Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

Perskaičiau. Bylą perdavė tik dabar į teismą, vadinasi ikiteisminis truko maksimum 1,5metų tai nuo 2012 pradžios vadinasi buvo pradėtas 4-5 metų po nusikaltimo, ( nusikaltimas 2003-2007) tai yra po 4-5 metų pradėjo tirti ir įrodinėti nusikalstamą veiką ir klausimas kokie įrodymai ir jeigu tai tik aukšto lygio specialistų išvados apie emocijų sutrikimus-tai siaubų siaubas. Tiesiog vaikai paaugo, gal net ir užaugo ir nutarė " atsiiimti" ko jiems nedadavė globėja o atsiminimus matyt paaštrino artimieji kurie pareiškė ieškinius. O vaikai siekdami manipuliuoti gali pasakoti tai ką nori iš jų girdėti ir pasekmės gali būti baisios . Žinau vieną atvejį iš spaudos, kai nuteisė kaimyną jauną vyrą kurį apkaltino mergaitė kad jis ją prievartavo. Žmogų kalėjime sužalojo kiti kaliniai- juk jis prievartavo vaiką.O istorija tokia- mergaitė po motinos mirties pateko į vaikų namus. Mama turėjo sugyventinį, tai vaikų namų gerosios fėjos jautė pareigą paklausinėti ar neskriaudė jos patėvis, nors požymių kas buvo skriasta-nebuvo. Tai mergaitė sako-patėvis tai ne, bet va kaimynas tai taip. Ir pasakojo taip kaip norėjo girdėti specialistai, nes kuo spalvingiau pasakojo tuo daugiau saldainių gaudavo. Kol aukščiausias teismas vadinamą prievartautoją išteisino-jis liko suluošintas. Kas kaltas?
O kita istorija - asmeniškai pažįstu šeimą- vyras vedė moterį su dviem mergaitėm-9 ir 2 metų, susilaukė ir savosios. Žmonos dukras įsivaikino, jos buvo skirtingų tėvų, tai matyt lėmė skirtingus charakterius. Vyresnioji išaugo puikia dukra o mažesnioji buvo priešiška nuo pat pradžios. Vyras aršokas teisybės ieškotojas tai sukonfliktavo su mokyklos administracija dėl nemokamo maitinimo ( vaikai nelankė mokyklos dėl ligos tai jis paprašė atiduoti maisto produktais nesuvalgytus pietus ir gavosi konfliktas) Tai socialinė puolė klausti tos vidurinėlės apie tėvą daugiau ir aišku ta intensija-tvirkinimo ( tada Garliava buvo įkarštyje, tai buvo labai madinga ir gal svarbu savo rajone išaiškinti pedofilą) Pabaigoje- žmogų nuteisė 8 metams už prievartavimą ( mergaitei buvo 15-16 metų), įrodė kad ją prievartavo esant namuose motinai ir seserims, . Atsėdėjo jis 6 mėnesius, tačiau prieš sėsdamas pardavė namus, išvyko į kitą Lietuvos galą , nupirko gyvenamą plotą žmonai su dukrom kuris mažesnis, blogesnis. Išteisino jį, "prievartauta" mergaitė susirgo šizofrenija, nes ją gi iš karto paėmė iš prievartautojo aplinkos, patalpino į šeimyną iš kur ji greitai atsirado ten kur jai vieta- Švėkšnoje.

