ant kokio užtaikyti.
ir paleido vaiką. kai prisimenu tą akimirką taip smagu 
(kuris šiaip grąsino globos namams, kad viakas išleistas savaitgaliui pasisvečiuoti) 
