Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

Na, gal ne taip mane supratai. Aš nesakau, kad tikiu apie visiškai sveikus vaikus. Nei globnamy, nei nuosavus. Niekada nežinai. Mane užgavo tų darbuotojų pasipiktinimas, jog lietuviai nori sveikų vaikų Ir kodėl buvo pabrėžta - taip diagnozavom, bet ji yra sveika. Na, maždaug įrašėm ligą, kuri tikėtinai galėjo būt, bet jos kaip ir nėra... Nors iš kitos pusės, į tą konkrečią situacija neįlysi, pasakė tiek, kiek pasakė...
Dėl to, jog reikia pasidomėti realia situacija kiekvienu konkrečiu atveju - TAIP. Esu tai įsitikinus, kad reikia pačiam domėtis.

Nuoroda į laidą
Laidoje nebuvo nei vieno kalbančio iš įvaikinimo tarnybos (tik šiaip patikslinimas).

Je, kaip faina, kad jūs visos čia esate, ir kad galima pasiskaityti tokių komentarų. Renku "bagažą" ateičiai

Oi aš už kuo daugiau gyvų temų . Juk ta tikra auginančių ne bio vaikus patirtis yra labai labai svarbi ir vertinga visiem. Ir dar svarstantiem ir jau auginanatiem. Mane pačia prieš gerus penkis ar šešis metus patraukė viena tema šitam forume, nuo to laiko štai koks jau kelias nukeliautas.

Kuo toliau žiūriu tuo labiau man atrodo, jog vaikui nuolatinė globa yra geresnis dalykas nei įvaikinimas. Dėl to, jog globojamas vaikas žino TIESĄ - jo biotėvai, jo šaknys yra kitos nei šeimos, kuri jį myli ir augina. Žinodamas tiesą, net kūdikis, yra tiesoje pats su savimi, kalbu apie pasąmoninius dalykus. Tiesa bet kokiu atvėju yra pirmas žingsnis į atleidimą, o atleidimas į gyjimą baisiosios žaizdos - mane paliko, aš nereikalingas savo mamai, aš nevertas gyvent. Čia visiškai nesvarbu, kad vaikas neatsimena fakto, jog kažkada gyveno ne su jumis.
Atvirkštinis variantas duoda nuolatinę įtampą. Įtampą vaiko viduje, įtampą šeimoje. Norą vidujai nuneigti kažką, ko nesupranti, tai turėtų būti labai baisu. Juk nepripažinti tiesos apie savo biotėvus reiškia nepripažinti dalies savęs pačio.
Kai vaikas globojamas tai komunikuoja jam tokį dalyką: mes tavęs norim ir mylim tave taip labai, jog mums nesvarbu, kas tavo biotėvai. Mes žinom, kad tavo pavardė kita, bet tai jokia kliūtis tau būti tikru mūsų šeimos nariu. Čia taip pat labai svarbi yra globėjų/įtėvių nuostata būti tiesoje patiems su savim. Suvokimas, jog aš nesu savo sūnaus motina, yra nekliūtis meilei. O juk tai yra svarbiausias dalykas - meilė.

Kalbant apie atvirą įvaikinimą, kai įvaikis bendrauja su savo biošeima, turbūt skirtumo jokio nebelieka. Nebent pavardė ir vardas. Bet tai, mano galva, yra vaiko savasties dalis ir tikrai nenorėčiau iš jo to atimti. Kalbant apie paveldėjimą, juk paveldima testamentu, į kurį jei noriu, galiu ir kaimyno vaikus įtraukti. Tas pat su galima nelaime, jei yra santykis su platesne šeima, koks skirtumas tas teisinis vaiko statusas. Jei seneliai myli vaiką, negi paliks jei jis - globotinis o ne įvaikis.

Labai įdomu dėl teisinių niuansų, kuriuos pasakojat. Mus mūsų VTAT patikino, jog galima imti kūdikius laikina globa su nesutvarkytu statusu ir nereikia palikt metus laiko vaikiuko kūdikyne. Rizika aišku išlieka, jog kūdikio motina apsigalvos, bet .. ačiū Dievui tada.

Liute, mes irgi labai daug svarstėm, kol pasirinkom globą. Daug domėjausi kitų patirtim ir motyvais, bet pagridinis sprendimas atėjo tada, kai suvokiau, kad galiu mylėti savo vaiką nepririšdama jo prie savęs.

Bet aš esu savo sūnaus motina. Kitaip nesugebu nei sau, nei vaikui to sudėliot, tik esu viena iš dviejų.

Liūte, o dabar pamėginkite surašyti ką komunikuosite savo vaikui KITAIP nei čia parašėte jei dėl kažkokių aplinkybių teks įvaikinti. Ką JŪS darysite kitaip, nei čia parašėte?

Nereikia klaidinti, kad įvaikinamam vaikui būtinai keičiama pavardė-vardas. Tai lieka įtėvių apsisprendimui. Jie gali vaikui duoti dvigubą pavardę palikdami buvusią ir pridėdami savo. Gali ir visai nekeisti pavardės.

Jei viską darysite taip pat, tai gal nereikia klaidinti kitų ką duoda vaikui įvaikinimas ir ką globa, o aiškiai įvardinti, kad vienu atveju įtėviams paliekama apsispręsti, o kitu atveju globėjai priverčiami tai daryti.

Jūsų minimais klausimais matau tik tokį skirtumą. Bet jei ta laisvė yra, tai nereikia pagal nutylėjimą manyti/duoti suprasti kad visi įtėviai būtinai tą laisvę naudoja prieš vaiko interesus.

Paskaicius kai kuriu globeju postus, ypatingai Germines, man vaizdas susidaro, kad globa vaikams 100% ne i nauda. Nezinau, kur jus cia ta nauda matot?

