Žingsnis į priekį link įvaikinimo - IV

[quote=Amade,2013 07 04, 11:28]
Per savaitę susigulės emocijos. Bet tikrai pasakysiu,kad su tuo sakiniu del netekčių nesutinku.
Kodėl turiu būti nuolanki? Mano nuomone - tai ne tokia teigiama išvada,kokia turi būti. Ypač jei aš savo parašu turiu patvirtint,kad tai teisybė. Jei mano parašo nereikėtų, tuomet nediskutuočiau, nes tai būtų tų darbuotojų nuomonė apie mus.
Be to, nesu akiplėša ir normaliai pabandysiu pakalbėt ta tema su jomis trečiadienį .

[quote=alfija,2013 07 04, 09:51]
Kuo rėmėsi siūlydamos vyrui tęsti psichologo konsulatacijas? Kokia jų tam kompetencija?
O kuo yra netinkamas netekčių išgyvenimo stilius? Jei jis yra JUMS tinkamas- reiškia toliau nesvarstoma. Galima svarstyt, suniveliuoti požiūrį į vaikų auklėjimą ir auginimą, bet jau niekaip ne ne netekčių išgyvenimą, jų įveiką.
Taip, iš vienos pusės sakyčiau jog išsakyti reikia- sukauptų emocijų nereiktų pasilikti sau. Yra keli būda surašyt ant lapo ir suplėšius išmest, parašyt kažkam elektroninį laišką.
O šiaip , jau šaltu protu, galima parašyti tai su kuo nesutinkat. Po išvadom. Apie kiekvieną punktą- tai, su kuo nesutinkat bus prisekta prie išvadų ir išsiųsta į Vilnių.
Ne socialinių darbuotojų reikalas yra kur kam eit, ir kaip ką išgyvent. Pagal viską jų darbas yra įvertinti, ar žmonės pagal amžių yra socialiai subrendę, galintys atsakyt už savo sprendimus.
O šiaip tai tai kai pradėjau skaityt apie tavo soces- tai taip ir supratau nu va pati tikriausia L. Nausėdaitė, ir stilius, ir nesugebėjimas nieko suprasti daugiau nei pagal šabloną, o ir šiaip asmeninis sugebėjimas ką nors suprasti, mąstyti irgi jai neduotas. Žodžiu.

Psichologą rekomendavo dėl to,jog buvom atviri ir pasakėme, kad vyras geria antidepresantus, jo psichologinio testo ats buvo paminėta, jog turi depresiškumo požymių. Dėl to ok, neprieštaraujam, net jų psichologę pasirinkom,kad galėtų su ja kontaktuot.
Nesutinku tik su ta dalim, kur nuspręsta, jog mūsų netekčių sprendimo būdas netinkamas ir ksd greičiausiai nemokesim vaikui padėti tuo klausimu. Tik ši frazė mam netinka. Jei turiu teisę žmoniškai paaiškinti ir išsiaiškinti, kodėl turiu nutylėti? Nutylėti galėjom ir apie vaistus, ir apie praradimus. Nenutylėjom, buvom blogai suprasti. Bet kodėl tai palikti kaip teisingą teigini???
[/quote]

pasakau visiškai atsakingai pasakau- šalyse, kuriose yra saulės trūkumas, reiškia ir pas mus depresiškumo pažymių turi visas 100 procentų populiacijos. Požymių niekas negydo, nekonsultuoja, ir nieko su jais nedaro. Kas yra požymis- niekis.
Dar kartą kartoju, antidepresantus vartoja ir dėl visokių kitokių ligų. Va gulėjau gi ligoninėj, pūslelinę juosiančią gydžiau. Kaip atpalaiduojantys ir nuskausminantys buvo skiriami dideliais kiekiais amitriptilinas(antidepresantas) tas pats finlepsinas. Ir ką? Tai, kad jūs nesivaikėt visų pirma mados, o paskui priėmėt dar kitus labai barandžius sprendimus, tai rodo tik didelį brandumą, ir labai dideliu gebėjimus. Bet kam galit padėt išgyvent netektis, ne tik vaikui. Aš iš viso nesutinku su ta formuluote- vaikas išgyvena netektį. Atėjęs į šeimą ne gedulus ir netektis reik mokyt vaiką išgyventi, o atradimus. Viskas. Globos namuose galėjo gedėti- dabar jis turi mokytis džiaugtis ir būti laimingas. Va tai atip ir augina depresininkus. Programuoja. Pirma paverkiam, paskui jau paraudam, paskui kariamės.
Amade, o psichologė atliklus testą- turėjo gydomosios psichologijos diplomą? Klikinės psichologijos seniau vadinosi. Jei ne- tai tegu tik tyli, nes teisės neturi eilinė psichologė testuot ir ligas nustatinėt. O jei tai darė socė- tai tokius parašymus...žodžiu galima su jai tada ir bylinėtis- ji teisės tam neturi.

Alfija, sutinku su tavim. Todėl, kad esu visiškai isitikinus, jog ta mūsų patirtis yra neįkainojama ir tik į naudą busimam vaikui. Taip pat manau, kad nereikia kalti vis į galvą apie. bio šeimą. Kalbėti, pasakoti, galbūt. net susirasti tą bio šeimą vaikui paaugus, tačiau vis galvoti, kokia tai neyektis...
Kokia psichologė. vertino testus nežinau, bet ta, pas kurią. lankosi baigus ir medicinos universitetą, ir Vilniaus universitetą. Man visai nieko. ji.

