Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

o mums va nepavyksta, nors jau rugseji bus metai po p...    daktarai sako viskas kaip ir nera lb blogai tad planuojam toliau...

didziausi sveikinimai, as turiu du, si karta 3kartas buvo nelaimingas, apsilankiau pas 3 ginekologus ir nei vienas jokiu tyrimu daryt nepatere, nes pasak ju jie pavojingi uzsikretus nestumo pradzioje jau nieko nebesuprantu

Nebematau šioje temoje pažįstamų nickų, ir labai tuo džiaugiuosi: reiškia, visos atsigauna po nelaimių ir kraustosi į linksmesnes besilaukiančiųjų temas

Jau savaitę švenčiu savo istorijos laimingą pabaigą.

Planuoti vaikelį su vyru pradėjome iš karto po vestuvių - per daug nesistengėm, netaikėm, bet apsaugas metėm. Rezultatas - po penkių mėnesių teigiamas nėštumo testas, didžiulis džiaugsmas, visiems paskelbtas ir anonsuotas... Bet vos prasidėjus 6-ai savaitei, kelionėje, prasidėjo stiprus kraujavimas... Neaprašinėsiu tuometinių jausmų, visoms čia jie pažįstami.

Nors ginekologė sakė, kad tai tiesiog gamtos atranka, puoliau ieškoti priežasčių ir pirmiausia - vaisingumo klausimais padėsiančios ginekologės. Šiame forume man rekomendavo Rimą Sapon Centro poliklinikoje. Esu jai labai dėkinga. Ji nukreipė išsitirti chlamidijas, ureplasmas ir mikroplasmas. Pasirodo, turėjau ureaplasmą. Gydėmės.

Praėjus porai mėn. po gydymosi kurso pastojau vėl. Deja, suėjus lygiai 8 savaitėms, radau lašą kraujo ir supratau, kad mūsų svajonė vėl žlunga... Tuomet sekė progesterono, antifosfolipidinio sindromo tyrimai ir pakartotinai ureaplasma, kuri, pasirodo, liko neišgydyta... Dar vienas antibiotikų kursas ir dar vienas meilės, vilčių ir dvejonių sezonas.

Ką gi, trečias kartas nemelavo. Rašau, o šalia parpia mažylis - gražiausias pasaulyje vaikas, pilnai išnešiotas, sveikutis, turintis gerą apetitą ir nuostabius bruožus... 

Visoms šią temą paskaitančioms ir patyrusioms skaudžią netektį linkiu sulaukti sveikų šaunių vaikučių bei nuoširdžiai patariu ieškoti persileidimų priežasčių. Jeigu tai tik gamtos atranka - išsityrusios bent geriau pažinsite savo kūną, turėsite daugiau pasitikėjimo savo sveikata, o jeigu kokia problema - kuo anksčiau imsite gydyti, tuo greičiau gražus motinystės siekis išsipildys. 

vylabusle, sakykit ar Jūms butent ureoplazpos buvo P priežastis?

Nebematau šioje temoje pažįstamų nickų, ir labai tuo džiaugiuosi: reiškia, visos atsigauna po nelaimių ir kraustosi į linksmesnes besilaukiančiųjų temas

Jau savaitę švenčiu savo istorijos laimingą pabaigą.

Planuoti vaikelį su vyru pradėjome iš karto po vestuvių - per daug nesistengėm, netaikėm, bet apsaugas metėm. Rezultatas - po penkių mėnesių teigiamas nėštumo testas, didžiulis džiaugsmas, visiems paskelbtas ir anonsuotas... Bet vos prasidėjus 6-ai savaitei, kelionėje, prasidėjo stiprus kraujavimas... Neaprašinėsiu tuometinių jausmų, visoms čia jie pažįstami.

Nors ginekologė sakė, kad tai tiesiog gamtos atranka, puoliau ieškoti priežasčių ir pirmiausia - vaisingumo klausimais padėsiančios ginekologės. Šiame forume man rekomendavo Rimą Sapon Centro poliklinikoje. Esu jai labai dėkinga. Ji nukreipė išsitirti chlamidijas, ureplasmas ir mikroplasmas. Pasirodo, turėjau ureaplasmą. Gydėmės.

Praėjus porai mėn. po gydymosi kurso pastojau vėl. Deja, suėjus lygiai 8 savaitėms, radau lašą kraujo ir supratau, kad mūsų svajonė vėl žlunga... Tuomet sekė progesterono, antifosfolipidinio sindromo tyrimai ir pakartotinai ureaplasma, kuri, pasirodo, liko neišgydyta... Dar vienas antibiotikų kursas ir dar vienas meilės, vilčių ir dvejonių sezonas.

Ką gi, trečias kartas nemelavo. Rašau, o šalia parpia mažylis - gražiausias pasaulyje vaikas, pilnai išnešiotas, sveikutis, turintis gerą apetitą ir nuostabius bruožus... 

Visoms šią temą paskaitančioms ir patyrusioms skaudžią netektį linkiu sulaukti sveikų šaunių vaikučių bei nuoširdžiai patariu ieškoti persileidimų priežasčių. Jeigu tai tik gamtos atranka - išsityrusios bent geriau pažinsite savo kūną, turėsite daugiau pasitikėjimo savo sveikata, o jeigu kokia problema - kuo anksčiau imsite gydyti, tuo greičiau gražus motinystės siekis išsipildys. 

