QUOTE(loja5 @ 2013 07 12, 08:28)
Jus taip paprastai kalbat, supraskit dauguma zmoniu sioje zemeje yra seniai prarade ne tik save bet ir kazka uz saves...Mums gimstant suteikiama viskas doram gyvenimui, bet mes vistiek einam link blogio, ieskom malonaus, lengvo gyvenimo, tada jau labai sunku issikapstyti. Teisingai sakot - todel ir ieskom, bandom viska savo kailiu, praktiskai pajausti, o kaipgi kitaip?

O kad keliu begale faktas, apie tai ir kalbam, kuris kelias tavo

Universitetai? Nebetikiu seniai tuo, kiekvienas praeinam savo universiteta, VGTU, MRU ar dar kokie ten tai tik grazus popiereliai nieko daugiau
Jie nepraradę, jie tik neatsimena savęs. Jie neatsimena savęs laimingų ir nesugalvoja, ko čia reikia iki tos laimės

Ir ieško kiekvienas to malonaus gyvenimo savaip, kas kala pinigus iki nukritimo, kas griebia reikia nereikia iš aplinkos, kas... bet pastebėjot, kad su laimės pajauta striukai? Todėl, kad nuo mažens visi girdėjo, koks sudėtingas tas dalykas - gyvenimas. Ir tada visi nusistato sudėtingai gyventi.
Ir neatkreipė dėmesio, kad už savęs esu tik aš

. Be manęs čia nieko daugiau ir nėra...
Girdžiu verkiant, man suskaudo širdį. Man.
Regiu nuliūdųsį, man negera pasidarė. Man.
Stebiu besidžiaugiantį, man irgi linksma. Man.
Aš iš nieko nepavogsiu, nes trūkumą neužilgo pajusiu pati ( nebūtinai to, ką vagiau, gal man pritrūks šilto jausmo, laimės pajautos, kito šypsenos, nesvarbu, bet ims trūkti).
Aš nieko neapgausiu, nes neužilgo pasijusiu apgauta pati - pati save apsigavau

(imsiu dejuoti, kad nelaiminga ar dar kažko ).
Bet kaip smagu duoti, ech, kaip smagu duoti

. Visos jautėt, kiek tuo metu, o gal ir vėliau gaunat... Ech, kaip smagu duoti!
Tai kas čia dar yra be manęs ar už manęs? Jei aš taip jaučiu kiekvieną savo žingsnį?