Yra toks karmos dėsnis: viename gyvenime žmones žudai, kitame sergi psichine liga. Viename gyvenime abortų prisidarai, kitame neturi vaikų. Viename gyvenime pasirūpini, kad žmonės badautų, kitame sergi bulimija...
Karmą tenka balansuoti, kad būtų pusiausvyra...
Ūkiškai parašiau, reikia kiekvieną atvejį žiūrėti atskirai...
Yra toks karmos dėsnis: viename gyvenime žmones žudai, kitame sergi psichine liga. Viename gyvenime abortų prisidarai, kitame neturi vaikų. Viename gyvenime pasirūpini, kad žmonės badautų, kitame sergi bulimija...
Karmą tenka balansuoti, kad būtų pusiausvyra...
Ūkiškai parašiau, reikia kiekvieną atvejį žiūrėti atskirai...
Depresija sukelia sunkus isgyvenimai, netektys, tikrai ne praeito gyvenimo karma.
99% is 100% tikrai neprisimena savo praeito gyvenimo (jei toks aplamai buvo).
Jei pirmame gyvenime zmones zude, manau, kad antro gyvenimo (kaip zmogus) ne nebenusipelne.
Karminiai desniai sakai, gal kai kuriems zmonems taip galvoti ir lengviau
Aš gyvenu savo gyvenimą ir nesikišu į jūsų. MAN DZIN ką Jūs galvojate apie mane Tuo mes ir skirtingi..
Visatos dėsniams visiškai neįdomu, kuo tiki žmogus...
Gyvenimų mes gyvename šimtus ar net tūkstančius, nes vienu metu gyvename kelis. Kiekviename sukuriame naują karmą, kiekviename balansuojame jau seniau sukurtą karmą... Ir jokios romantikos. Viename gyvenime tu sudeginai kaimyno namus, kitame sudegins tavo namus. Viskas paprastai ir teisingai...
Matome tik savo fizinį kūną, o dvasiniame tiek visko yra, kad neretai netinka jokios knygose aprašytos dvasinės poriežastys...Na kokios dvasinės priežastys, jei tau skauda petį, kurį pervėrė strėle ir tos strėlės neištraukė? Kokios dvasinės priežastys, jei tau skauda piršto sąnarį, ant kurio dvasiniuose užmautas žiedas? Kokios dvasinės priežastys, jei tau skauda pėdą, į kurią kažkuriame maginiame gyvenime prisikišai savo užrašų, kad juos išsaugotum? ir t.t.
Visatos dėsniams visiškai neįdomu, kuo tiki žmogus...
Gyvenimų mes gyvename šimtus ar net tūkstančius, nes vienu metu gyvename kelis. Kiekviename sukuriame naują karmą, kiekviename balansuojame jau seniau sukurtą karmą... Ir jokios romantikos. Viename gyvenime tu sudeginai kaimyno namus, kitame sudegins tavo namus. Viskas paprastai ir teisingai...
Matome tik savo fizinį kūną, o dvasiniame tiek visko yra, kad neretai netinka jokios knygose aprašytos dvasinės poriežastys...Na kokios dvasinės priežastys, jei tau skauda petį, kurį pervėrė strėle ir tos strėlės neištraukė? Kokios dvasinės priežastys, jei tau skauda piršto sąnarį, ant kurio dvasiniuose užmautas žiedas? Kokios dvasinės priežastys, jei tau skauda pėdą, į kurią kažkuriame maginiame gyvenime prisikišai savo užrašų, kad juos išsaugotum? ir t.t.
Vakar besikrapštydama darže staiga suvokiau kažką panašauskaip čia kad parašei, aišku, apie save. Dabar sėdėjau ir galvojau- ką aš ten suvokiau???- viskas buvo išgaravę iš galvos. Bet atsiminiau
Visatos dėsniams visiškai neįdomu, kuo tiki žmogus...
Gyvenimų mes gyvename šimtus ar net tūkstančius, nes vienu metu gyvename kelis. Kiekviename sukuriame naują karmą, kiekviename balansuojame jau seniau sukurtą karmą... Ir jokios romantikos. Viename gyvenime tu sudeginai kaimyno namus, kitame sudegins tavo namus. Viskas paprastai ir teisingai...
Matome tik savo fizinį kūną, o dvasiniame tiek visko yra, kad neretai netinka jokios knygose aprašytos dvasinės poriežastys...Na kokios dvasinės priežastys, jei tau skauda petį, kurį pervėrė strėle ir tos strėlės neištraukė? Kokios dvasinės priežastys, jei tau skauda piršto sąnarį, ant kurio dvasiniuose užmautas žiedas? Kokios dvasinės priežastys, jei tau skauda pėdą, į kurią kažkuriame maginiame gyvenime prisikišai savo užrašų, kad juos išsaugotum? ir t.t.
Juokas juokais, bet man skauda kaire peda, gydytojai nieko neranda, rentgenas nieko nerodo, zodziu ijungiau ignora, nes nezinau ka daugiau sugalvot siaip labai viskam pritariu, tik kaip galima i peda prisikisti uzrasu, ta prasme fiziskai?
Tarp tikinčių keletu gyvenimų, yra mąstančių, kad kiekvienas sekantis gyvenimas duodamas kaip šansas buvusio gyvenimo klaidų taisymui. Einant nuosekliai, silpnaprotystė veikiau bus šansas aplinkinių gyvenimui pataisyti, o ne sergančiojo. Na, kita silpnprotystės (pvz., Alzhaimeris) versija - žmogus atsisako priimti gyvenimą tokį, koks jis yra (nebūtinai visą, gal kai kuriuos jo gyvenimo etapus, ar įvykius) ir perveda save į kitą realybę, kurioje įstengia gyventi. Gerai, kai jam toje būsenoje yra lengviau, nei buvusioje, sunku, jei blogiau. Tada, tai dar ne viskas. Aplinkiniai, besiorientojantys ŠIAME gyvenime, atlieka apsauginių funkciąj (t. y. padeda) šio žmogaus didžiausia dalimi fiziniam kūnui išlikti maksimaliai, mūsų supratimu, konfortiškai (bent turėtų taip daryti?), tuo pačiu "apsauginiai" gauna šansą daug ką pergalvoti ir į daug ką kitaip pasižiūrėti. Taigi, visapusiškai "naudinga"??!!
Siūlau pasvarstyti apie tai, ar tikite, kad žmogus perveda save į susinaikinimo rėžimą, kai nepriima realybės (pvz., nesusitaiko su artimų netektim) ir negalėdamas gyventi su šia realybe randa būdu gyventi taip, kad apserga ir anksti mirša. t. y. tai daro pusiau sąmoningai
Įdomu, pirmą (Alzhaimerio) variantą ir antrą priskirtumėte sipniesiems ar stipriesiems?
O jei dar pamąstyti, kas yra prisirišimai? Visos religiojos apie juos kalba. pvz., krikščionybė siūlo Dievą mylėti labiau už bet kurį savo artimą Ar tai pagalba žmogui, ar ne? (beje, visos religijos ir mokymai kalba apie prisirišimų ŽALĄ): nebūsi prisirišęs, susitaikysi su bet kuria realybe. Susitaikysi - nebus ir problemų, gyvenimą nugyvensi pilną ir sveikai?? Padiskutuokim
