QUOTE(Amade @ 2013 05 13, 16:13)
Sveikos,
sau tyliai skautau skaitau... skaičiau straipsnį, komentarus ten, komentarus čia...
Kažkaip nesmagiai man
Alfijos žodžiai nuskambėjo...

net nežinau, čia rimtai, ar su juodo jumoro gaida... Aš, kaip sako
Alfija, irgi iš principo prieš tokius mokėjimus, nebent valstybė turtinga. Bet vat nesuprantu, įvaikinti vaikai tipo turi tėvus, o globojami labiau nuskriausti? Juk tiek vieni, tiek kiti yra tokie patys savo praeitimi, kodėl esi prieš sulyginimą šių vaikų?

Tiek globojami, tiek įvaikinti atkeliauja į šeimas. Ar čia tas teisinis statusas yra tokio super svarbumo?
Norėjau pridėt, kad puikiosios Europos daugelyje šalių šiaip visiems vaikams valstybė moka kas mėnesį. Čia bio vaikai yra jau kiekvieno reikalas
ne. Be reikalo nesiskanini. Nieko rimto. Aš sunute virtualiai va kiek laiko pažįstu, tai galiu ir pajuokaut, suprasdama kad an yr protinga moteris, ir rimtų išvadų iš nerimtų straipsnių nedaro. O jau juo labiau pirmadienio komentarų

.
O jei nori rimtai- tai išmesk tą žodį nuskriausti. Praleisk. Nu ir tada bus kas bus. Gi globotinis ne tavo. Tu labai daug negali. Tu iš tos pašalpos kur dabar gauni irgi nieko negali. Esi apribotas ir tiek.
Teisinių dalykų laikytis privalu. Patinka ar nepatinka- privalai ir viskas. Ne viską galima supliušint į jausmus ir emocijas. Šiandien aš savo vaikų globėja, ryt gal kažkas nuspręs jog tu mano vaikų globėja o kitą penktadienį jau sakys pasiimam atgal- reforma.Tai va valstybė prisiėmė, įsipareigojo tuos alimentus mokėt- tegu moka. Kad nereiktų tiek daug mokėt- tegu aiškiau apibrėžia kiek kaip ir kas ką gali įsivaikinti. Ir viskas. Sausas. Biurokratinis. Paprastas. Paragrafas.
O sulyginimas. Kaip aš tau sulyginsiu tai- kas nesusilygina- teisinis statusas, pagal ką iš esmės ir yra skaičiuojamos išmokos. Įsivaikinai ar pagimdei- vienodai atsakingas. Įsipareigojai sau ir vaikui. Pasiėmei globot įsipareigojai sau, vaikui ir valstybei. Būtent todėl, kad paskutinis sakinys daug kur pasaulyje yra suprantamas taip- kad globėjas dirba augindamas vaikus, jiems dar ir algą moka. Pas mus globėjas tiesiog ypač lojalus pilietis neatlygintinai teikiantis labdarą kas mėnesį valstybės piliečiams.
Vaikai , jausmai vaikams, emocijos- čia nė prie ko. Ne, tai aišku, jei sakytų va tu įsivaikini ir mes tau mokam nori tu ar ne- tai neliūdėčiau, bet o kodėl? Priežastis to kokia? Kad savo gyvenimą gyvenu, kad aš šaunuolė- visaip kaip sprendžiu savas problemas ir neskandžiu depresijoj- tai man sumoka.
Poreikia yra poreikiais, bet yra ir galimybės. Ir kokias aš turiu tas savo galimybes tai taip ir gyvenu. Galiu turėti labai didelių tų poreikių, kaip ir vaikai- gal į Sidnėjų kas pora savaičių skraidyt, bet jei realias aš turiu (ačiū Dievui) kiekvieną dieną su visais trim eit pasivaikščiot, prie upės ir aplink Lazdynus savom kojom, pasikalbėdami ir rasdami užduočių- tai esu laiminga. Galiu turėt poreikį užaugint 15 vaikų, bet realiai , nepakenkdama nei sau nei kitiems tuos tris- na ir dar vieną, bet dėl to vieno- neįsitikinus kad tikrai.Tai darau poreikius atsidėjus. Va dabar turiu poreikį sulaukti kada viką iš VRC paleis, ir tegu jie ena su savo pliusiukais ir minusiukais bei užsisakytom liemenėlėm kur nori. Svarbu mano vaikas neprarado noro girdėt mano patarimų.
Nežinau ar išaiškinau, bet jau bet kokiu atveju tai be paykčio ir isterikos ir dar kokių emocijų. Šiaip.
Bet va t piniginė dalis visada bus. Ir ji visada skambės kaip kažkas tokio. Į ją akcentuotis nereikia.