QUOTE(vaižgantė @ 2013 07 11, 22:21)
Kiekvienas mes galime sužinoti tiesą pagal savo lygmenį. T
Kaip? Ar yra koks metodas?
QUOTE(vaižgantė @ 2013 07 11, 22:34)
Tiesa sau tik iš savęs. Siūlau matyti save, girdėti save, susipažinti su savimi.
kaip? kaip? labai noriu sužinoti
QUOTE(vaižgantė @ 2013 07 12, 13:13)
Mano asmeninė patirtis stebint save ir kitus rodo, kad didelį norą duoti turi tas, kuris praeityje (ne šiame gyvenimų) yra labai daug paėmęs ir jam reikia atstatyti balansą. Tas, kuris daug žudė, degino, prievartavo, dabar turi norą savanoriauti pačiose įvairiausiose organizacijose, užsiimti ekologija, įsivaikinti vaiką iš vaikų namų ir pan.
Karmos balansavimas pasireiškia visur. Pvz., pastebėjau, kad tie, kurie buvo nusikaltėliais, kitame gyvenime neretai renkasi studijuoti teisę, tačiau dažniausiai įgyti nusikaltėlio įgūdžiai ir vėl nusveria svarstyklių lėkštę į nusikaltimų darymo pusę. Tik ne visuomet tai pasireiškia fizinėje plotmėje- žudyti, kenkti galima ir dvasiniuose lygmenyse.
Kai yra porekis duoti ar padėti, tai daroma grynai iš savanaudiškų paskatų, nes reikia su kuo daugiau žmonių subalansuyoti karmą.
Atsiprašau, kad griaunu paplitusius mitus ir drumsčiu vandenį. Įsivaizduokite trisdešimties aukštų namą ir kiekvieno aukšto balkone stovintį žmogų. Vienaip tą patį vaizdą mato tas, kuris stovi pirmame aukšte, kitaip tas, kuris stovi dešimtame, dar kitaip tas, kuriam pavyko užsiropšti ant stogo. Be to, ir patys žmonės skirtingi- jie turi skirtingas patirtis, išsilavinimą, užaugo skirtingose šeimose, vienas prasčiau mato, kitas prasčiau girdi, trečias vartoja antidepresantus. Kai jie pasakoja, ką kuris mato, nors visi gyvena tame pačiame name, jų visų pasakojimai bus skirtingi...
Taip ir mes visi viską matom ir suvokiam skirtingai.
QUOTE(vaižgantė @ 2013 07 12, 13:34)
Žmogus pradeda degraduoti nuo tos akimirkos, kai išmoksta skaityti ir rašyti. Visiškai išvalyti savo smegeninę nuo perskaitytų knygų įtakos praktiškai neįmanoma. Mąstyti pačiam yra sunku, kalbėti citatomis- lengva. Tingumas paprastai renkasi antrąjį kelią.
Kažkada mėgau Aivanhovą. Jis pudrina smegenines kaip ir bet kuris kitas ezoterikas. Tuo metu, kai jis gyveno ir kalbėjo žmonėms gyvai, gal tai ir nebuvo blogai. Dabar turim įdomesnių pasirinkimų...
Nebenoriu tingumo

Noriu atrasti tikąjį kelią
QUOTE(vaižgantė @ 2013 07 12, 18:14)
Jei yra mokyklėlės, vadinasi, yra kuo dalintis. Visuomet bus tinginčių mąstyti savomis galvomis, visuomet bus norinčių dalintis sava patirtimi. Savas grubumas juk niekada netrukdo, o svetimas visada matomas ryškiai

Žinant, kad mūsų charakteriai nesikeičia šimtus gyvenimų, būtų sudėtinga iš šiurkštaus žmogaus staiga tapti meilia lapute

Charakteris keičiasi tik keičiantis energijų balansui. O tai itin lėtas vyksmas...
Šimtus gyvenimų? Kaip taip gali būti? Jei šimtus gyvenimų darei klaidas, tai kaip dabar jas ištaisyti?