Gimdymas namuose

as manau, kad akusere ligonineje turi jausti tiek pat atsakomybes, kiek ir namuose. Patys medikai sako, kad akuseriai yra pakankamai kompetetingi, kad priimtu naminius gimdymus. O kas bijos atsakomybes, nenores - juk tam ir nebutina dirbti su naminiais gimdymais. Cia spaudimo juk negali buti.

Diskutuoti apie tai, kas galetu rengti medikus, aisku galima, bet manau, kad tai is tiesu nera tokia didele problema. Cia svarbiau noras, ne galimybes. Aisku, geriau laidyti replikas, kai M. Odenas skaito paskaita - jei taip bus ziurima i savisvieta - tai mokyk nemokes... O kas nores - ismoks be didesniu problemu. Pasistazuos uzsienyje, sitiek stipendiju galima rast. Kam reikia, kas nori profsiskai tobulet - tas tobuleja.

Kalbeti galima auksciausiu lygiu tik tada, kai einama i kalbas. Manau, ta darbo grupe parengimui istatymines ir med. bazes sudaryti nesukels sunkumu. Ko kas, kaip matau, laukiama, ka EZTT pasakys. Taip bus tiesiog patogiau. Kaip sakoma - Briuselis ipareigos, padarysim, kur desies, bet kol nepipareigoja.. O kol kas ti PR'as praejo per visas TV, is jo bus naudos, bet negreitos.

Del patirciu absoliutinimo - o kieno patirti man reikia absoliutinti? Gal jusu? O jums mano? Mes pavieniai statistiniai atvejai, bet kokybiskai visi labai svarbus ir visi vienodai verti pasidalijimo. Tai zmogiskoji patirtis, kuri negali buti pakeista, kuri gyvena su mumis, kuri mus lydes amzinyben. Norisi, kad ji butu kuo geresne. O moteriai gimdymo patirtis yra jos kertinis saves kaip moters patyrimas. Vat ir dalinames, kartais absoliutinam. Atleiskit mums uz ta grieka
Bet reikia tiketi ir tiketis, kad mes tikrai matome ir suprantame ir kitos moters patirti. Ir gerbiame ja.

RitaRazi, bet tokios kėdutės bei stalai su atramom kojoms naudojami ir toj pačioj UK, ir daug daug kur... Na, jeigu žiauriai nori klūpėti gimdyvė - nemanau, kad daug tokių klinikų, kur draustų.

Jeigu mane bandys guldyt, aš jiems sakysiu - ko jūs iš manęs norite, kai pilnas internetas yra kritikos gimdymui gulsčiom. Duokit pabandyt. Per valandą neišstumsiu - darykit, ką norit Na, jeigu ir tai nesuveiks - tada ateisiu guostis čia, kokie žvėrys skerdikai tie akušeriai, man neleidę pasigimdyti vaikelio lengvai, be skausmų ir traumų.

O šiaip net pavydu, kokios visos užtikrintos, kad vaikutį subegėtų be plyšimų išstumti, tik duok laisvę... jeigu taip būtų - tada iš tiesų geriau gimdyti namuose, tik vyrui padedant. Ir legalu, ir patogu.

netiesa, niekas taip nesako. Nieaks neslepia statistiku, kiek namu gimdymu uzsibaigia ligoninej, statistika apie plysimus tai ppat pateikiama, M Odenas net neslepia, akd pas ji klinikoje taip pat atsiranda poreikis CP tiesa, varganas 6 procentelis... palyginus su 25 LT Del to ir praso specialisto prieziuros, kad nereiketu gimdyti tik su vyru

Besilaukiant pirmo, man buvo pripaišyti "siauri klubai" ir galimas CP. Ne rizikingas nėštumas, bet tiesiog, mestelta - oi, jūsų siauroki klubai, tikriaussiai pati nepagimdysit.
Pagimdžiau du vaikus, namuose, vertikalioje padėtyje, be jokių plyšimų ar kt. traumų. Bet su ta pirmąja diagnoze visiškai sutinku - jei horizontaliai, tai tik CP, pati nepagimdyčiau.
Papildyta:


