Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

#157
QUOTE(Germinė @ 2013 05 02, 11:45)
Kadangi mano jau didesni ir prisimena,taikausi prie jų.Kartais tai būna vardas,kartais sako "ana mama,ta kita mama"
Pupa maža vadindavo motina ir tėvu.Tai kai kartą PZ pašaukiau tėvu,susilaukiau griežtos kritikos,kad jis ne tėvas,o tėvelis  ax.gif Mokau nepykti ant gimdytojų,bet neginu jų gyvenimo būdo ir nieko nežadu.Šiandien pas mano mergytę Mamų vakaronė,bijau,kad man labai skaudės širdį.Gal išgert kokios valerijankės?


tarsi nuo to skaudės mažiau. Nea, bet bet kokiu atveju be skausmo yra ir didelis džiaugsmas- Tu Mama. O juk galėjo būt kitaip, tas vardas tariamas globos namų sienoms.
Atsakyti
#158
QUOTE(Germinė @ 2013 05 02, 10:45)
Gal išgert kokios valerijankės?


Neuro-3 arbata: 2 pak. į 2/3 stiklinės vandens, palaikyti 10-15min. ir išgerti smile.gif

Man iš esmės klausimas toks - kada ne per anksti pereiti prie to "kita mama", jei jos jokio jokio nei vaizdinio, nei patirties, "tik" tai, kas šidy, esmėj, pasąmonėj ir - jau - sąmonėj yra ir randasi. Jei vaikas su mumis pusę savo gyvenimo, ar jam - esmėje - "rodo", kad aš (jau) mama, ar neišvarysiu iš proto, ir dar kažką - nematytą neregėtą, bet juk turimą (mes labai kalbamės, neslepiam, sugalvotu vardu vadinam, žino, kad ne iš mano pilvelio) pavadinsiu "mama", apie kurią juk nieko daugiau? Ar čia kažin nuo vaikelio amžiaus, ar nuo buvimo namie "amžiaus" labiau priklauso, kaip manote? Ar turiu tiesiog "pajusti", o nesukti galvos? Bet kad sukasi jau, pajutau poreikį smile.gif
Atsakyti
#159
QUOTE(alfija @ 2013 05 02, 10:55)
tarsi nuo to skaudės mažiau.
Man taip gaila tų vadinamų motinų kad jos savanoriškai tiek netenka-šitokie gražūs,geri vaikai wub.gif Visi piešiniai,atvirukai,dainelės ir šokiai atitenka man.Kartais net susimastau,ar esu to verta?
4u.gif Čia ne tavo poreikis turi būti.Jei jauti,kad tavo,kažkas negerai.Nori tarsi permest atsakomybę vaikui už savo emocijas.Jautiesi nesaugi?Bijai,kad įsisąmoninęs,kad jo negimdei,vaikas atšals emociškai?Ims tave neigti?Ieškoti negatyvo jūsų bendram gyvenime?Atsakyk pati sau,kokio pasikeitimo tikiesi?
Poreikis žinoti,išsiaiškinti turi kilti vaikui.Visiškai natūraliai,neskatinant ir neprovokuojant iš šalies.Nebijok,tik paauglystėj gal bus keblių,gilesnių klausimų.Maži vaikai viską priima labai natūraliai.Tik atsakymo į klausimą kodėl ne iš tavo pilvelio,ir kur tas pilvelis,iš kurio jis gimė,nepaversk akademine paskaita.Vaikas pats parodys,kiek jis domisi.Nenustebk,jei nubėgs žaist neišklausęs iki galo-jam nesvarbu detalės,svarbu,kad jaučiasi saugus ir mylimas 4u.gif
QUOTE(Karita @ 2013 05 02, 11:01)
Ar turiu tiesiog "pajusti", o nesukti galvos? Bet kad sukasi jau, pajutau poreikį smile.gif

.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Germinė: 02 gegužės 2013 - 11:18
#160