Galima įtraukti. Bet neesu girdėjusi nei vieno tokio atvejo (niekas nesigyrė kad padarė patys, nepasakojo, kad žino, neaprašė spaudoje, etc.), kad šeima gautų globos teisę ir iš karto tai padarytų. Gal būt tai daro, bet nesigiria, nežinau.

Beje, mano didelei nuostabai mano paauglė labai gerai suvokia teisinius įvaikinimo ir globos skirtumus, nors namie niekada apie tai nekalbėjome (tiksliau kalbėjome apie tai ką reiškia įvaikinimas ir visiškai nekalbėjome ką reiškia globa). Spėju, kad mokykloje ar kitur susidūrusi su globotiniais ir bendravusi). Dar vienas jos galimas žinių šaltinis - spauda ir tv.

Seneliai jei myli nepaliks, bet formaliai jie skaitysis ne artimiausi giminės globotiniams ir jiems reikės eiti mokymus, vertinimus, etc. Artimiausiems giminėms (kokiais jie tampa įvaikinimo atveju) to nereikia.

Na, bet kažkokia pareigūnė kalbėjo tuomet vis tiek



1. labai sutinku. Man asmeniškai labai daug naudos duoda šie Jūsų pokalbiai. Net šiek tiek keista kursuose būna, kad teoriškai kaip ir nieko naujo (kol kas) nepasakė. Nors kitos šeimos vakar kaip tik akcentavo norą gauti praktinių-gyvenimiškų istorijų. Sako - internete nelabai yra Vos nesusilaikiau nepareklamavus SM Nes iš tikro labai svarbu skaityti, susidaryti realaus gyvenimo vaizdą, dėliotis, atsirinkti iformaciją, kuri yra vienų gal patirštinta, kitų - pagražinta. O juk galų gale - visi vaikai, šeimos skirtingos... Tiesiog matyti įvairovę, realybę...

2. Bet juk kursuose kaip tik yra akcentuojama - VAIKUI REIKIA KALBĖTI APIE JO KILMĘ. Nesvarbu, įvaikintas ar globojamas...

Maži vaikai svajoja apie įvaikinimą. Nori būti "tikrais" vaikais.
Tą esu patyrusi ir globos namuose, ir bendraudama su šeimose globojamais vaikais.
Nežinau, kokios suaugusiųjų klaidos, netinkamos nuostatos suformuoja tą ilgesį "tikros" mamos ir "tikro" tėčio.
Na, lyg globėjai būtų nelabai "tikri" tėvai.

O ką atsakytumėte kokiam septynmečiui į klausimą, kodėl manęs neįvaikinate?

Tik spėjimas. Globos nuslėpti negali.

O tai gali reikšti, kad aplinkiniai gali netyčia padėti vaikui suformuoti tokią nuomonę. Tiek ką nors vaikui pasakydami tiesiogiai, tiek netiesiogiai kai vaikas nuklauso pvz. mokytojų/auklėtojų/kaimynų. Kokie nors kaimynai plepėdami prie laiptinės suskels, kad va padauža vaikas ir žiūrėk dar ta šeima ims ir atsisakys globotinio jei nesusitvarkys ir pan.

Na kazkaip paskaicius kelis paskutinius postus, sutrikau.
Kazkaip man nesueina galai del pasisakymu
Svarstymai kas geriau, kazkaip isvis nelabai etiskai atrodo. Geriau yra vaikui augti biologoneje seimoje. O visa kita yra alternatyvos.
Man kyla klausimas, kiek globojamu vaiku bendrauja su biologine seima???? ?? ? Mano galva vienetai. Juk ne veltui toms moterims yra neterminuoti apribota motinos valdzia. Negi Jus vezate vaikus kad jie pamatytu moteri kuri ji paliko ar is kurios jis buvo atimtas, ar mociutei, kuriai nebuvo leista jo auginti???/
Kazkaip nesirisa cia viskas.
Pasisakymai apie saknis, atviruma, tiesa, skaudulius ir isgyjimus, mano galva vel ne taip cia kazkas. Niekam nieko cia neskauda. Jei vaikas nuo mazumes zino tiesa, tai nera soko, yra naturalus susigyvenimas su esama situacija. Rysys su bio, mano galva vaikui net ir nereikia jo kurti, nes tai ji kaip tik traumuoja.
O jei jau deliojant aspektus nuolatines globos ir ivaikinimo, tai vaiko poziuriu naudingiau, mano galva, vienareiksmiskai ivaikinimas.
Argumentai:
1. Teisiniai aspektai kaip ten bebutu yra labai svarbus. Statusas seimoje, paveldejimas, pavarde.
2. emocinis: stabilumas, saugumas, kad jis yra seimos dalis ir niekas, niekaip, jokiomis aplinkybemis negali pasikeisti. Kad ir kam trenktu perkunas per galva, jis yra seimoje. Jis yra keturiu asmenu seimoje (cia mano atvejis) kur visi turi viena pavarde, ir nereikia niekam aiskinti (darzelyje, mokykloje, pas daktara, oro uoste, kieme draugams) kodel skiriasi pavarde ir pateikineti globos doku.
man taip patrodo, kad vaikai, vyresni, apie 10m. kai jau analizuoja situacija, jie vertina, kad juos paliko, ju atsisake, kad jie buvo paiimti is bio, ir kad jie yra seimoje, kur juos myli, jais rupinasi, bet vienu atveju myli besalygiskai, o kitu ne tiek daug, kad ivaikintu. Man atrodo as taip jausciausi
Todel as vienareiksmiskai pasisakyciau uz ivaikinima, ir labai dziaugiuosi, kad mano sutiktos seimos, kurios ryzosi apkabinti vaika is vaiku namu, tai daro ivaikindamos