Sveikos,
jungiuosi prie jusu, nes turiu tokios pat patirties.
NT dvi juosteles parode antraji planavimo cikla, labai dziaugiausi, kad taip greit pavyko, jau planavau savo ateiti, bet viduje kazkas neramino. Pirmiausia tai, kad nejutau jokiu  pozymiu, isskyrus padidejusia krutine, galiausiai dar labiau neramu pasidare, kai atkreipiau demesi, kad per kelias dienas NT antroji juostele nei kiek neparyskejo, o kai atleido krutine, dar labiau issigandau. Pirmoji mane apziurejusi gydytoja pasake, kad gimdoje nestumo nemato, taciau kazkas yra salia gimdos ir greiciausiai tai negimdinis nestumas. Kita diena lekiau pas kita gine, kuri eme aiskinti, kad galbut zirniukas iki gimdos neatejo, negimdinio ji nematanti, tiesiog paskyre viena HCG tyrima. Gautas rezultatas jos net nesudomino, bet man sukele nerimo, skaiciukai buvo labai zemi (172), o juk NT vaiduokliavo jau ilgiau nei savaite. Gine mane paleido namo, pasakiusi, kad lyg ir mato taskeli gimdoje, o panikuoti neturiu del ko, balandi gimdysi. Bet man vis tiek buvo neramu, kita diena pati nuejau pasidaryti HCG, vos grizusi pradejau kraujuoti, gana stipriai. Is karto pasidare aisku. Santariskese man konstatavo persileidima, vakare paskambinau del HCG, skaicius - 35 (su tuo mane pasveikino ). Rytoj bus lygiai savaite, siandien keliausiu pasitikrinti, ar gimda issivale, nes vel jauciu itartina maudima desiniame sone....

Suprantu, kad mano situacija, lyginant su kitu cia aprasytomis, ne tokia jau skaudi, nes nestumas nutruko 6 savaite, bet mane tai isgasdino, kol kas apie planavima dar nemastau, as tiesiog bijau, kad vel bus kazkas ne taip. MB pasiryzes po poros menesiu testi planavimus, o as kol kas neturiu tam upo...

o kokius tyrimus daret po persileidimo?

Svarbiausia nepalūžti    Jeigu sako, kad galite susilaukti - reiškia, susilauksite    O tie metai sunkių išgyvenimų tikrai pasimirš, kai ant ankų supsite savo džiaugsmą... 

Naturalu, kad bijai, cia manau visos kurios patyre persileidima bijo, kad taip gali atsitikiti ir vel...Bet kazkuriam forume perskaiciau truma bet itikinama pasisakyma..."Noras tureti vaiku stipresnis uz bet kokia baime" . 
Manau turi praeiti laiko, man pirmos dvi savaites buvo baisiai sunkios psichologiskai,  dabar jau siek tiek lengviau, bet fiziskai deja negaliu atsigaut, vis pilva maudzia........
Kaip bebutu, laikas apgydys zaizdas, tiek fizines tiek dvasines, o vienintelis budas baime nugalet, per ja "pereiti", o ne nuo jos begti    Manau ateis laikas, kai ir vel galesi ir noresi pradet viska is naujo 

Manau, kad taip. Ji buvo man sukėlusi uždegimą - turėjau daug negražių išskyrų, perštėjo... Šiaip šita bakterija nebūtinai sukelia persileidimą, bet mano atveju, manau, ji buvo tiek išvešėjusi, kad tapo pavojinga...

ne dar iki paluzimo man toli planuojam toliau, plius aisku lengviau kad va miega pasoneje jau angelas tai manau kad suplanuosim ir dar viena zinoma noretusi greiciau, bet kaip dievas duos taip ir bus  per sia O leliuka gaminom miske su vaizdu i jura   tai gal ta jura mums pades
Papildyta:

o man buvo atvirksciai, as iskarto norejau planuoti toliau, norejau leliaus cia ir dabar ir kadangi P ivyko anksti as pries O po P buvau jau pas du ginekologus ir abu leido planuoti toliau, viena net sudvejojo kad buvau  nes viskas atrode kaip po mm  deja va jau planuojam metai laiko ir kolkas rezultatu jokiu, as esu uztikrinta kad isnesiosiu ir kad tikrai viskas bus gerai, tik va pastoti reikia  bet jau buvau du kartus pastojus manau pastosiu ir dar viena karta 

Mybiglove, kai taip nutinka, sudreba pagrindas po kojom. Bet kai turi svajone ir tiksla, viska darai, kad pasiektum tiksla. Nenuleisk nosies, pamatysi, pavyks!

ech, stengiuosi mastyti pozityviai, tikiu, kad vel kada nors pabandysiu, tik reikia laiko, kad uzsimirstu tie isgyventi negatyvus jausmai 

mergaites, ar po viso to jusu krutines greit grizo i pradine busena? Nes maniske praejus kelioms dienoms po to ivykio pradejo dilgciot gan skausmingai, siandien vel patino ir tokia skausminga.  Gydytoja vakar apziurejo, sake viskas issivale, jokiu brestanciu folikulu dar nematyt, bet krutine tai nurimsta, tai vel patinsta.

Sveikinu, kad nusisypsojo laime pagaliau 
Minejai, kad tyreisi del antifosfolipidinio sindromo, speju, kad tave siunte i Kauno klinikas pas Abraiti, ar kazkaip kitaip sissityrei?
Mane kol kas viena nesekme istiko, tai kiek zinau po pirmo persileidimo niekas nesiuncia del sito sindromo tirtis...Noreciau, kaip nors ta padaryt svarankiskai...(Norisi issitirt kaip galima nuodugniau, kad galeciau jaustis rami, kad tikrai viska padariau, kad galeciau isnesiot....)Girdejau, kad atlieka tuos tyrimus santariskese, bet problema, kad nelabai kam yra juos pakomentuot, Abraitis specas sios srities, bet po pirmo persileidimo nera sansu pas ji papult..Lygtai Jursenas irgi nusimano, bet pas ji papuklt itariu irgi be pazinciu nelabai paprasta...
Tai vat ir nezinau, daug klausimu ir abejoniu kankina....