Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

Esu susidūrusi su šia problema, tik kad niekada nebuvo tyčinio darymo į lovą, o per gilus miegas. Man rodos, kad labai svarbu pažiūrėti iš vaiko pusės ir pamėginti atsakyti o kodėl jis turėtų norėti elgtis kitaip. Kokią vidinę motyvaciją jis gali savyje rasti (jam galima padėti rasti)?

Tėvų motyvai aiškūs. O kokie vis tik vaiko vidiniai motyvai gali būti?

Visai rimtai užduodu šį klausimą, jį uždavinėjau ir sau.

Ne į lovą, o už lovos. Motyvacija- tingiu eiti, nes paskui vėl į lovos II lipti. Vat į lpvą- šlapia ir pačiam smirdi , taip ir sakė. O čia va kitaip. Bet čia toks trumpas periodas buvo, kuris labai tikiuosi jau praėjo ir nebeužeis. Jeigu aš nesurasiu dar labiau kompetetingo psichoterapeuto- žinoma .

Va aš irgi ieškau,kaip motyvuot.Vaikas protingas,nuovokus,gabus,gerai mokosi.Labai norėjo su manim miegot - dičkės kartais įsikrausto į mūsų lovą.Pasiūliau pasistengt atsikelt sausam.Psichologė rekomenduoja gabalėlį lašinukų,ar fermentinio sūrio prieš miegą ir neprigert daug.Galiu visiškai atsakingai pasakyti,kad kartais 3-4 val iki miego negauna nei lašo.Lova vis tiek plaukia.Nėra ryšio ir su nuovargiu,emocijom.Sekti ir analizuoti tikrai užteko laiko.

atsakau. Gerai sekasi. Zylutė beveik vaikšto. Tam tikrais atstumais viena ir be rankos nueina. Mokosi kalbėti ir kalba. Labai jai svarbu, dabar galvoju kad nepadaryčiau tos klaidos kaip su Duksiu, nes jis irgi kalbėt norėjo, o aš taip norėjau viską suprasti ir suprasdavau, kad norą kalbėti atmušiau. Paskui panikavau kad nekalba . Ant puodo tupim. Žaidžiam su žaisliukais. Jai labai patinka žaisliukai. Žaidžia. Labai tos rūšiuotuvės prie dūšios- pakraustai, kartais pataikai įdėt tinkamą. Ir muzikiniai žaislai. Bet jie bjaurybės tie žaislai mandagūs, tai jei koks neišjungtas naktį- užmini, jis sugroja- paskui atsisveikima. Dar turim tokį bjaurų- jis vis naktį sako- aš tave matau . Kad jį kur perkūnas tą visaregį.
Duksis niekada nebuvo vienturtis- jis visada buvo iš šaunaus penketo, bet mažiausias penktas. Tai va tas pasikeitimas iš mažiuko į didelį- labai teigiamai veikia. Dabar veikėjas serga, ir sunkiai. Astma rimta. Visa kelionė į Angliją sugriuvo. Čia po to varžybų sūrio.
O Žiogą aprašiau. Visi jo džiaugsmai ir vargeliai va tokie, vat kaip širdelei leisti nurimti. Ateičiai, kitiems metams mes čia visi turim gražių planų- tuo ir gyvenam, ksip čis kitą metą bus. Jei seksis. Ir visakeriopiškai naudinga ir vaikams bus labai gerai, ir didelis žingsnis į ateitį. Daug planuojam keisti. Iš tiesų neliūdim, sėdėjimas su Zylute namie visokių minčių atneša, ir dėl savęs ir dėl vaikų, perkratyt tuos savus pasiekimus, perkainoti. Ir apie ketvirtą leliuką pasvarstom, ne taip kad- ryt, bet jei planai bus tokie, kokie musm sekasi įgyvendinti tai tada būtinai.
Zylutę aišku skriaudžia jos hipertrofuotos glandos, augti jai neleidžia į ūgį. Žandus kaip turėjom, taip ir turim- nepametėm. Kažkaip suprastėjo pats apetitas, išmoko gerai spjaudytis- išspjauna košė ir žiūri- va matai kaip moku . Seniau taip mėsytę mėgo, dabar ne itin. Aš, kaip nepavyzdukė tai vaikui duodu visko ir saldainių, ir sausainių, ir lašinių . Stogo nerauna, man namie gerai.

Smagu skaityti apie vaikus ir kad mama gerai jaučiasi namie . O kokie planai- pasidalinkit, kiek galit čia.
Aš nelabai žinau, ką reiškia ilgesnį laiką būti su vaikais namie, kai neserga.
Ryt mano vyresnėlės išleistuvės iš darželio- laukia naujas etapas: užaugo mano vaikas. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi ja: skaito, rašo, skaičiuoja (na gerai : perskaito, gali užrašyti, dešimties ribose sudeda-atima).

Germine, dar yra finansinė to motyvavimo pusė. Pinigėlius už suausus pampersus vaikuiu duoti grynais. Pasiskaičiuojat. Kainuoja tiek- sutaupai- tavo.

