Gimdymas namuose

Siaip kiek domejausi UK tai namu gimdymuose jie instrumentus turi, bet kirptu tiktai ekstra atveju, jeigu vaikas uzstriges ar pan. Gaila, kai yra tiek daug naturaliu priemoniu palengvinti gimdymo eiga ir sumazinti plysimo tikimybe, o specialistai arba nezino arba nenori tuo pasinaudoti
Papildyta:


Labai pritariu!!! As tai galvoju - nu imtu ir atliktu kazkokia chirurgine operacija zmogui net jo neispeje? Nu va, bam ir yra. Taigi baisus vejas sukeltas butu del mediku savivaliavimo, sutikimo negavimo ir pan. O va jei jau gimdyve atvaziavo i ligonine, tai kam isvis ja ispeti ir jai kazka sakyti - darysim ka reikia/ka norim, jei bus reikalas - paaiskinsim veliau...
Papildyta:



Na jeigu jau jie taip svieciasi ir zinias atnaujina ir viska zino, ka ir mes - kodel Lietuvoje daugelyje ligoniniu (nesakau, kad visose) vis dar yra arba problematiska arba neimanoma gimdyti palankesnese gimdymui pozose pavyzdziui? Zinau, kad yra pokyciu i gera, pasitaiko ir apsisvietusiu specialistu, bet kodel ju - mazuma?

Mano abu gimdymai buvo nekomplikuoti, pirmas uz pinigus-su daug streso, nes nors ir buvo susitarta, daug ka bande daryt preis mano valia:
Bande istatyti kateteri, nors to daryt neleidau, pikta aukusere dave suprast mimika ir garsais, kad nieko gero is tokios gimdyves nelauk...
Norejau vaiksciuot,nedaviau tikrinti kaklelio taip daznai, kaip norejo, nuemiau ta, nezinau kokiu laiku, dirza vaiko tonams ir sareniu stiprumau matuot. Vemiau nuo skausmo, troskino, neleido gert, matyt atrodziau taip, kad pati nepagimdysiu. Per stumima kirpo-kodel??? Kai veliau isanalizavau, buciau pati susitvarkius, nes viskas buvo ok. Jegu turejau pakankamai, per stumima skausmu nejauciau, tik stangas, todel jegos vel atsirado. Poza man ir netiko, keist neleido, motyvuodami, kad per velu. Gimdziau 20m., jauna, bet puikiai jauciau, ko man reikia ir kaip geriausia. Gimdymas nuo saremiu pradzios truko 8 val, vaikas gavo 10 pagal Apgar skale. Gimdyma prieme skyriaus vedejas, kitoj gimdykloj saremiavo kita mamyte, pas kuria turejo lekt... Blaskes tarp musu dvieju, jis profesionalas, bet maciau ir jauciau, kad jam tai darbas: greiciau; kad baigtusi viskas gerai; gimdyve ir vaikas sveiki-atsilygina, ir viskas ok. Ateina sekantis. Man tai buvo pirmas vaikas, taip norejau to intymumo, ramybes.
Antra karta gimdziau nesitarus, atvykau su beveik 10cm atsidarymu, liepe laukt, kol vaikas nusileis, paliko valandai viena, nieko nebuvo visai, gal sesute karta galva ikiso, vel prikabino ta dirza, kuris man taip trugde... Jau norejau stumt, nieko nera... Vyras bego i koridoriu ieskot pagalbos Atbego pikti, maziukas gime ir 10 balu, nekirpo, neplysau, buvo puse kilo smulkesnis uz broli. Vyrui pasidare bloga is to streso, matyt, galvojo, kad jau jam gimdyma reikes priiminet. Guliu viena, vaikas man ant krutines...Slapias, vasara, bet pradeda salt rankytes, saukiu kad kas ateitu, atleke mano tikra sese kaip tik, nes zinojo, kad isvariau gimdyt, pabuciavo, uzklojo maziuka pala, pragulejom 3 val taip... Sakau, paimk maziu, as i dusa, persirengsiu, nes guliu krauju patale... Ji issigando, vos neverkia, gulek, prasau, sako Jau mama su teciu lankyt atvare, o as dar gimdykloj. Buvo daug gimdanciu tikrai, viska suprantu.

