Perskaičiau straipsnį. Suprantu tą moterį. Ji rašė, kaip po CP paimdavo vaikus ir laikydavo atskirai, pvz., antrą vaiką jai pirmąsyk atnešė
tik po trijų parų. Ji rašė, kad nelabai suvokdavo, kas vyksta, nes po CP dar stipriai veikdavo narkozė, todėl ir susitikimas su vaikeliu buvo toks, "per rūkus". Palyginus su šiomis patirtimis, natūralų gimdymą ir visus su tuo susijusius pogimdyvinius jausmus - kai vaiką paimi iš karto, suvoki viską iš karto - ji prisimena su tam tikra egzaltacija, euforija (o juk euforiją po gimdymo sukelia hormonai, kurie pasigamina pas motiną būtent po natūralaus gimdmo, ne po CP).
Nemanau, kad ji nemyli pirmų savo vaikų, ar kad tie vaikai jaučia kokią nors nuoskaudą dėl savo gimimo būdo. Moteriškė labai džiaugiasi būtent šia patirtimi, ji nieko blogo nepadarė, tik pagaliau pagimdė vaiką natūraliai - tai ir tegu džiaugiasi. Laiminga mama - laimingi vaikai
Pilna forume gimdymo patirčių, kai mamos lygina savo gimdymus, kurie neretai - skirtingi, vienas prisimenamas kaip košmaras, kitas - kaip įstabiausia patirtis (aišku, geriau, jei tų košmarų visai nebūtų). Bet nemanau, kad savo vaikus tos mamos diferencijuoja pagal gimdymo patirtis.
Papildyta:
QUOTE(mititėja @ 2013 04 14, 23:35)
Jau net atsibodo. Galvoju - o kad taip patąsytų viešai kokią ligoninėj prisidirbusią personą (ne taip paprasta, žinia, bet...). Straipsnis - neaiškus kratinys. Pataikaujant delfinei publikai, be abejo, neapsieita be placentos valgymo

(kiek žinau, bent jau Lt nevalgė niekas, kanibalų mūsų šalyje nedaug). Chaotiškas, nelogiškas ir neaišku su kuo valgomas straipsnis, nyku.