Pasyvus namas - 19 tema

#205
O pabandyk atskirti 2 nudazytas grazias sienas: vienoje po dazais 0- spaklis, G/K ir klojiniai. kitoje - spaklis, plonasluoksnis tinkas (su tinkliuku) ir klojinys ???
As skirtumo vizualiai nematau. (Apie sienu architektura nelalbam) smile.gif


QUOTE(cibulis @ 2013 03 29, 13:50)
Turiu mintyje, kad vien tinkuota, glaistyta ir dažyta liktinių klojinių vidinė siena (namo vidus) man nepatinka. Aš liktinių klojinių visą vidų apdailinčiau gipskartoniu.

Atsakyti
#206
Turbut sitaip daryti butu gryna pieva, suprantu PIR bet jo pirkt neketinu

user posted image

Tai su mediniais tashais kaip pas raituza turbut bus kurkas rimtesnis variantas
Atsakyti
#207
QUOTE(mintas @ 2013 03 29, 13:59)
Ne, aš ne antikondensacinę plėvelę kalbėjau, o būtent apie garo izoliacinės plėvelės montavimą apšiltinimo sluoksnyje.

Kadangi U-Wertu pasitiki, tai žvilgtelk į vaizdą, kai garo nepraleidžianti plėvelė yra apšiltinimo sluoksnyje.

vaizdas gražus ir kai abi izoliacijos geros.

Ir kai aliuminio sluoksnis ant PIR plėvelės pažeistas.


1. garo izoliacinė ir antikondensacinė - tas pats, žodžių žaismas
2. kai aliuminis nepažeistas - jokio skirtumo nuėmus tą plėvelę ar ne - rezultatas identiškas - kam ji tada reikalinga
3. kai ALU pažeista: dabar pažaisk su temperatūra ir drėgme ir pastebėk kur susidaro kondensatas kai yra ta plėvelė ir kaip jis dingsta pašalinus plėvelę.

Mintai, aš daug žaidžiau, mano manymu tiek Paroc rekomendacija yra šūdina, tiek tave ji taip pat suklaidino. Mano nuomonė čia gana aiški - jokios plėvelės tarp šiltinimo sluoksnių - jokiu būdų. prieš šiltalą, už jo - jokių problemų, bet ne į vidurį. net polistirolo lauke nerekomenduočiau daryti iš 2 sluoksnių.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kad ji kur galas: 29 kovo 2013 - 15:18
#208
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 03 29, 11:52)
Bet su ja perlenkti lazdos irgi neverta, nes atsiranda gana didelis inertiškumas.


Šeip tai mano manymu inertiškumas gera savybė, bet kai jau pradedama kalbėti apie papildomas investicijas į konstrukcijų storinimą surišta su noru padidinti namo termo inertiškumą, manau jau tikrai perlenkiama lazda.
Atsakyti
#209
QUOTE(*** @ 2013 03 29, 15:08)
Turbut sitaip daryti butu gryna pieva, suprantu PIR bet jo pirkt neketinu

[
Tai su mediniais tashais kaip pas raituza turbut bus kurkas rimtesnis variantas

aš neagituoju už PIR, pats negalvojau jo naudoti (dėl kainios) bet kai suskaičiavau sumuštinio kainą su OSB ir be jo bet su PIR - man kainų skirtumas pasidarė nebeesminis, todėl pasirinkau geresnės varžos naudai (mano atveju šiltinimo storis tūri būti kuo mažesnis)
Atsakyti
#210
QUOTE(*** @ 2013 03 29, 12:42)
Tarp apatiniu tashu 15neoporo (turiu sio nemaza likuti kuri noriu panaudot). Toliau tarp perdangos gegniu 20 vata ir tada dar 10 vatos ant virsaus?


Nu tu čia ir užlenkiai. Turi neoporo likutį ir dar klausi, ar neapsimoka jo naudoti, tai aišku kad ne tik apsimoka, bet tavo atveju ir reikia.
Atsakyti
#211
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 03 29, 15:15)
1. garo izoliacinė ir antikondensacinė - tas pats, žodžių žaismas
2. kai aliuminis nepažeistas - jokio skirtumo nuėmus tą plėvelę ar ne - rezultatas identiškas - kam ji tada reikalinga
3. kai ALU pažeista: dabar pažaisk su temperatūra ir drėgme ir pastebėk kur susidaro kondensatas kai yra ta plėvelė ir kaip jis dingsta pašalinus plėvelę.

Mintai, aš daug žaidžiau, mano manymu tiek Paroc rekomendacija yra šūdina, tiek tave ji taip pat suklaidino. Mano nuomonė čia gana aiški - jokios plėvelės tarp šiltinimo sluoksnių - jokiu būdų. prieš šiltalą, už jo - jokių problemų, bet ne į vidurį. net polistirolo lauke nerekomenduočiau daryti iš 2 sluoksnių.


Ar norite pasakyti, kad difuzinė plėvelė šiltalo viduje gali pakenkti šiltalui? Kaip?