Buciau pasilikus gimdyt namie, antra tikrai, jauciau, kad viskas bus ok. Bet nebuvo imanoma to suorganizot taip, kad butu saugu. Todel sios minties atsisakiau, bet man butu labai net priimtina.

Aha.prisiminiau kokia buvo reakcija lietuviu mediku (ginekologu,akuseriu) reakcija i M.Odeno paskaita konferencijos"Gimdymo menas ir mokslas " metu-kai kurie vos ne garsiai laide replikas apie jo "nesamoningus" metodus ir burbejo kad jos tai niekada taip nedarys..Vat ir pasiruosimas ir isprusimas musu mediku.Gal ir turi jie tu ziniu apie naturalu gimdyma bet ..vienas dalykas ZINOTI o kitas-PRAKTIKUOTI .Jei butu daug praktikuojanciu tai nebutu dabar apie ka diskutuot

Kaip manote, ar "naminės" akušerės ar ginekologės nejaus dar didesnės atsakomybės dėl galimų savo klaidų? Juk teisiškai sureguliavus gimdymą namuose su medikų pagalba (manau, kad anksčiau ar vėliau tai bus padaryta), medikų atsakomybė bus įskaičiuota į gimdymo kainą.

Kiek seku šią temą, ji tėra beveik vien dalinimasis savo patirtimis ir tų patirčių suabsoliutinimas. Gal vertėtų padiskutuoti apie tai, kas dalėtų rengti gimdymus namuose priiminėjančius medikus, jų atsakomybės draudimo sąlygas, sąlygas, kurioms esant mamos galėtų rinktis gimdymą namuose?

Neisizeiskit, bet "puiki" pribuveja, kuri po poros valandu stumimo pastebejo, kad vaikas sedyninej pirmeigoj ateina

manau galėtų neišradinėt dviračio ir pasistažuoti tose šalyse, kur gimdymas namie yra dažna praktika.

problema ne žiniose ir anatomijos išmanyme...
Sistema yra nusisukusi nuo žmogaus - požiūris į pacientą, žmogų, yra iškrypęs ir didžiąja dalimi dėl sovietmečio. Jokių pasitarimų su pacientu tada nebuvo, diagnozės buvo laikomos paslaptyje... ir dabar dar daug to. Kai visuose užsieniuose pacientui (melžėjai, traktoristui, vaikui...) paaiškinama detaliai ir suprantamai, kokia jo liga, kaip su ja kovoti, ką jis tiksliai darys, ką dar galima padaryti. Mūsuose iki šiol dauguma medikų (čia aišku galima perkelti diskusiją ir kitas profesijas) nenori "nusileisti iki paciento". Toks požiūris toliau "dėstomas" studentams, psichologinis medikų parengimas visai prastas. Ir todėl sistema švyti tik keliais švyturiais.

Mes, naudotojai, esame irgi dalis tos sistemos. Aš ploju atsistojusi mamoms, kurios atsisako vykdyti nelogiškus nurodymus, tėvams kurie klausinėja ir aiškinasi, kurie pasako pastebėję nesąmonę... Labai labai svarbu, kad mes būtume sąmoningi ir siektume būti informuoti visų procedūrų ir intervencijų atžvilgiu. Antraip- teismai, skundai... Tai ne skundimas, o pilietiškumas, nes visi kovojame už geresnę sistemą mums visiems.

Pastebėjau, kad jei imi gerai pasiruošęs ir pasirengęs diskutuoti su gydytojais - jie tave gerbia (dažniausiai) ir leidžiasi į kalbas. Jei nieko neklausi - išeini nežinodamas diagnozės, nepilnai suvokęs gydymo strategiją, nusprendęs, ką nors pagal kelis žodelius, replikas tarp personalo, vyro pastebėjimą. VISKĄ turime sužinoti ir kol kas už tas žinias reikia kovoti.

beje, pažiūrėjau tą kvailą KKdu... Maldeikienė visiškai sugriovė mano galvojimą, kad jos nuomonės verta paisyti. Gal žurnalistai tyčia ją taip... kvailiau nebepasakysi.

