QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 03 29, 16:01)
difuzinė gal ir nepagadins, bet ką ji ten veiks vidury šiltalo? kad nevyktų konvekcija plėveles dedi prieš sluoksnį ir virš jo.
bet orui nelaidi stabilizuota plėvelė prie tam tikrų sąlygų gali kondensuoti garą.
Gal galite įvardinti tas sąlygas, nes negaliu įsivaizduoti?
Esmė ta, kad dalis drėgmės keliauja su oru (netobulo sandarumo atvejis). Orui nelaidi difuzinė plėvelė šiek tiek sulaiko orą ir jo nešamą drėgmę.
Kalbu išskirtinai apie žiemines sąlygas, kai orui tekant iš vidaus į išorę per šiltalo sluoksnį jame esanti drėgmė kondensuojasi už rasos taško. Tuomet šlampa vata.
Pastogėje žiemą susidaro nemenkas slėgis iš vidaus į išorę. Pavyzdys - kad ir užkamšytos natūralios ventiliacijos šachtos trauka. Per plyšius stoge teka oras iš vidaus į išorę ir perneša didelį kiekį drėgmės, kurios didžioji dalis kondensuojasi vatoje.
Kai kurių šaltinių teigimu šiuo būdu pernešama drėgmė sudaro didžiąją dalį kondensato vatoje. Likusi dalis kondensato atsiranda iš vandens garų judėjimo, nesusijusio su drėgno oro judėjimu.
P.S. teoriškai šiltalo sluoksnio vieta yra namo konstrukcijų išorėje. Konstrukcijos (ypač medis) ilgiau tarnaus, nes viduje mažesnė drėgmės ir temperatūros kaita nei išoriniame sluoksnyje. O jeigu dar garo barjeras yra vidinėje medžio konstrukcijų pusėje, tai santykinė oro drėgmė bus mažesnė ir susidarys dar palankesnės sąlygos gyvuoti konstruktyvui. Atrodo smulkmena, bet tai gali lemti ar namas stovės 100 ar 200 metų...