niu ką, pasidžiaugiau, kad vaikai prie mano ,,lysvių" ant savo žaislų dėžių nelenda, ir ką, pareinu vakar, o mažiai šaukia-maamaaaa, o tėtė tavo pomidorus išvertė kelis, žemių buvo belenkiek, kasėm visi

nu ir ką sakyt...kuprą įtraukęs sėdi, tyli, paskui sako- nu bet tu pasižiūrėk- net nematyt ( nu toki biski žemėti visi trys išverstukai, bet klausimas ar į tuos pačius indukus sukišo

bus pas mane kaip kasmet- ,,gal toks") Tai vat, pasiguodžiau, palengvėjo.
Jau kaip laukiu kiek šiltesnių orų, bent pliuso, nešiu aš juos iš namų visus, vaikai galės prie savo žaislų padoriai prieit, gerai kad kantrūs, na bet mane sąžinė jau graužia

Bet, kaip suprantu, palačiokės jokių ritualų šilumai prišaukt nedaro, tai ir nešyla
apie lauko pomidorų auginimą- domina ir klaidos, bloga patirtis, priežastys ir t.t., ne tik kaip puikiai užaugo. Norisi išmokt ir lauką išnaudot ne be reikalo