Dvasinės ligų priežastys -13

Grįžau pasižiūrėjus, nu, graži kaip visada.

bauba turejot matyt, greiciausiai demonai bus akis aptemde ir matyma isjunge reiktu padirbet su savim ta linkme

vaje, nejau tas vaizdas veidrodyje, tik demonų atvaizdas? Na, bet jie visai simpatiški

Nelabai supratau čia apie tą pavydą, bet, mano galva, jei kas kam ko ir pavydi, tai tikrai ne "Izaurų".

Kažkas čia apibūdino tikrąjį Izauros personažą ir kažką, nežinau, šalia jos, bet supratau, kad kažkokį niekadėją.

Galvoju, jei Pasaulį matysi be "Izaurų" ir visokių "niekadėjų", tai jame ir nebus jų. Automatiškai pati nebūsi "Izaura" ir nereikės nei sau, nei kitiems įrodinėti, koks privalumas yra būti ta "Izaura".

Na dar ir tokį terminą įsivedėme apie vyrų padermę - "gaidys" , tik geraja prasme ( bent jau aš geraja).

Tarkim, jei man koks "gaidys" padaro kokią paslaugą ir pasistengia, kad aš suprasčiau, jog man paslauga padaryta, atsakau savo mėgiamu posakiu (nes jis išties yra teisingas, o ne iš mistikos pasaulio):

"Žmonijos progresas prasidėjo tada, kai atsirado darbo pasidalijimas".

Na, o jei žmonės save priskiria Žmonijai, o ne "Izauroms" ar "niekadėjams", viskas juk tada yra normos ribose. Viskas normalu. Viskas tvarkoj. Kur problemos? Jų nėra.

Tai ,kad jus pati klijuojat zmonems etiketes , zmones skirstot pagal kazkoki taskini ir bruksnini mastyma, save vadinat ufonaute, moteris, blogaja prasme -izauromis, vyrus geraja prasme- gaidziais, o dabar sakot, kad jei ju nematytumem, ju ir nebutu ir pacios tokios nebutumem. Tai , bet matot visa tai jus, o ne mes ir jus ivedate kazkokius terminus, o ne mes .

nezinau nezinau, ka su jumis daryti isties tai reiketu kaip minimum tukstanteli gyvenimu uzdaryt, sventakiais prasieit syki kita, su zyniais pabendraut, gal demonu skraistes krastelis ir kilsteletu... ale vat pati renkates nematyti, ka padarysi, laisva valia

Ačiū, kad prajuokinai. Tai sveika.
Ne aš žmones skirstau, o tiesiog iš gamtos žmonės skirstosi į tris mąstymo būdus - taškinį, linijinį ir erdvinį, o ne brūkšninį
Ir tai nėra jokios etiketės.

Man tiesiog to gyvenime reikia, kaip kažkam kastuvo, kažkam pašluostės, kažkam kokių gelžgalių... Ir kam ko reikia, tas neišvengiamai apie tai išmano daugiau už tą, kuriam to nereikia.

O ufonaute aš savęs nevadinu. Ne taip perskaitei sakinį.

Esu visiškai normalus šios Žemės žmogus

Na ir vėl aš matau čia kitaip, "aukštyn kojomis"... ( )

Aš galvoju, kad kuo labiau stengsiesi patenkinti vyrą, tuo mažiau jis bus tavimi patenkintas. Vis labiau ir labiau palaipsniui darysiesi "kilimėliu po kojomis", kol galiausiai tokią tave priims/matys, tai taps norma - "štai, turiu puikų kilimėlį kojoms. Jis yra mano. Mano nuosavybė. Nuosavybės niekas atimti negali". Puiku, ramu... bet darosi nuobodu.

Antra citata. Juk matau tik parnešamas babkes. Tai visa ko esmė.
Tai kad ne nuo to galo pradedama. Ne nuo babkių pradėti reikia. Babkės tėra tik pašalinis produktas, atsirandantis kažkokio proceso metu. Išeiga kažkokios cheminės reakcijos, jei kalbėtume chemiko kalba. Bet pradžioje tą reakciją reikia išmąstyti, ją paruošti, atlikti. O tada tos reakcijos rezultatas... Kai kam dažniausiai teigiamas, kai kam beveik visada neigiamas. Bet čia jau gilesnė kalba.

