2011 Dvynukų namai

Sveikos,
Pavyzdingai atlankėm 3 sav. darželio. Adaptacija mano akims žiūrint l. gera. Mergaitė eidama į grupę jau neverkia. Berniukas (jis pas mane toks mamyčiukas) paleidžia dūdas, bet man išėjus per kokias 5 min. nusiramina. Auklėtojos džiaugiasi (žinoma, mama tuo labiau ), kad gerai valgo (išskyrus pusrytines košes), gražiai užmiega (jų lovytės greta, tai per virbus pirštukus pakaišioja, pažaidžia). Kartais pamaitina vienas kitą, brolis palaukia prie puodo, kol sesė nuspręs, kad jau gana sėdėt, bet, tokie gražūs bendravimo atvejai greičiau vienetiniai, daugiausia žaidžia atskirai. O parėjus, namuos, -ištisos muštynės Sesė įvaldžius plaukų rovimo techniką, brolis švaistosi kumščiais kur papuola. Dar ir pati gaunu Tokiais momentais akimirksniu netenku savitvardos Susipešti net nereikia priežasties - vienas eina, o kitas tiesia ranką, kad užkliudytų. tarpusavyje konkurencija žiauri.
Labai norėčiau atsikratyti pampersų, bet dar neišeina. Grupėj mes jauniausi ir kiek mačiau vieninteliai "pampersiniai".
Dvyniai auga, keičiasi, protingėja. Merginos užsispyrimas pagirtinas, stengiasi viską daryti pati (maunas batukus,kepurę, pėdkelnes), bet dažnai prieinam iki apsurdiškų situacijų: vakar baisiausiai įsiverkė, kad ne ji, o aš aš uždariau mašinos dureles Pagrindiniai jos žodžiai "mano" ir "pati"

Mielos mamos, dalinuosi aktualia naujiena. Tiesa, tikriausiai labiau vilnietėms. Prieraišios tėvystės centras kviečia į susitikimą dvynius auginančias ir daugiau nei vieno besilaukiančias mamas ir tėčius. Visa info čia:
Spalio 4 d. 10.30 val. kviečiame dvynukus (o gal ir trynukus!) auginančias mamas bei tėčius ir daugiau nei vieno vaiko besilaukiančias nėščiąsias į teminį pokalbį, kuriame kalbėsime apie daugiavaisio nėštumo ir gimdymo patirtis, bei ką reiškia auginti ir auklėti ne vieną to paties amžiaus vaiką. Susitikimą moderuos psichologė Vaida Špokevičiūtė, auginanti tris berniukus, iš kurių du dvynukai. Taip pat svečiuosis aktorė Kristina Savickytė, auginanti paaugles dvynukes ir pagranduką sūnelį.

Susitikimo metu bus renkama 10 Lt parama Prieraišiosios tėvystės centro veiklai paremti.

Galima atvykti su vaikučiais. Centre būsime be batų, todėl turėkite šlepetes ar šiltas kojines.

Būtina išankstinė registracija el. paštu centras@attachmentparenting.lt, nurodant keliese būsite ir būtinai - savo tel. nr.
http://www.prieraisi...ste.lt/node/878

Gal kas ateisite, tad susitiksime spalio 4d

Dalyvausiu

Kaip fain,jei tik gyvenciau Vilniuje,atvarytume. Kartais tikrai norisi pakalbeti su kokia psichologe apie dvynuku auginima...

neroli, pritariu - ir man jau reiketu konsultaciju..
kazkoks rudeninis slogulys man dusioj, viskas nervina, ypac vaikai rekiu ir rekiu o jie tik dar daugiau tokio "neigiamo" elgesio pazeria. matyt, patinka jiems mintis, kad gali taip lengvai itakoti mamos nuotaikas. nezinau, is kur pasikrauti pozityvo daugiau..