Amade, suprantu labai Jusu nora dabar irodyti jiems savo teisybe, ir Jus busite teisi, tik kokia kaina? Mes irgi taip manem, galynejomes siek tiek del kitu tiesu ir pasiekem tik to, kad buvo sustabdytas musu ivaikinimo procesas, mes vel nusiusti musu kursu vedejoms ir psichologei - "pervertinimui"...va, tada ir pajutom, kad tiesos, kaip mums tai atrodo - tikrai nereikejo irodineti...buvo momentas, kai tiesiai sviesiai buvo pasakyta - "o kam jums to reikia?", nors tai, regis aiskinomes visu kursu, vizitu namie metu, aisku, kad mes jiems labai nepatogiai kaisiojom pagalius I ratus ir gadinom ju darbo "rezultatus" Na, po kokiu dveiju susitikimu perejom jau I daugmaz normalu bendravima, vel atsirado supratimas, ir gavom isvadas dar puikesnes nei pirmas, aisku, supratom viena - kartais savo tiesas reikia susikisti sau I viena vieta, ir nuo to bus visiems tik geriau IT darbuotoja pakviete diskusijai mus su mb, manau, pasitaikius progai, tai ir padarysim

Netinkamas stilius yra nesikalbėti apie savo netektis tarpusavyje. Vyrui ir žmonai. Ir jokių čia gilesnių filosofijų.

Jei vyras geria antidepresantus ir lankosi pas psichologą, tai psichologas, kursų rengėjų iniciatyva konsultavęs jūsų šeimą, pasiūlė tęsti konsultacijas. Arba įžvelgė tokį būtinumą, jei jūsų vyras antidepresantus turi vartoti ne dėl depresijos.

Amade, išvados teigiamos. Tai esmė.

Taip, iš vienos pusės išvados yra teigiamos, bet iš kitos pusės yra tokia teisė pasakyti savo nuomonę. Bent jau čia. O jūs dabar visos gerklę bandot žmogui užkišti. Išsakys, išsikalbės tada ir spręs. Ji yra labai protingas ir stabilus žmogus- pasigriebęs popierių tikrai nelėks niekur. Bet išsikalbėt tai gal kaip nors leiskit.

Dėl. vyro vizitų pas psichologę sutinkam, gi rašiau.
O tas netinkamas būdas kliuna. Ir dabar. nežinau, apie ką. konkrečiai reikėjo kalbėtis ir kiek, kad būttų. Pakankamai. Greičiausiai tik tiek paklausiu. Nes emocijos bus išėję.

Pameni, netekčių lentelėje buvo grafa "kas padėjo įveikti netektį". Prisipažinot, kad nesikalbėjot apie tai, vadinasi (jos nusprendė), vienas kitam nepadėjot įveikti netekčių. Gal jūs kitaip padėjot, neverbaliai, išverkėt abu, ištylėjot kartu, išlaukėt... O gal reikia, Amade, pasikalbėti?

Na, tas nekalbėjimas toks sąlyginis.Sakėm ir socėm. Kažkiek. pakalbedavom tuo momentu, kai netekdavom. Na, kaip baisu, kaip liudna. Bet negrizdavom i detalesnius aptarinejimus, nes akivaizdu, jog abiems baisiu ir liudna. Tolesni išsamesni pokalbiai budavo apie tai, KĄ. Darom toliau. Ta prasme - einam ieškoti toliau, nes turi pavykti.
Vat o kaip tu isivaizduoji tą. kalbejimą? Pvz - pratandi ketvirtą kūdikį. Jau net nelabai verkt eina. Ką. noretum pakalbėt su vyru apart pasakymo, kad jautiesi beviltiškai? Jis atsako panašiai ir kyr toliau. krypsta pokalbis? Ok, toliau. Vis kas keli menesiai susedi pakalbėt ir paklausinėti vienas, kaip jaučiasi? Na, mes ne tokia pora. Bet mes suugę ir tai mums abiems tinkamas būdas . Budami suaugę ir mąstantys žmonės suprantam, kad tiek bio, tiek. ivaikinto vaiko jausmus suprasim tik kalbedami. Tai niekaip nesusuję su mūsų tarpusavio supratimu be didelių pokalbių.

Amade, aš neįsivaizduoju. Tai nereiškia, kad mėnesių mėnesiais kalbėtis turit. Kartais žmonėms užsifiksuoja koks sakinys, pvz., pirmasis jūsų atsakymas, kad nekalbėjot, beveik visiškai. O pasirodo, kaip suprantu, kalbėdavotės.

Būtent, kad išgirstas tik pirmas sakinys. Apie tuos pavienius padskymus, jog liūdna, skaudu as paminėjau, kad jie yra savaime suprantami ir kad jų nelaikau pokalbiu. Nes tokie keli sakiniai iš principo man nėra reikšmingi,nes nuo jų lengviau nepasidaro.
Beje, toje netekčių lentelėje įrašiau, jog netektis išgyventi padėjo vyras. O kas kitas? mes buvom ir tebesam kartu, ir dziaugsme, ir varge. Tikrai ne tame punkte rado kabliuką. Šia. tema galiu kalbėti be galo ir nuomonės nelabai kas pakeis. Žmonės skirtingi, skirtiai supranta bendradvimą. Kaip kad vienas mokedamas tris sakinius angliskai sako, kad moka kalbą, kitas ir puikiai kalbėdamas. linkęssakyti, jog nelabai moka. Tad vertinant turėtų būti kažkokie suprantami ir apibrėžti kriterijai. Arba tiesiog paminėti, jog nelinkę kalbėtis, tačiau neprideti savo komentarų, kad gali nemokėti bendrauti su vaiku sunkiom temom.

nesinervink. Esat tvirta ir darni šeima. Viskas.

Oho, na ir nukirsta ,o Jus pazistat juo asmeniskai? Kita vertus, kartais to nepakanka norint gauti teigiamas isvadas.