Labas.Kaip tu?Pasiilgau labai

perkeliu iš kursų temos i šią.
Dabar pasitikslinau, tema buvo Raidos poreikių tenkinimas, prieraišumas galbūt buvo labiau šalutinis pakalbėjimas.
Man užkliuvo šios temos pristatymas. Pradžia visoms poroms pasirodė nelabai įdomi, tad kažkaip išvystėm diskusiją šiek tiek plačiau. O pristatymas buvo toks "žaidimo" tipo - buvo skaitomos dvi istorijos, skirtingais vaikų augimo tarpsniais. Na, esme, vienas vaikas gimsta ir auga geroj, mylinčioj šeimoj, diskutuojam, kaip jis jaučiasi, kaip tėvai tenkina jo poreikius mokytis, būreliai ir tt. Kitoj šeimoj mama jauna, gimus vaikui neturi kantrybės, pradeda gert, keičiasi mamos vaikinai, vaikas neprižiūrėtas, praleidinėja pamokas, kol vieną dieną (įsivaizduojamam vaikui 11 metų) atvažiuoja vaikų teisės ir išveža. Ties šia vieta mes pradėjom rimčiau diskutuot ir nežinau, ar tos istorijos dar turėjo tęsinius, ar ne
Pvz man kilo klausimas - kodėl tokiu atveju, kai šeimoj geriama, mušama, neprižiūrima vaikų, laukiama iki paskutinės minutės? Ar soc darbuotojai kažkaip domisi tokių galimai rizikingų šeimų gyvenimais? Ar vaikams geriau būti paimtiems iš tėvų galbūt būnant 2-3 metų, kuomet būtų visos galimybės patekti į globėjų/įtėvių šeimas? Juk ta 11 metų mergaitė, patekus i vaikų namus, juose pragyvens iki pilnametystės, tada išeis praktiškai į niekur, ją prigaus koks idiotas, padarys vaiką, ji pagimdys ir užsisuks užburtas ratas... Tai kažkaip išdiskutavom nemažai apie pačią sistemą. Bet nieko konkretaus nepriėjom. Manęs neįtikino, kodėl neįmanoma greičiau pastebėt problemų, kodėl tempia iki tol, kol vaikai būna per dideli, su sutraumuotais gyvenimais. Gal aš per jautriai reaguoju?

Mano vaikų šeimos atveju problema matoma, bet yra būrys atsakingų, kurie turi padėti šeimai ir išlaikyti vaikus joje. Tai tie atsakingieji ir "dirba"- aplanko, pakalba, pabara, pagrasina, stebi, sprendžia ką daryti.... Va ir sulaukia vaikas 11 metų

Tai vat aš ir klausiau, kodėl ta gerianti motina, su besikeičiančiais sugulovais yra geriau nei tvarkinga globėjų šeima tokiais atvejais? Kodėl laiku nepastebima, nes juk tokios šeimos dažniausiai telkiasi visokiuose bendrabučiuose, dar kokiuose visiems žinomuose miestų/miestelių/kaimų rajonuose... Tai vat ir nebuvo man tiesiai atsakyta - ar trūksta žmonių, ar noro, ar kaip ir visur - tokia politika Tik gale vis pabrėžiama - vaikui bet kokia bio mama yra mama... Tai vat ir sukėlė man krūvą įvairiausių jausmų... sakau, blyn, per TV žmonėms aiškina, kiek daug vaikų, kuriems reikia šeimų, o kai ateina šeimos, norinčios tų vaikų, paaiškėja, kad dar oi kiek laukt reik... Juk mokyklinukas, turintis tokios žiaurios patirties yra labai sunkus vaikas, tikrai ne kiekviena atėjus šeima galėtų tokio amžiaus vaikus priimt ir teisingai "atstatyt" į normalų gyvenimą. Visai kas kita, jei tie vaikai turėtų šansą mažesni atsidurti kitose šeimose... Na, čia mano nuomonė...

Amade - juk būna, kad ir problemos kyla vaikams esant jau vyresnio amžiaus. Mano vaikystės 'auklės" žmona pradėjo gerti tada, kai mirė mažėlis vaikas, jis pats nuolat pagerdavo. Vyresnėliai jau buvo pradinukai. Dar kelis metus po jo mirties pratempė jo teta, kuri atsikraustė kritišku laiku. Kai ji mirė, vyresniajai mergaitei buvo 16 (geriausia metų abiturientė rajone ) sūnui 15. Jie patys atsisakė kraustytis į globos namus, ten yra tik sesė, tuo metu buvusi gal 10metė. Vyresnioji mokosi VU, brolis bando atstatyti ūkį. Tos mergaitės niekas neįvaikins, neims globoti. Nors vyresnieji (tai gerai žinau) davė raštišką sutikimą. Ji pati nenorės.