pradejom sia savaite i darzeli. 2 dienos - ir liulys vienam jau iki keliu. laukiu antro dublio. karjera is naujo pradesim tik nuo kito pirmadinio turbut.. va taip va. tai kas toliau?
o siaip kol kas abu patenkinti, nors ir kazkiek pasimete naujoj aplinkoj. jokubas drasiau i viska ziuri, julyte vis atbega pas mane pasitikrinti (kol kas esu su jais grupej, sedziu kampe ant kedes sau tyliai ir stebiu), bet siaip i buvimo pabaiga isdraseja abu. turbut mano, kad tai smagus zaidimas kai supras, kad tai jau "na vsegda" - ziuresim kaip cia bus..
darzelis visai nieko - is paziuros. tik nezinau, ar cia visuose montessori, ar tik siame - truksta man energijos. sedi maziukai i kampus sulinde, kazkokia tylia veikla uzsiima. tikejausi visgi lakstymo, dukimo, zaidimo. manieji ten vis pasukauja, paspygauja is ipratimo, tai net nejauku kazkaip tokioj tyloj gal cia tik pirmas mano ispudis toks, tuo labiau, kad vaiku grupeje mazai ir dauguma nauji.

NAUJI kailinukai, 2 vnt. Kaina - 150 Lt/vnt. arba kiek pasiūlysite. Į až. Ačiū.

Labuka,

kartais man lenda tokios mintys-jog gal reikejo jau leisti paneles i darzeli...( nors man jos dar tokios mazutes atrodo tam darzeliui...),nes jau namie nebezino ka veikti...O jei dar oras bjaurus ir i lauka neiseinam,tai vaizduote nenesa,ka veikti...Savaitgaliais tai kitaip-MV nedirba,tai vis nulekiam kur nors

Dar mes pradejo vaiksciojima pas gydytojus-toks profilaktinis,kas metus.Rusne tai visu laaabai bijo-nieko dar jai nedaro,o ji tik ieina i kabineta ir pradeda verkti taip stipriai...Pas kardiologe tai ...juk reikejo padaryti echoskopa,tai ji taip draskeksi ir neleido liestis...kai jau saldaini ant pagaliuko daviau,tai siaip ne taip patikrino.Pas okuliste ir siaubas kazkoks-juk reikejo lasiukus ilasinti,o kol paziurejo akis,tai as slapia visa buvau.Smilte tai nieko,jai filmukus ijungem ir nusiramino,o Rusnei jau niekas nesvarbu,nori tik pabegti ir viskas.
Tai pas neurologe dar gerai buvo,nes ten jas tik stebejo ir zaislu daug dave,tai nusiramino ir zaide.Siaip viskas gerai,tik va Smilte pas gydytoja i kabineta izigiavo ant pirstu galiuku...ko mes seniau nepastebedavom.Tai musu neurologe tokia viska pastebinti,is karto liepe stebeti,ar tai daznai kartojasi,ar nuo emociju tik prilauso ir ...israse masaziuku kojytem,nes jai atrodo,kad gali buti padidejes raumenu tonusas...Negali ,aisku,cia su specialistais gincytis,bet man atrodo,kad gydytoja per jautriai sureagavo i ta iejima ant pirsu galiuku,juk kai buvo mazute nevaiksciojo taip.Ai,blogiau nebus,tik va,nezinia ar Smilte leisis lieciama...vel reikes filmukus jungti...O dabar vis stebiu as Smilte-na nevaiksto ji tais pirstu galiukais...gal karta maciau,kai kazko susigedo ir patipeno ant pirstuku...
Papildyta:
Ir dar-mums neurologe paminejo,kad jei vaikas per gera menesi nepripranta prie darzelio,tai ir kol kas nevesti-nes pasekmes buna sunkios.Ji turi tokiu vaikuciu-pacientu,tai is savo praktikos taip papasakojo...Mano mama dirba aukletoja,tai jos praktikoje nepasitaike,kad vaikas per kokius 2 men nepriprastu.O va vienos pazistamos mergaite nepriprato ir net aukletojos patare netraumuoti vaiko,tai teveliams teko samdyti aukle ir kol kas nevesti i darzeli,nes ji ten tik apatiska sededavo ir viskas.Va kaip buna...

