Moterų figūrų ypatumai

buvo rasoma, kad moteris, sverdama 120 kg, negali jaustis gerai. Jus kiek pamenu 120 kg nesveriat.

Ne, ne visai teisingai supratote. norėjau parašyti, kad ir dedant tam tikrų pastangų ne visų žmonių svoris greitai krenta. Jūs mano gyvenimo būdą apibūdinote kaip gana judrų ir maisto kiekį gana mažą.
Aš norėjau pasakyti, kad net kažką darant ir valgant sveikai ne visada svoris krenta taip lengvai dėl bet kokių įmanomų prižasčių- dėl medikamentų, dėl skydliaukės ar kitokių hormoninių veiksnių ar genetikos įtakos.
Norėjau pabrėžti, kad apkūnios moterys ne tik valgo ir dejuoja ir ne visada pasitvirtina jūsų aprašyti pavyzdžiai kai verkiama, kad storėjama nuo oro ir tas verkimas užkandamas 3 kg torto su grietinėle ir čipsais.

Taip pat apuie lėtą kritimą svorio Anksčiau dėl to parindavausi stipriai. Ko pasekoje, nustodavau bet kokios motyvacijos laikytis plano, nutrūkdavau su apsivalgymais ir skanumynais. Taip atsitinka daug moterų, kurios jaučia psichologinį spaudimą ne jaustis gerai, o atrodyti gražiai. Laikomasi dietos, sportuojama, kai tai daroma per prievartą, sukandus dantis ir nematoma ryškaus rezultato, nusileidžia rankos. Užpuola tokia kaip pasakius, beprasmybė- kam to reik, vis viena būsiu stora, tas celiulitas niekur neišeina. Pavargstamma, perdegama ir einama valgyti toliau. Tokia buvau ir aš....
Kol prieš gerą pusmetį nepersitvarkiau smegenų. Po truputį. Nustojau parintis, graužtis. Nustojau galvoti apie maistą "ką suvalgyti, kad nepastorėti, kiek ten kalorijų, kas yra liesiau" ir panašiai. Todėl ir rašau, kad būtų smagu, kad pakristų svoris, bet iš esmės aš dėl jo nesiparinu ir į pagalvę neverkiu.

Patikesiu, jog imanoma, jei esat kvalifikuota mitybos specialiste arba gydytoja, o ne tik savo patirtimi remiates Turiu drauge, kuri gimusi giminej, kurios mociute ir visos jos seserys (bent jau tos, kurias maciau), kurios mama ir jos seserys- moterys is stuomens ir is liemens. Drauge irgi, nors valgo uz mane tikrai maziau (pati nesu is tu kemsanciu), bet sveria beveik dvigubai daugiau I sportio klubus neveikso, bet gyvendama kaime fizinio kruvio gauna pakankamai daug

Kadangi šioje temoje pakankamai plačiai buvo paminėtos blogybės, susijusios su antsvoriu ir nutukimu (aukštas kraujospūdis, prakaitavimas, negalėjimas susilenkti etc. ir beabejo, būtinai privaloma bloga psichologinė savijauta), tai gal būkim biednos ir teisingos ir pakalbėkim apie tai, kas gręsia merginai/moteriai, kai jos kūno svoris yra per mažas: žemas širdies ritmas ir kraujospūdis, nykstantys širdies raumenys, slenkantys plaukai, trupantys dantys, kaulų išretėjimas, trinkanti kiaušidžių veikla, seksualinio potraukio sumažėjimas, dehidratacija, galinti sukelti inkstų pakitimus, besaikis dietų laikymasis gali skatinti akmenų susidarymą tulžies pūslėje, o taip pat ir problemos su psichine sveikata: nervinė anoreksija ir bulimija. Ir, deja, nervinė anoreksija ir bulimija tarp paauglių sutinkama vis dažniau.

Šioje temoje diskutuoja suaugusios, kritiškai galinčios vertinti tiek save, tiek aplinkinių nuomones moterys, ir visvien jaučiamas siekis viena kitai smegenis, kaip jau buvo teisingai pastebėta, tema "Aš žinau, kaip tu turi su tokiu savo svoriu jaustis".

Iš tiesų man yra baisu, ką šitas lieso kūno kultas daro su vaikais. Kaip jūs manot, ar normalu, kai smulkutė septynmetė grįžta iš darželio su klausimu "Ar aš ne per stora?" Arba dešimtmetė, kuri visą laiką buvo smulkaus sudėjimo, bet pastaruosius metus sutvirtėjo, nes aiškiai matosi, kad kūnas ruošiasi šuoliui prieš brendimą, staiga ima skaičiuoti kiekvieną savo suvalgomą maisto kasnį ir pergyventi, kad ji tapo stora?