Kaip ir vienos globėjos (senokai bematytos) vaikų šeimoje - problemos ištiko, vyresniesiems jau esant paaugliams. Jie patys pasiskundė ir pasiprašė į globos namus. Mažesnieji paimami, kai vėl įrodoma, kad motina ir kažkelintas sugyventinis pavojingi vaikams. Vėl gimsta, vėl paimami....
Papildyta:
Beje - ir politika - tokia. iš paskutiniųjų išlaikyti vaikus šeimose. Prie 4 metus, kai dar Braškutę savo lankiau, auklėtoja sakiusi, kad dabar vaikų mažėja, nes į globos namus nevežami, o kai atvežami - tokios būklės - fizinės ir psichologinės, kad ...
ir tai kalbėjo auklėtojos, išdirbę daug metų...

Politika politika- bet kokiu atveju išlaikyti vaikus bio šeimoje. Nes, pasako sparnuotos frazės "prasčiausia mama geriau už geriausia globėją" O ir finansai, pašalpa 315, globėjai 520, vaikų namai apie 2000- krizė Lietuvoj....

Na, aš labiau klausiau ir diskutavau apie tuos atvejus, kur n-ta karta pijokauja, bedarbiauja, neprižiūri. Kur vaikus gimdo kasmet...
Nekalbu apie šiaip problemas, kaip rašei, kad pradėjo gert po vaiko mirties ar dar po kažkokio gyvenimo smūgio. Nuo to nesam apsaugoti niekas.

Beje, pirmadieni laukiam antro vizito į namus




žiūriu, viena buvo tiesiog skaityti jūsų diskusijas, kol dar nebuvom padarę sprendimo. Visai kas kita - lankyti kursus. Na, noras priimti vaikutį tik didėja, bet šiaip vis labiau sukrečia, kai diskutuojam, kiek tie vaikai išgyvena.

jetau, kaip mane nervyja ta frazė, kad bet kokia bio motina geriau už geriausią globėją ir pan., tai negaliu, spaudimas sukyla, kai išgirstu. Mes su vyru sutarėm taip, kad vaikams jų bio pristatinėsim kaip moterį, kurios pilve jie užaugo. Vyras kategoriškas kažkaip buvo, jo manymu Mama per daug šventas žodis, kad juo vadinti mūsiškių bio.
Šiaip mūsų vaikai šiandien pirmą dieną išėjo daržan. Na, nesinervavau taip, kai jie išėjo į daržą Lietuvoj, gal todėl, kad tik 5 mėn. drauge buvom praleidę, nebuvome taip prisirišę. Ryte palydėjom juos su vyru, vaikai irgi nerimavo, bet neverkė, kai reikėjo išsiskirti. Nesusiturėjau ir per pietus paskambinau auklėtojai ir paklausiau kaip jiems sekasi, tai lyg viskas ok, tik kad nieko nesupranta laukiu jau kada eisiu namo, įdomu kokie įspūdžiai vaikams bus....

Sveikos visos,

Labai aktualu tas vadinimas - kaip kitos vadinate? Mama, moterimi, teta, vardu, išgalvotu vardu, dar kažkaip? Lyg kažkuri mamytė minėjote mintį iš kursų - nesvarbu, koks vaiko amžius, vadinkite JĄ pagimdžiusia motina, o mes tavo mamytė ir tėvelis. Bet ar tikrai nereikia atsižvelgti tiek į vaiko amžių, tiek į tai, kiek metų jūs gyvenate kartu ir pan.? Mano situacija tokia, kad JOS nepažįstam, nežinom, nėra jokio ryšio ir bent kol kas nenusimato. Gal kas turite patirties ar minčių, kuriomis galėtumėte pasidalinti?..

vadinam vardais Nijolė, Jūratė, ir dar kol kas niekaip. Sakom mama, Duksis sumąstė oficialiai rašyti ir sakyti biologinė motina. Pasitaisėm, jog skamba negražiai. Ir vis dėl to ji didžiausią dovaną jam padovanojo- gyvybę. Bet čia mano atveju, kuris nėr standartinis.

Kadangi mano jau didesni ir prisimena,taikausi prie jų.Kartais tai būna vardas,kartais sako "ana mama,ta kita mama"
Pupa maža vadindavo motina ir tėvu.Tai kai kartą PZ pašaukiau tėvu,susilaukiau griežtos kritikos,kad jis ne tėvas,o tėvelis Mokau nepykti ant gimdytojų,bet neginu jų gyvenimo būdo ir nieko nežadu.Šiandien pas mano mergytę Mamų vakaronė,bijau,kad man labai skaudės širdį.Gal išgert kokios valerijankės?