Mano, tarkim, rekordas - dvi savaitės kalendorinėmis dienomis po 20 val per parą protiškai įtempto darbo. Suprantama, kad pavargdavau, bet nė karto nebuvo nė šmėstelėjusi mintis apie pinigus. Pasąmonėje tik retkarčiais - jog mano darbas turės įtakos kitų žmonių ateičiai ir likimui, jog tik aš tegaliu tai padaryti. Nuovargis didelis, bet nuotaika gera. O galutinis cheminės reakcijos produktas - atsiradęs dar vienas pasitikėjimas savimi. Tai yra kur kas didesnė vertybė, nei "pinigo" nominali vertė. Nes pinigas turi nominalią vertę, o ne absoliučią, kuri yra kintantis dalykas. Mano gautas produktas turi amžiną išliekamąją vertę, babkės - yra pastoviai laike ir erdvėje kintantis dalykas.

Tačiau juk taip gyvenime būna ne visada. Būna ir laisvo laiko, ir poilsio, ir dar daug daug ko... Ir neišvengiamai. Todėl aš vėl - kodėl "...arba... arba..."? Kodėl ne "du viename"?

Kam idomu, daugiau knygoje Прощение подлинное и мнимое, sk. О неделикатном и деликатном убийстве.
Siaip moteris sukurta meilei, o ne darbui.

Elysa, jus vaiku turite?

Taigi susirask tą anekdotą, kurį parašė be rėmų

Tik jį dar reikia pildyti ir pildyti

Ir kodėl aš neieškau dvasinių ligų priežasčių?
Tau toks klausimas niekad nekilo?

O jūs jau čia pusę serverio užpildėte su vis tomis pačiomis problemomis
Be pykčio
Bent iš mano pusės

O jus problemu neturite?
Kaip ir vaiku?

Kodėl neturiu? Turiu. Kaip ir visi.

Labai skausmingai išgyvenau, net nežinau,kaip pavadinti...savotiško kolegos...ilgalaikio lygiagretaus bendražygio... nors ne partnerio, tačiau vienokie ar kitokie kontaktai nebuvo nutrūkę net trumpam, tik kito įvairiomis kryptimis dėl išsiskiriančių požiūrių į tam tikrus dalykus skirtingu laikmečiu... savanorišką pasitraukimą iš gyvenimo. Ne vien kaip žmogaus. Kur kas giliau.

Priežastys, sąlygos, aplinka... nesusijusi su pačiu žmogumi, jo, kaip žmogaus vidumi ar vidiniu pasauliu...

Daug kas po to pakito mano viduje. Aš tarytum pasikeičiau. Pati kol kas dar savęs kitokios nesugebu gerai suvokti ir pažinti. Dar nesusivirškino viskas iki galo. Daugelis dalykų, kuriuos mačiau perkeltine prasme kaip pilis, dabar ties jais man skamba žodžiai iš dainos...griuvo smėlio pilis.
Daugelį dalykų pradėjau matyti per kitokios spalvos akinius - kur buvo rožiniai, pavirto į kažkokios blausios spalvos akinius.

Bet gyvenimas tęsiasi.
Tik aš paskutiniu metu mažai juokiuosi. Kas neatitinka mano prigimties...
Žiūrėsiu, kaip bus toliau...
"Ar gi aš pats žinau..." - mano mėgstamo poeto žodžiai.

P.S. Į biografinius anketinius klausimus neatsakinėsiu. Galvok, kaip tau labiau patinka Na, tiesa, apie katiną, kuris buvo ne mano, bet panašu, kad neribotam laikui taps mano ( ), galėsiu parašyti, jei tai domins. Padaboti manęs jį paprašė dėl blogų jo charakterio savybių Bet kad prie manęs jis auksinis... Na, kartais prispaudo kokių mygtukų, bet atstatau