Zirza,net keista girdeti,kad vaiku darzelio grupeje ramu gal tikrai jau laaabai mazai vaiku.

sveikos mamules

nu zinai, as kai jau turiu siokios tokios ilgesnes praktikos vaiksciojimo po gydytojus, tai daznai jie megsta pamastyt garsiai kokia nesamone, o paskui galvoji kaip ten is tikruju.. perleki per kelis gydytojus, o pasirodo, kad nieko ten visai rimto .. Lukute mano daznai vaiksto kazkaip pasistiebus, idomiai taip, bet man cia labiau laimes israiska pas ja buna, kai apsidziaugia kad kur nors eisim ir stybcioja, sakiau musu gudytojai, tai neuzakcentavo visai.. pas ortopedus profilaktiskai eisim sia savaite ziuresim ka sakys..

pas mus lopsiuko grupej pakankamai ramu is tikruju, ramiai sau tie mazuliukai zaidzia ka nors... va pas dicke grupej tai ojooojooii garseliai nepalyginsi su lopsiuku

labos
neroli, zinok, ir as jau bijociau pas gydytojus rodytis, nes daznai pamato, ko nera, paskui tik gryni nervai.. o del ko jus pas neurologe vaikstot?
pas mus su gydytoju lankymu kazkaip visai nieko pastaruoju metu - anksciau budavo baimiu ir klyksmu, o dabar - nugi dabar jau galima su vaikais susitarti stengiuosi parengti juos kazkiek is anksto.. neseniai cia va mazoji krito nesekmingai - isiziojus i stalo kampa: nubrozdino virsutines dantenas, plyso pasaitelis lupos, kraujo upes.. bandziau pati ziuret - neleidzia, issigandusi rekia. tai varem pas gydytojus migom, bet pries pat pasisodinus su ja kalbejau, kad va reikes parodyt gydytojui lupyte, nieko jis tau skausmingo nedarys, tik paziures, palies ir viskas - ar gerai?, ar nepriestarauji?, as busiu salia, kad tau butu drasiau, ir t.t.t.t. o julija siaip bailiuke tokia, galvojau, bus sakes, tuscias vizitas. nu ir ka - nieko! didvyriskai atlaike, ne asareles, viska leido, viska rode, ziojosi kaip didele. ziuriu, pries viska juos nuteikiant teisingai, visai neblogas rezultatas iseina ir jiems streso maziau. tiesa, pries kuri laika nupirkau jiems zaislini gydytojo rinkinuka - zaidziam kartu, sirdeliu klausom, ausis gerkles tikrinam, dantukus apziurim. tai dabar uzejus ligu sezonui, kazkaip visai be streso pas gydytoja lankosi, zino, kas yra kas, zino, ka darys - gal ir del to tos panikos maziau, nei budavo.

musu drazelio lankymo irgi va jau trecia savaite eina. siaip esu ziauriai apsipatenkinusi vaikais (3xtfu) - adaptacija tikrai labai sekmingai vyksta, jokios asareles kol kas. palieku juos pusdieniui vienus jau: su dziaugsmu lekia i grupe, su dziaugsmu paskui mane pasitinka. eina kol kas irgi labai noriai. net valgo sukerta po antrus pusrycius, pietus daznai irgi pavyksta. ech, kad taip ir toliau. namie tik labai suintensyvejo tarpusavio konfliktai: kaip ir daugelio atveju ,turbut, darze jie abu kartu mazai zaidzia, tai atsiima uz prarasta laika namuose. vaiksto abu apsikabine, vienas kita sekioja kaip seseliai, istisai provokuoja vienas kito demesi, nebesvarbu kaip - daznai ir pasistumdymais, kurie lyg ir su sypsena vyksta pradzioj, bet paskui issivercia i klykavimus ir asaras siaip isties labai daug namie kartu zaidzia, man taip grazu kur beeitu, vis vienas kitam ranka duoda. net kakot kartu zygiuoja vienas lekia i wc, kita rekia - palauk manes, jokubai, nedaryk, ir as ateinu! apsistumdo, paskui apsikabine buciuojasi... siaip jokubas pastaruoju metu patapo toks berniokiskai grubus - jei kas, viskas iskart jega aiskinamasi.. pradzioj labai nervinausi, galvojau, kur cia mano auklejimo spragos, bet dabar visgi nurasau tiesiog "berniukiskumui". kalbam, aiskinames, musasi i krutine zadedamas daugiau nebesimusti, o apsisukes taukst ir vel seskei per galva