Turbūt sutiksite, kad čia, kaip ir visur, egzistuoja daugybė sistemų ir požiūrių. daugelyje išsivysčiuisų pasaulio šalių yra galimybė pasirinkti sistemą, kuri artimesnė ar naudingesnė konkrečiai gimdyvei ir kūdikiui - kaip pvz., mano atveju, vertikali padėtis ir daug kantrybės. Labai gaila, bet Lietuvoje kol kas egzistuoja prienama tik vienintelė sistema, kuri vienoms tinka, o kitoms, deja - ne.

Juk ir vaiko auklėjimo variantų, pedagoginių mokyklų yra daug - ir pasirinksite kažkurią vieną, ar atsirinksite iš daugelio tai, kas jums bus priimtiniausia. Ir jūsų niekas nekaltins, kad neturite reikiamos kompetencijos auklėti vaiką ir rinktis, nes nesate pedagogikos mokslų dr. Ir gydymo būdai įvairūs, vienas pediatras sako vienaip, kitas - jau visai kitaip. Viena maitina krūimi kelis mėnesius, kita - du metus. Nėra vieno vienintelio visiems teisingo būdo. Tas pats ir su gimdymu.




O jums į tai atsakys - jūs kąąą, rizikuojate savo vaiko sveikata ir gyvybe? Gimdyti ne ant kėdės - nesaugu. Kokia jūs mama??
Migom atsigulsit. Ir darysit absoliučiai viską, ką jums pasakys - ir net neklausinėsit.

Pasirodė naujas straipsniukas, apie epiziotomiją ir plyšimus
http://informuotaspa...s.blogspot.com/

dievaž versiu skaityt šitą blogą besilaukiančias drauges ir gimines

Labai teisingas straipsniukas

ypač citata :

"Jei manoma, kad didelis kūdikis nesugebės prasisprausti „nepraplatinus“ jam kelio epiziotomijos pagalba – tai visiški tauzalai. Kūdikiui gali būti sunku praeiti pro DUBENS KAULUS, o ne pro minkštus audinius. Jei vaikas sugeba pralįsti pro kaulus, tai jis tikrai sugebės prasiskverbti pro švelnų, minkštą, ploną odos audinį!"


Suprantu, kai daroma epoziotomija esant ekstra situacijai (CP per vėlu, vaikui hipoksija, reikalingos replės ar vakuumas, reikia staigiai pagimdyti). Neduok d niekam tokių atvejų, nes tai - labiausiai traumuojantys mamą ir vaiką, su visokiom pasekmėm. Bet epiziotomija be rimtos priežasties? Geriau - ne.

O iš kur žinote, kad man taip ims ir atsakys? Nejau neturiu liežuvio, kad dar atėjusi apsižvalgyti gimdymo namuose, išklausinėčiau, kokiomis pozomis pas juos priimami gimdymai, kokiais atvejais nebeleidžiama rinktis, kodėl? Nejau manote, kad gražiai pakonsultavę pažintinio vizito metu, gimdymo metu mane terorizuos ir gąsdins, jeigu mano būsena bus stabili, vaikelio tonai geri ir jokių indikacijų nebus?

O jeigu būtų silpnėjantys tonai arba ne itin palanki padėtis ar dar koks nors briedukas, kuris kelia klaustukų medikams - čia jau aš tikrai nesiruošiu pulti į ginčus ir iš tiesų rizikuoti savo atžala, nes aš nežinau ir negaliu nuspėti, kiek tas pavojus yra realus ir rimtas. Kol aš jausiuos puikiai ir suvoksiu savo kūną bei kas su juo darosi - tol, manau, nieks manęs neprievartaus. "Prievartauja", kai gimdyvė prastai jaučiasi, kas, pripažinkime, nėra taip jau reta...