Žinot dar ką prisiminiau, kai kurios moterys renkasi AK (dabar turbūt į santariškes važiuos), nes įsivaizduoja, kad jom reikės reanimacijos. Čia matyt buvo ankščiau minėta "visa reikiama įranga". Tai kai gimdymas be esąs toks baubas, tai tos pačios Maldeikienės pasisakymai, hiper pasitikinčiu tonu, atrodo labai vykę

Toj laidoj įšiaip nieko toks kontrastas Šemetai ir kitom... pupytės tipo

Tiesa, ir aš tai pastebėjau. Iš tiesų problema abipusė, nemažai žmonių aklai pasitiki medikais (gimdyvės ne išimtis), o medikai pratę prie to, dirba pagal savo senus jiems įprastus metodus ir būkim teisingi - tikrai ne dauguma nusprendžia "atsinaujinti"... O jei ir nusprendžia, tai į konferencijas važiuoja dėl kavučių ir pačios kelionės. Tikrai ne visi, nieko neabsoliutinu, bet tokie dalykai vyksta, deja... O kai pacientas klausia, domisi, bando suprasti ir bendradarbiauti, tai jei medikas save gerbia, jis ir bendradarbiaus ir tokie pacientai vers jį dar labiau pasitempti. Deja, esu susidūrus su tokiais, kai išreiškus mandagią abejonę dėl vaisto ar gydymo tinkamumo, buvau užsipulta, maždaug, prisiskaičiau nesąmonių ir reiškiu čia savo nekompetentingą nuomonę. Džiaugiuosi, kad dabar visa šeima esame klinikoje, kur daugiau mažiau stengiamasi su pacientu bendradarbiauti, atsižvelgti į jo nuomonę, nes juk visi pacientai skirtingi, negalima kiekvieno vertinti kaip statistinio vieneto ir skirti visiems iš eilės tą patį gydymą. Bet tai ne tik medikų problema, labiau, sakyčiau, lietuviško mentaliteto problema, o tai jau daug didesnis ir opesnis reikalas... na bet pamažu pamažu..

Nepykit, bet juokinga
Sarėmių metu kaip tik skatina vaikščioti, šokinėti ant kamuolio, kuo daugiau judėti. Kas liečia plyšimus, tai tikrai daug priklauso nuo pačio organizmo, gali bti ir ati profesionaliausia pasaulyje akušerė, bet moteris vis tiek gali plyšti dėl tarpvietės raumenų Raudonos akys taip pat būna ir per lengvus gimdymus ir net namie gimdant

O kur paraudoninau, tai man taip ir buvo, tik po CP iškart negalėjau gerti dėl dalinės narkozės O visa kita buvo kaip pateikei Ir vyras šalia buvo, ir akušerės ateidavo paklausti gal ko reikia...

Sutinku pilnai
Papildyta:


Atsakyti dėl pozos pasirinkimo ribojimo aš negaliu, bet darau prielaidą, jog tiesiog neturima tinkamos įrangos. Tie stalai, kurių nugara pasikelia iki sėdimos padėties - naudojami ir gimdymui sėdomis, jeigu gimdyvė pageidauja (tik ne Antakalnyje turbūt - ten neteko irdėti apie pasirinkimo suteikimo atvejus), Kauno klinikose yra tos kėdutės, kur moteris gali į vyrą atsirėmusi sėdomis gimdyti.

O gimdymui stačiomis ar klupomis, matyt, jokio specialaus devaiso gimdyklos neturi, o ant rankšluostuko ant gringų ar paprastos lovos atrodo, turbūt, nepriimtina - turi būti speciali platforma Man atrodo, čia geriau patys medikai atsakytų.

Kai keliausiu apžiūrėti gimdymo namų (planuoju vizitus į VGN ir į Trakus birželį daugmaž) - būtinai paklausiu, kokiomis pozomis pas juos gimdoma ir nuo ko priklauso pozų asortimentas Šiaip viešai gimdymo namų atstovai nevengia pabrėžti, kad gimdyvės gali rinktis gimdymo pozas...

Mano sesuo, gimdžiusi Kaune, buvo nusiteikusi stačiomis gimdyt... Ir jai būtų leidę, viskas ok. Tik ji pati atsigulė, susirietusi nuo sąrėmių - pasirodo, negalėjo jų stovėdama iškęst.