Galvoju, kodėl jūs visos vis dar čia, mano temoje. Matyt dėl to, kad jums tai aktualu. Juk aš neinu aptarinėti paauglio sūnaus problemų , nes neturiu nei sūnaus, nei problemų. Nesigilinu į emigrantų realijas, nes man tai neaktualu. Neskaitau ir nekalbu apie darželius, nes neturiu su jais nieko bendro.
Kam kur niežti, ten ir kasosi. Kasotės jūs mano temoje savo niežus to nepripažindamos. Jei būtų atsakas: ir man panašiai buvo, pripažintumėt kažką panašaus patyrusios, pokalbis būtų nuoširdesnis, atviresnis, naudingesnis, be abejo, visoms mums. Tik viena autorė pripažino laikiusi vemiančiam kibirą, išdrįso pasirodyti, kad yra paprastas žmogus, kuriam gyvenime būna visko. Juk kiekviena mūsų vienaip ar kitaip esam patyrusios ir dėmesio stoką ir nuoskaudėlių turim. Pasidalinus, pasiguodus, žinant, kad visiems visko būna, gali sau leisti pasijusti geriau. Aš galiu sau tai leisti, jūs - ne. Užuojauta.
Dėl jūsų sarkazmo ir ižeidinėjimų. Jei tave pavadina kažkuo, kuo nesi, ir tu įsižeidi, tai yra
intelekto klaida. Juk renkuosi aš, ar priimti jūsų negatyvą mano ir šaunuolio atžvilgiu, ar nepriimti. Aš jo nepriimu.
Smagu kad kažkas dar prisimena Šekspyrą."Jei rožę pavadinsime kitu vardu, ar ji mažiau kvepės?". Klasika. Nebūtina buvo jį nuleisti su fekalais į kanalizaciją. Šio forumo nusišnekėjimo viršūnė: šuns glostymas gėle. Net "Dviračio šou" klounai nesugebėtų taip išversti paprasto šilto pamąstymo. Grįžtant prie šilkografo. Jums paminėjau jį kaip pavyzdį, kad žodį "trenkta" galima tarti su pasidižiavimu, kaip didžiulį komplimentą. Jūs to neužfiksavot. Ėmėt vartyti univer`ų archyvus ir tikrinti faktus. Seklės morkos.
Taip, kaip jums rodau didžiulį labradorą, o jūs jo nepastebit, tik puolat krapštyti jo paausius ieškodamos blusų. Cinizmas gali daug.
Užstrigau čia su jumis. Net sesė apie mano dieną sužino ne įprastais kanalais, o gauna skaityti kartu su jumis,
urbi et orbi (miestui ir pasauliui, lot.) skirtus laiškus.
Liko pora puslapių. Pasilinksminkit