Šiaip aš pritariu, kad gimdymų srityje yra, ką tobulinti, bet netikiu, kad situacija yra tokia tragiška, kaip čia bandoma nupasakoti. Jeigu gimdyvė sveika, vaikas sveikas ir moteris sėkmingai gražiai sąrėmiauja - tai ir akušerėms ji pasitikėjimą kelia. O jei nekelia ir būsena neideali - nu tai gauna visą "prievartos" paketą, ir neretai tenka juo ir pasinaudot...

Žavi mane jūsų optimizmas, duok d. jis jum padėtų, gauti iš medikų tai ko norit.
Nors iš tiesų tuo metu kai stipriai sarėmiauji, kai apima stangos, galva veikia ne taip, kaip normaliu metu.

1. Moralinė atsakomybė, mano galva, netgi būtų didesnė, nes priimant gimdymą namuiose, medikas būtų "akis į akį" su gimdyvės šeima. Kalbėti reikia ne tik apie moralinę, bet ir apie profesinę atsakomybę. Kas draus mediko, priimančio "naminius" gimdymus, riziką?

2. ... ir Lietuvoje bus priimti belenkokie atestatai ir pažymėjimai? Pėvėzė ir Odeno, ir Čakovskio (jei jie tokius išduoda)?

3. Ar tokia darbo grupė sudaryta? Ar rengiami įstatymų ar įstatymų projektai? Be ironijos, tikrai būtų įdomu sužinoti.

4. Panašu, kad taip, deja.

5. Žinoma pagirtina diskutuojant bet kuria tema remtis savo patirtimi. Tik besąlygiškas rėmimasis vien ja nėra labai produktyvus - juk turbūt nei viena čia diskutuojanti prieš "naminius" gimdymus su medikų pagalba nėra kategroriškai nusistačiusi, bet visa diskusija beveik išimtinai sukasi apie patyrimus gimdant namuose/ligoninėje. O gal tiesiog reikėtų dviejų temų, vienos, skirtos patirtimi gimdant namie pasidalinti, ir kitos - diskusijoms dėl gimdymų namuose įteisinimo Lietuvoje?

vylabusle, na tikrai duo Die, kad netektų nusivilti O per pažintinius vizitus ir jau gimdant, dainelė gali labai skirtis... Bet linkiu nenusivilti, jei nutiks, kaip pvz. man, kai priimamajam pasakė "niekas čia jūsų plano neskaitys", bet va paskui kita gydytoja su akušere ėmė ir paskaitė. Sėkmės reikalas... Nebent tarsitės su kažkuo iš anksto ir viską aptarsit, bet ir tai visko būna... aš tariausi, bet neatvažiavo, draugė tarėsi, bet kažko iki galo nesikalbėjo ir išėjo visai ne taip, kaip planavo... Na gal dėl to, kad ji pasimetė atvažiavus į ligoninę, pati prarado kontrolę, o daktarai ėmė ir padarė, kaip jiems patogiau, o ne pagal jos iš anksto išsakytus norus... Tai va jei lieki labai sąmoningas, tai gali už save kažkiek pakovot, aišku tiek, kiek norisi kovot tokio proceso metu. O jei prarasi kontrole, tada viskas... tapsi statistiniu vienetu, su kuriuo bus elgiamasi standartiškai...
Papildyta:


Netapatinčiau jų. Jie skiriasi kaip Banga ir Jurga.

Ašaka, gimdymo patirtys ligoninėse yra susiję su noru gimdyti namie. Ne dėl vietos "ligoninė" - "namai", o dėl visų veiksnių gimdymo metu tiek ten, tiek ten.

jeigu mano galva neveiks, kaip reikia - aš ir nevaizduosiu nieko, nekaišiosiu jokių gimdymo scenarijų Jeigu jau stogą man raus - reiškia, iš šalies geriau matyti, kas man darosi ir kaip man gimdyt, pasitikėsiu akušerėm