Ir dar. Žmonių kūno konstitucija yra skirtinga. Tas, kurio galūnės yra trumpesnės visada bus kresnesnis, apvalainesnis, tas, kurio galūnės ilgesnės - plokštesnis, liesesnis. Jaunystėje, kol medžiagų apykaita greita, tas ne taip pastebima, bet metams bėgant kūno tipas matosi vis labiau. Iš pikniko asteniko nepadarysi niekaip, arba, kitaip tariant, ne kiekviena liesa karvė yra stirna.

Mano manymu, žmonių įvairovė yra gerai. Mane labiau neramina ne storų/liesų , o laimingų/nelaimingų žmonių kiekis. O laimės pojūtis priklauso ne nuo to, atitinku aš ar ne tuos standartus, kuriuos man prikišamai bando įsiūlyti žiniasklaida, sporto klubai ir maisto papildų prekiautojai, bei visi likusieji, kurie pardavinėja "gražaus sveiko lieso kūno" idėją.

Jūsų komentaras žemiau sako, kad nuo 80 kg moterys jau apsileidusios, nutukusios ir turėtų blogai jaustis. aš kai virš 80 kg nusprendžiau pasisakyti iš savo pusės. Nemeluoju ir neturiu ko slėpt.

Dar reikėtų pridurti: jaučiuosi blogai, kai ieškau drabužių Lietuvoje. Nes pasaulyje parduotuvėse pilna drabužių normalioms moteriškoms moterims, t.y. toms, kurios turi ir klubus, ir krūtinę, ir liemenį.

Peliauckų Jadze, faktas. Pritariu visoms mintims. Bet, deja, kai kurioms laimės pojūtis tiesiogiai priklauso nuo standartų. Tarytum 90-60-90 yra siekis Nr. 1. Tai, mano manymu, nesveika, veda tik į savigraužą, o ne laimingą gyvenimą.
Kaip jau gal kelis kartus pridūriau, svarbu išlaikyti sveiką protą viskame.

as niekada ir nesakiau , kad svoris krenta greitai greitas svorio metimas netgi nesveikas.

as tik norejau pasakyt, kad sportuojant ir sveikai maitinantis ( viska darant teisingai, naudojantis specialistu pagalba) tikrai imanoma atsikratyti antsvorio.

Kartais pagalvoju, ar tas stambumas giminėj dėl genų, ar dėl to, kad visa šeima turi panašius valgymo ir fizinio aktyvumo įpročius... Aišku, medžiagų apykaitos greitis pas visus skirtingas, su amžiumi lėtėja, bet vieni susitvarko, kiti ne. O kad kaime fizinį darbą dirbanti moteris valgo mažiau už miestietę, ko tais labai abejoju... Na nepatemptų elementariai, jei nevalgytų. Be to, svarbu ne tik KIEK, bet ir KĄ valgo.

nesu, bet netikekit, jeigu Jums nuo to lengviau

dvigubai daugiau ? tai kiek sveriat Jus ir kiek drauge ?


Papildyta:

Turiu draugę, kuri paveldėjus "apkūnumo geną". Svėrė, manau, virš 100 tikrai - niekad neklausiau, kiek tiksliai. Su asmenine trenere ir sutvarkius mitybą numetė labai daug. Labai. Atsigavo, susirado draugą. Po to vėl atleido vadeles ir šiuo metu sveria daugiau, bet, kaip pati sako, liekna būti žymiai labiau patiko, tad vėl grįžta prie griežtesnio režimo. Čia tik vienas pavyzdys, kad užsispyrus galima tikrai laimėt kovą prieš genus. Jei to norisi

O taip. Kai kurios suaugusios moterys gana lengvai pasiduoda įtaigos elementams. Tai ką tada bekalbėti apie paaugles...

Pažiūrėkim į dvi gerai žinomas damas.

Pirmoji:



Antroji:



Vertinant iš sveiko proto pozicijų, pirmoji, būdama, berods, keturių ar kiek ten, vaikų motina, mano akimis žiūrint, atrodo visiškai išsekusi, nenormaliai liesa, jei ji gyventų XX a. pradžioje jos artimieji greičiausiai nuogastautų ar ji tik nesusirgo tuberkulioze, vienok, ji yra šių laikų stiliaus ir grožio ikona.

Antroji yra normalių gražių moteriškų formų, bet šiems laikams, kaip supratau iš diskusijos, ji jau būtų laikoma "neatitinkančia standartų", ar ne?