Pas mus labai paprastai, savaime susiklostė "ana mama"
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 02 gegužės 2013 - 11:20
#161
QUOTE(Germinė @ 2013 05 02, 10:45)
Kadangi mano jau didesni ir prisimena,taikausi prie jų.Kartais tai būna vardas,kartais sako "ana mama,ta kita mama"
Pupa maža vadindavo motina ir tėvu.Tai kai kartą PZ pašaukiau tėvu,susilaukiau griežtos kritikos,kad jis ne tėvas,o tėvelis  ax.gif Mokau nepykti ant gimdytojų,bet neginu jų gyvenimo būdo ir nieko nežadu.Šiandien pas mano mergytę Mamų vakaronė,bijau,kad man labai skaudės širdį.Gal išgert kokios valerijankės?

Vadina "kita mama".
Buvo bandžiusi supykusi padeklaruoti "tu man ne mama". sakau - tai ko mano namuose gyveni?". "Oi"

Tos kitos mamos nepamena, tik žino, kad į ją panaši.
Tėvą pamena. Taip ir sako - 'tėvas". ir buvo kažkada nuliūdėjusi posmą "Tomas turi tėvelį, o aš tai tėvą". Sakau 'kuo skiriasi" - sako - tėvas - nieko nereiškia, o tėvelis lepina ir rūpinasi.


QUOTE
jetau, kaip mane nervyja ta frazė, kad bet kokia bio motina geriau už geriausią globėją ir pan., tai negaliu, spaudimas sukyla, kai išgirstu.


Jeigu yra prenatalinė atmintis, nekalbant apie genetiką - tokią frazę tikrai pateisinu. Kaip sau nenori, ta moteris nešiojo, gimdė, maniškę dar ir augino, metus - netgi normos ribose. Ir už tai, kad mano vaikas turi bent bazinį prieraišumą - aš jai dėkinga. Tik man jos gaila, nes nesupranta kiek daug prarado.
Atsakyti
#162
QUOTE(Karusia @ 2013 05 02, 11:22)
Jeigu yra prenatalinė atmintis, nekalbant apie genetiką - tokią frazę tikrai pateisinu.  Kaip sau nenori, ta moteris nešiojo, gimdė, maniškę dar ir augino, metus - netgi normos ribose. Ir už tai, kad mano vaikas turi bent bazinį prieraišumą - aš jai dėkinga. Tik man jos gaila, nes nesupranta kiek daug prarado.

Vat mano mažiau tas "bazinis" sutrikęs. Sudėtinga su juo. Dičkis, kuris pirmus gyvenimo metus buvo šeimoje, kad ir nelabai kokioje, daug mažiau spręstinų problemų turi.
Atsakyti
#163
Ačiū Jums visoms, kad pasidalinot, man ir linksta viskas prie "ana mama" - tą poreikį jau užjutau iš vaiko (nenubėgs - laimė, kaip tik vis "atbėga", kaip gerai, kad nesislepia), aš pati sau tuos klausimus nerimus nuoskaudas baimes kažkada ne tai kad atsakiau, bet tiesiog išgyvenau, su visa gyvenimo esme, turiniu, klaikumu ir grožiu bei paprastumu. Bet, kaip rašo literatūroj, kiekvienam tarpsny vis reikia "iš naujo įsivaikinti" - sakyčiau, tai labiau apie vaiką, jis vis kitaip, naujai, koncentrais gal vis "įsivaikina", jei viskas tiesoje ir paprastume vyksta.
Esminis mano klausimas šiandien, matant, girdint, jaučiant vaiko poreikį - ar JAU verta, ar reikia, arnatūralu, ar teisinga ją pavadinti "kita, ana mama", kaip vaikui tas - jos nebuvo (apčiuopiamai) nuo gimimo ir nebus. Ar verta su psichiatre psichoterapeute (konkrečia) pasitarti? Turbūt verta?.. smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karita: 02 gegužės 2013 - 11:41
#164
QUOTE(Karusia @ 2013 05 02, 12:22)
Buvo bandžiusi supykusi padeklaruoti "tu man ne mama". sakau - tai ko mano namuose gyveni?".