Mano manymu difuzinė orui nelaidi plėvelė stipriai sumažintų oro konvekciją storame vatos sluoksnyje, jeigu jos sluoksniai būtų įrengti horizontaliai t.y. kirstų aukštyn kylančius šiltesnius ir žemyn besileidžiančius šaltesnius oro srautus vatoje statmenai ir neleistų vykti intensyviai konvekcijai, kuri yra vienas iš didesnių vatos trūkumų.
Kaip praktiškai įrengti tokius sluoksnius čia jau kitas klausimas.
Atsakyti
#212
QUOTE(BangaS @ 2013 03 29, 15:55)
Ar norite pasakyti, kad difuzinė plėvelė šiltalo viduje gali pakenkti šiltalui? Kaip?

Mano manymu difuzinė orui nelaidi plėvelė stipriai sumažintų oro konvekciją storame vatos sluoksnyje, jeigu jos sluoksniai būtų įrengti horizontaliai t.y. kirstų aukštyn kylančius šiltesnius  ir žemyn besileidžiančius šaltesnius oro srautus vatoje statmenai ir neleistų vykti intensyviai konvekcijai, kuri yra vienas iš didesnių vatos trūkumų.
Kaip praktiškai įrengti tokius sluoksnius čia jau kitas klausimas.

difuzinė gal ir nepagadins, bet ką ji ten veiks vidury šiltalo? kad nevyktų konvekcija plėveles dedi prieš sluoksnį ir virš jo.
bet orui nelaidi stabilizuota plėvelė prie tam tikrų sąlygų gali kondensuoti garą.
Atsakyti
#213
Man rods abu sprendimai neblogi savo vietoje.
Pas KJKG šiltinimui palikta 20 cm aukščiau stogo danga. Todėl visai logiška sukti PIR, gal ekonomiškiau būtų EPS.
Tuo atveju jei erdvė neriboja ir virš gegnių galima, kad ir dar pusę metro šiltinti labai neblogas OSB variantas. OSB užtikrina sandarumą ir tvirtumą, o varžą pigi vata.
Turėtų visi pagal savo situaciją spręsti.
Atsakyti
#214
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 03 29, 16:01)
difuzinė gal ir nepagadins, bet ką ji ten veiks vidury šiltalo? kad nevyktų konvekcija plėveles dedi prieš sluoksnį ir virš jo.
bet orui nelaidi stabilizuota plėvelė prie tam tikrų sąlygų gali kondensuoti garą.


Gal galite įvardinti tas sąlygas, nes negaliu įsivaizduoti?

Esmė ta, kad dalis drėgmės keliauja su oru (netobulo sandarumo atvejis). Orui nelaidi difuzinė plėvelė šiek tiek sulaiko orą ir jo nešamą drėgmę.
Kalbu išskirtinai apie žiemines sąlygas, kai orui tekant iš vidaus į išorę per šiltalo sluoksnį jame esanti drėgmė kondensuojasi už rasos taško. Tuomet šlampa vata.
Pastogėje žiemą susidaro nemenkas slėgis iš vidaus į išorę. Pavyzdys - kad ir užkamšytos natūralios ventiliacijos šachtos trauka. Per plyšius stoge teka oras iš vidaus į išorę ir perneša didelį kiekį drėgmės, kurios didžioji dalis kondensuojasi vatoje.
Kai kurių šaltinių teigimu šiuo būdu pernešama drėgmė sudaro didžiąją dalį kondensato vatoje. Likusi dalis kondensato atsiranda iš vandens garų judėjimo, nesusijusio su drėgno oro judėjimu.

P.S. teoriškai šiltalo sluoksnio vieta yra namo konstrukcijų išorėje. Konstrukcijos (ypač medis) ilgiau tarnaus, nes viduje mažesnė drėgmės ir temperatūros kaita nei išoriniame sluoksnyje. O jeigu dar garo barjeras yra vidinėje medžio konstrukcijų pusėje, tai santykinė oro drėgmė bus mažesnė ir susidarys dar palankesnės sąlygos gyvuoti konstruktyvui. Atrodo smulkmena, bet tai gali lemti ar namas stovės 100 ar 200 metų...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 29 kovo 2013 - 16:32
#215
QUOTE(cibulis @ 2013 03 29, 15:50)
Turiu mintyje, kad vien tinkuota, glaistyta ir dažyta liktinių klojinių vidinė siena (namo vidus) man nepatinka. Aš liktinių klojinių visą vidų apdailinčiau gipskartoniu.

Jūsų noras - dirbantiems įstatymas 4u.gif
Kuo GKP yra pranašiau už tradicinį tinką, kodėl teikiate jam pirmenybę?
Atsakyti
#216
QUOTE(Vilienė @ 2013 03 29, 16:32)
Jūsų noras - dirbantiems įstatymas 4u.gif
Kuo GKP yra pranašiau už tradicinį tinką, kodėl teikiate jam pirmenybę?

Storensiu sluoksniu paslepia putplastį. biggrin.gif

Čia tiesiog toks psichologinis momentas. Man su GKP atrodo solidžiau.
Atsakyti