Angina, anginos operacija

Aha, tikrai nėra ko bijoti. Ir tas pooperacinis laikotarpis toks nėra tragiškas. Aišku labai nemalonu ir skauda, bet nemiršti.

[quote=mocha,2013 03 14, 19:50]
Aha, tikrai nėra ko bijoti. Ir tas pooperacinis laikotarpis toks nėra tragiškas. Aišku labai nemalonu ir skauda, bet nemiršti.
[/quot]

As dabar po operacijos, kuria atliko ketvirtadieni, galiu pasakyt baisiau negu baisu, tikiuosi greit viskas praeis ir tikiuos buvo verta. Viskas ka valgau ir geriu iseina pro nosi, nakti galvojau numirsiu kaip nosi skaudejo, jausmas lyg vemalu butu pilna nosis. Siandien valgau manus ir jauciu kaip vakarykstis jogustas is nosies teka

Jau penkta diena, tai jau geriau, ismiegojau visa nakti. Tikejausi tokio skausmo kaip dabar, bet buvo tai siaubinga, naktys kaip is baisiausio kosmaro, nes nakti man visiskai neveike vaistai nuo skausmo. Turbut ne visom taip pat, palatos kaimynei maziau skaudejo, bet uztat per daug atsipalaidavo ir truko sesta diena.

Patarciau visom isbandyt visas alternatyvias priemones, ypac pries operuojant vaikus

Kiekvienam skirtingai, man dėl nosies tikrai nieko nebuvo, tik apie pora savaičių gerklėj man jausmas, skonis ir kvapas lyg supuvęs kiaušinis būtų.

Vaikai daug lenviau šią operaciją perneša, kai mano penkiametei išoperavo anginą, jau kitą dieną ji kotletus valgė, po kelių dienų - reikėjo stabdyti, kad nebėgiotų, ramiau pabūtų, o su – valgiu iš vis problermų nebuvo

Beje, vienas pliusas po operacijos išliko, kaip rašiau, po operacijos numečiau 10 kg, praėjus pusmečiui ataugau 4 - tai mano idealus svoris, dabar tik pasportuoti reikėtų, kad viskas tvirčiau būtų

Na taip del svorio tai pliusas, as jau ir pora kg numeciau

Dar oda veido pagrazejo, nezinau kodel, bet spuogai isnyko, gal oras svaresnis ligoninej

Man būtų baisu jei po operacijos taip daug kilogramų nukristų, ir taip kūdutė esu liktu skeletas

Aš tai svorio numečiau 3 kg (tiesa, pertekliaus neturėjau, gal dėl to tiek tenukrito), bet vos pradėjus normaliai valgyt - viskas grįžo į savo vietas - šiandien 18 d. po operacijos, o svoris jau savo vietoj

Man 10 kg irgi buvo per daug, nes ūgis 176, prieš operaciją svėriau 68 kg, o po op. praėjus 3 savaitėms 58 kg , visi sakė, kad atrodau kaip iš koncentracijos stovyklos, tai džiaugiausi, kai ataugo 4, dabar viskas kaip reikia, tikiuosi taip ir liks

Laba, jungiuosi į išoperuotojų gretas Prisiskaičius čia buvau pasiruošus viskam baisiausiam, bet vis tiek nusiteikus labai pozityviai Operacijos laukiau du mėnesius, išoperavo Lazdynuose, šiandien šešta para ir jau paleido iš ligoninės (būtų paleidę užvakar, bet man pačiai ten buvo ramiau:)). Gydytoja sakė, kad 2-3 d. skausmingiausia, bet kadangi leisdavo vaistus, tai to kažkaip ir nepajutau... Aišku, skaudėjo, bet ne daugiau nei per ūminę anginą. Tada sesutė gąsdino, kad tuoj, tuoj pradės skaudėti ausį, bet to irgi nebuvo, tikiuos, kad ir nebebus. Po operacijos neleido nei kalbėti, nei valgyti, nei gerti, nei vaikščioti. Visą dieną privalėjau gulėti nejudėdama ant šono. Tai buvo nemaloniausia diena, nes tik spjaudais ir springsti, o krenkšti negalima, nieko negalima... Kai antrą dieną leido valgyt, tai nesvarbu, kad skaudėjo - džiaugiaus kaip vaikas, viskas labai skanu buvo Visos pliurzos Tik arbata karti pasidarė, o kiti skoniai tarsi sustiprėjo. Viską gėriau ir valgiau per šiaudelį.
Sesutė sakė, kad kuo daugiau ryji - tuo geriau gyja. Tai valgau ir geriu kuo daugiau trinto maisto. Kol kas gerai jaučiuosi, labai tikiuos, kad ir likusias dienas gan lengvai pernešiu - laikausi rekomenduoto gulimo režimo. Beje, jokių kyšių niekam nedaviau, bet visas personalas buvo nerealus ir itin rūpestingas, atidus. Geroj aplinkoj, su gera nuotaika ir greitai sveikstasi
Linkiu visoms išsioperavusioms ir besioperuosiančioms greitai ištverti pooperacinį periodą!
P.S. jaučiu palengvėjimą, kad operavaus, sakė, tonzilės buvo labai supūliavusios iš vidaus.

Man visai nesenai padarė anginos operaciją Santariškėse. Narkozė buvo pilna, bet po jos jokių problemų nebuvo (gal gerai padarė, o gal aš gerai toleruoju : ), nei kraujavimo, nei vėmimo kokio ar pykinimo. Iš ligoninės išleido po dviejų dienų ir tos dvi dienos nepasakyčiau, kad buvo labai baisios.. su vaistų leidžiamų pagalba, žinoma. Be vaistų niekaip!! ryte, vakare.
Man asmeniškai labai pablogėjo skausmo prasme kokią 6-7 dieną, net tie leidžiami vaistai nebenuimdavo skausmo. O skausmas nerealus..... įsivaizdavau, kad skauda, bet kad taip... kad nei valgyti, nei seilių nuryti, nei išsižioti, nei kalbėti negali... ir esi visiškai priklausomas nuo vaistų skaičiuoji val., kiek dar liko, kad galėtum dar kartą vaistų suvartoti!, nes vaistų norma irgi yra, kad nepradėtų šalutinės reakcijos reikštis.
Tai dar visa laimė, kad receptą davė (kažkokia nuojauta pastūmėjo pačiai pasiprašyti taip) tiems patiems leidžiamiems vaistams, kaip ir patys leisdavo ligoninėje. O Nimesil, kurį visiems skiria (ir aš ko prisispirkau), tai man visiškai, visiškai nesuveikė... tas pats, kas nieko. Visai tie gydytojai nepegalvoja kartais.. : )
Tai va, dabar dar esu sveikimo kelyje (tikiuosi labai , dar važiuosiu pasirodyti gydytojams, kiek su vaistais reikės draugauti - neįsivaizduoju...ir kada baigsis visa tai - irgi neįsivaizduoju....
Kiekvienam individualiai labai su tuo gijimu ir skausmu. Kai kuriems beveik neskauda, kai kuriems žiauru.. Skausmas tikrai gali būti (bet gali ir nebūti : ) beprotiškas, na, bet yra vaistai... tik reikia prašyti recepto ne Nimesil (nors Diclac ar kt.), o rimtiesniems, nes jai labai skaudės, tai Nimesil vaikų žaidimai...

Sėkmės visiems. Operuotis vistiek verta, jei reikia : )

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.