Tie planai na daug yra aplinkybių ar įvyks, bet va planuojam nuo kitos vasaros vasarai užsiimti natūriniu ūkiu. Užsiauginti vištų, ančių ir žąsų. Kad ir buvusios kaimietės mano žinios jau daugiau teorinės, bet bandyti galima. Žiogui labai būtų gera terapija, mokymasis gyventi. Tokios praktinio išgyvenimo pamokos,mokymasis pasirūpinti už save silpnesniu, turėti nuo savęs priklausomų(gyvūnėlių), jam naudinga. Taip ir noras savim rūpintis atsiranda. Duksis irgi labai kažkaip svarsto visada apie ūkininkavimą. Zylutei ir šiaip kaime pagyventi vasarom gerai. Mums tie mūsų planai gražūs, natūraliai patys prie to priėjom. Dabar visi kaupiam teorines žinias. Tokie tie planai.
Daržas, daržovės, savi kiaušinukai. Kaimo pienas, varškė, sviestas, uogos, miškas, ežeras.
Jei Žiogui patiks, jei jis ten pritaps- prie žemės, bus ūkininkų pas kuriuos galės dirbti ir pragyventi- tai kaip bus gerai. Tam reik įdirbio ir jį turiu padaryt aš pati. Tokius sprendimus darau labiausia apie jį galvodama , kad jį gyvenime įtaisyti.

Bijau, kad daugumai ūkininkų geriau pasiimti tiesiai iš vaikų namų, neauklėtus. Gi ten pat prie tvartų ir apgyvendina, galima siusioti tiesiai iš lovos... Retam ūkininkui reikia žmonių, dažniau reikia darbinių gyvulių lengvai valdomų už pusę minimumo ir bambalį. Gal kas pasikeis per dešimtmetį. A, dar tų gyvulių valdytojo, išmanančio techniką. Liūdna, bet tiesa šiai dienai.
Gyvūnai ir atsakomybės už pastipusį viščiuką terapija, manyčiau, nuostabi, bet tik vasarai, ar metams -kitiems, kol Zylutė ūgtels.
Neprogramuok į ūkininkavimą, pats atras, kas jam limpa. Aš stebėčiau. Vat jaučiu, kad mano mažius veržles gerai sukioti gali, su malonumu - svarbiausia. Jei pradės labiau norėti veržlių,. negu groti, matysim, domėsimės vežlėm . Neatmetu galimybės, kad gali keistis domėjimosi sritis. Kaip man įdomu, ką jo dėka turėsiu atrasti ir pažinti...

maniškė tai nagus lakuotų ir lakuotų
Kažkada kirpykloje atsiduso - "įsivaizduoji - leidžia nagus lakuoti ir dar pinigus moka"....

Alfija, kaką praleidau? Mane ta vieta dėl kaimo domina, mat pati kliedžiu gyvenimu kaime, kažkaip man jau 12 arų per maža. Visi mus su vyru durnina, tipo vaikai, o jūs čia apie kaimus svaigstat, galima pagalvoti vaikam gerai tik mieste.
Man klausimas dėl prieraišumo. Gal dar nedaug laiko, šį rugpjūtį bus tik 2 metai, kai su vaikais drauge, bet vat Jonės tas prieraišumas, man regis, dar toks neaiškus. Mažius, tai įsikimba į sijoną ir nė krust, o Jonė, tai mielai eitų gyventi pas tuos, kas su ja cackinasi, žinot, kai būna reti susitikimai su draugais, kurie dūksta su vaikais, viską leidžia. Tai čia prieš savaitę vėl apturėjom, kad Jonė pareiškė, kad eis gyventi su Tadu. Ir aiškinau, kad ir žaislų nebus jos, ir daiktų, ir šeimos, o jai balalaika, eis. Na, eik. Ėjo viena gatvės puse su Tadu, o mes tryse kita, po to susitikom, o ji net nusiminė, kad negalima bus. Aiškinom, kad šeima turi gyventi drauge, kad niekam ji nereikalinga tik mums, kad su Tadu galima tik linksmai pažaisti. Na, dar aš vis sunkiai reaguoju į tokias situacijas. Taip pat kaip ir kažkada kalbėjomės visi ir Jonė pareiškė, kad nori kad mes mirtume, kažkaip apie mirtį gal kalbėjom. Suvokiam su vyru, kad ji nė velnio dar apie tą mirtį nesupranta alia vat kažkaip suvirpina širdį, kaip ir tas noras apsigyventi pas didesnį dėmesį parodžiusį asmenį.

Dabar vis steigiasi ekologiškos kaimo bendruomenės. Siūlau: steigiame globėjų/įvaikintojų, Mes irgi jungiamės Vieni kitus išleisime kelioms dienoms išvykti (viščiukų gerove pasirūpinsime)

Apsiuostyk,jei kvapas nekoks,va'nas,paleidai
Imk.Ir nepergyvenk-išaugs.Visos per tą pereinam.Net su bio vaikais.Mano Jaunėlis tiesiog čigono vaikas -eidavo pas visus su šypsena,jam visur gerai... Čia gal net ne prieraišume esmė-charakteryje

nepykit kad įsikišiu.
O tyrimus darėt? Šiaip paūmėjusio naktinio šlapinimosi priežastis gali inkstuose ar širdies prob. slypėti. Jei nedarėt tarkim echoskopo, kardiogramų, tai pradžioje bandyčiau jas atlikti. Na jei ne ten prob. tuo geriau, tuomet linkiu įveikti sunkumus.