Kokia čia mintis?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Virvytė: 02 gegužės 2013 - 11:46
#165
QUOTE(Karita @ 2013 05 02, 11:40)
Ačiū Jums visoms, kad pasidalinot, man ir linksta viskas prie "ana mama" - tą poreikį jau užjutau iš vaiko (nenubėgs - laimė, kaip tik vis "atbėga", kaip gerai, kad nesislepia), aš pati sau tuos klausimus nerimus nuoskaudas baimes kažkada ne tai kad atsakiau, bet tiesiog išgyvenau, su visa gyvenimo esme, turiniu, klaikumu ir grožiu bei paprastumu. Bet, kaip rašo literatūroj, kiekvienam tarpsny vis reikia "iš naujo įsivaikinti" - sakyčiau, tai labiau apie vaiką, jis vis kitaip, naujai, koncentrais gal vis "įsivaikina", jei viskas tiesoje ir paprastume vyksta.
Esminis mano klausimas šiandien, matant, girdint, jaučiant vaiko poreikį - ar JAU verta, ar reikia, arnatūralu, ar teisinga ją pavadinti "kita, ana mama", kaip vaikui tas - jos nebuvo (apčiuopiamai) nuo gimimo ir nebus. Ar verta su psichiatre psichoterapeute (konkrečia) pasitarti? Turbūt verta?.. smile.gif

tartis visada verta, bet sprendimus vis tiek pačiai reikia priiminėti smile.gif.
nesuprasntu to pasakymo apie "įsivaikinti iš naujo". Man užteko vieno karto sau pačiai. Vaikų supratimas auga su jais pačiais tolygiai smile.gif, be streso. Gal kažkiek bijau jų maniipuliavimo informacija paauglystėje. Bus kaip bus. Kažkaip išsiaiškinsime tame pačiame stiliuje.
Atsakyti
#166
QUOTE(Germinė @ 2013 05 02, 12:17)
Man taip gaila tų vadinamų motinų kad jos savanoriškai tiek netenka-šitokie gražūs,geri vaikai  wub.gif  Visi piešiniai,atvirukai,dainelės ir šokiai atitenka man.Kartais net susimastau,ar esu to verta?



Verta verta. Dar ir kaip 4u.gif Bet mane irgi tokios mintys vaikų šventėse kankino.
Atsakyti
#167
QUOTE(Sunute @ 2013 05 02, 12:37)
Gal kažkiek bijau jų maniipuliavimo informacija paauglystėje. Bus kaip bus. Kažkaip išsiaiškinsime tame pačiame stiliuje.

aš su manipuliacijomis susiduriu kasdien. Arsenalas - neišsemiamas. Svarbiausia - paklausyti kalbos ar veiksmų tarsi iš šalies, bent retsykiais. Ir reaguoti taip, kad manipuliatorius negautų pageidaujamo rezultato.
Atsakyti
#168
QUOTE(Sunute @ 2013 05 02, 12:32)
Vat mano mažiau tas "bazinis" sutrikęs. Sudėtinga su juo. Dičkis, kuris pirmus gyvenimo metus buvo šeimoje, kad ir nelabai kokioje, daug mažiau spręstinų problemų turi.


man taip graudu matyti globos namuose kai vaikai neturi to jausmo, noro prisiglausti, apkabinti. Man taip skauda dėl jų.... kai einu aplankyti savo draugiuko, šalia jo yra dar vienas ligoniukas. jam virš metukų. tik jis, priešingai nei mano lankomas mažiukas, turi (bent jau iš bendravimo taip atrodo) sveiką psichiką. Jis kelių mėnesių pateko į globos namus. Atėjusi visada su juo pažaidžiu, panešioju. bandau jį priglausti, bet jis to nesupranta, neturi to poreikio..... verysad.gif
Atsakyti