dar kazka apie darzeli norejau rasyt.. ai, va. kadangi kelias dienas sedejau su vaikas tas valandas grupeje kartu, tai buvo proga pastebeti, kaipgi kitiems vaikams adaptuotis sekasi. grupe ju misri, nuo 12 men iki 3 metu. tai zinokit, tu maziuku man kazkaip ziauriai gaila bliauna ir bliauna istisom valandom duris apsikabine - reikia jiems dar mamos, jokios auklytes jos neatstos. prisiziurejus vaizdu, kazi, ar kada pasiryzciau metinuka i darza isleisti.. su dickiais viskas daug paprasciau - matosi, kad jiems jau socializacijos reikia, kitu vaiku, veiksmo, ir jei su mama rysys saugus, tikrai kokiam dvimeciui ir vyresniam darzelio lankymas nebeturetu patapti didele tragedija. siaip sunku man buvo darzeliui pasiryzti, bet dabar tikrai nesigailiu isleidus ir tikrai nebemastau, kad per anksti ta padarem. tuo labiau, kad tik pusdieni pabuna, kita puse dienos visa musu tiesa, mamos, ypac tos, kurios nedirbat - paliekat vaikus pietu miegui?

tik jau ligos ligos... trecia savaite ir jau turbut koks trecias virusas per musu namus keliauja, dar ankstesniam gerai nepasibaigus.. butu gerai issigydyt iki galo, bet nesinori ir vel pertrauku dideliu daryti tik pradejus lankyti. tai kazkaip su sirupeliais ir kociojames, kol dar viskas i labai rimtus susirgimus neissiverte..

kazkaip priminei man, neroli, ir musu paskutini vizita pas kardio pamenu, tryzniojau stipriai, galvojau, bus misija neimanoma tuos echo jiems padaryti - spardysis ir begs is kabineto rekdami tai kazkaip jau is anksto bandziau sekti pasaka, koks cia puikus ir nuostabus nuotykis musu laukia, parodys mums geroji gydytoja sirdeles per televizoriu, duos pasiklausyti, kaip jos plaka, bla bla. sedejo abu issizioje ir klausesi tai kai nuejus ju paklause: na, kuris pirmas?, abu reke "as! as!!" ir brovesi be eiles kazkiek, aisku, duoda ir tai, kad privaciuose kabinetuose gydytojai i tuos musu mazuosius pacientus daug humaniskiau ziuri: gi dave jiems pradzioje echoskopa apziureti, su geliu pazaisti, patiems krutinytes pasiteplioti, vaikai mamai ant keliu sedi, ne ant kuseciu guldomi - ta atmosfera tokia draugiskesne, be skubos, be baltu chalatu baimes.. vietinis mano stomatologas irgi patare vaikus vis karts nuo karto atvesti - tiesiog siaip, apsidairymui, kad reikalui iskilus baimes neturetu. tai laikausi as tu jo patarimu - pati einu profilaktikai, tai ir juos pasiimu: kedej pasedi, duoda jiems oro papust ar vandens papurkst, veidrodelius, graztelius apziuri, tuo paciu ir dantukus jiems patikrina.. kai prisimenu savo pirmaji vizita pas stomatologa - kai su ranksluosciu mane prie kedes prirista sesele laike, kad nepabegciau... nu tai kciortu, visam gyvenimui trauma, vaikams to paties nebelinkiu...

Palieku pietų miego. Aš kol parsivežu namo: rengimaisi, kelionės, vėl rengimaisi/prausimaisi, paskui sunkiai užmiega. Tai palieku pamiegot ten ir tada po pavakarių pasiimu.
Darželyje viskas gerai, žygiuoja patenkinti. Dičkis irgi lengviau žygiuoja kai visi eina, nebeskauda širdelė, kad broliai su mama, o jis "atstumtas".

Labukas

na va ir pas mus panasiai - labai issiblasko, kol grizta, paskui sunku paguldyti. bet 2 bedas iziuriu: darze pietus kartais prastokai valgo, na, kaip kada, priklauso, ka duoda, o as kazkaip nemegciau ju alkanu guldyti.. o antars dalykas - miega trumpai, tik valanda, o maniskiai iprate pietu bent pora valandu numigti. tai kol kas nesiryztu, nors labai vilioja ta galimybe dar nors pora valandu ekstra paciai sau tureti dienos metu pabandysiu gal kada palikti..