Na jau po operacijos-galiu pasidalinti savo "džiaugsmais".
Operacija su pilna narkoze, pabudau gerai, liepė išsispjaudyt kraujingas seiles, po to jau leido gerti vandenį.
Ligoninėj be nuskausminamųjų nė per kur, skausmas košmariškas (nors šiaip skausmui esu pakanti)! Ketvirtą dieną paleido namo su nurodymais ko negalima (maistas tik trintas, palenkus galvos nebūti, jokio

ir pan.).
Sesutė nuteikė, kad sunkiausios pirmos dienos. Na laukiu kada tie skausmai mažės - nė per kur. Namie geriami vaistai, iš beviltiškumo jau šiek tiek didesnėm dozėm nei galima... Atėjo 7 diena po operacijos - valio, matau šviesą tunelio gale! Dieną jau su visai kenčiamu skausmeliu net be vaistų! Naktis vėl priminė kas yra skausmas
Šiandien jau 8 diena, naktys dar sunkios, bet dienom gerokai lengviau. Prasidėjo kliedesiai apie normalų maistą

, bet ... teks dar kentėti.
Tiesa, vandens išgeriu kibirais turbūt, gurkšnojimas lengvina skausmelius, sako, kad greičiau gyja jei daug skysčių vartoji.
Taigi laukiu šio košmaro pabaigos ir tikiuosi, kad buvo verta