Įkraunama...
Įkraunama...

Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

Visai nesvarbu vaikas globojamas ar įvaikintas- klausimynas niekur nesidės. Vaikas klaus iš kur jis, kodėl jis, kodėl įvaikintas, kodėl paliktas. Klaus kaimynai, draugai, ir giminės klaus. Visai netinkamu metu. Vaikų draugai, klasiokai klaus. Neišvengiami klausimai gali iškilti ir ligoninėj. Jų nusisavinimas laimingesnių nepadaro.
Atsakyti
Oi, beje, Šypsena, tu turėjai problemų ligoninėje su klausimais.
Mes vaikščiojom į polikliniką pas "svetimus" gyudytojus.
Okulistė "na, jūs būdama trumparegė, stebitės, kad vaikas trumparegis?"

Endokrinologė :"Jūsų kūno sudėjimas gali rodyti, kad ir jūsų hormonai netvarkoje, tad nereiktų stebėtis ir vaiko hormonų pokyčiais, tik jie į kitą pusę". "Nėra biologinio ryšio" "A, tada jau reikia ieškoti problemos kitur".
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2013 04 17, 14:48)
Visai nesvarbu vaikas globojamas ar įvaikintas- klausimynas niekur nesidės. Vaikas klaus iš kur jis, kodėl jis, kodėl įvaikintas, kodėl paliktas. Klaus kaimynai, draugai, ir giminės klaus. Visai netinkamu metu. Vaikų draugai, klasiokai klaus. Neišvengiami klausimai gali iškilti ir ligoninėj. Jų nusisavinimas laimingesnių nepadaro.



Apie kokį nusisavinimą Jūs čia pezate???????
tikrai nesuprantu Jūsų. Visame pasaulyje yra įvaikinimo institutas. Ir tai nėra traktuojama kaip kažkokios nuosavybės įgyjimo forma. Čia tik Jūs taip sugebate suvartyti.
kitai mes cia apsimetinejame gimdytojais. Nu visai nublūdote moterys. Visai ne į temą. Niekas niekuo neapsimetinėja.
Va dėl tokių kvailų ir neapgalvotų pasisakymų ir kažkokios man nesuprantamos konkurencijos iš globėjų pusės aš ir siūliau atskirti temas, kaip rašiau anksčiau.
Ir dabar prisiminiau kodėl negalėjau bendrauti visus 5 metus šiame forume, kadangi jame nėra nuomonių išsakymo, o tik ieškojimai kaip kuriai įkasti. Kai pasakiau kad nesutikau paimti siulomo vaiko, ir mane sutrype su duklem. Nors ieskojau pagalbos ir patarimo. niekas nesikeicia.
As pasirinkau ivaikinimą ir tuo labai džiaugiuosi. Ir man tai atrodo tinkamiausia forma būti mama. Ir tikrai nereikes kiekvienoje situacijoje nei man nei vaikui aiškinti kas, kaip, kodėl ir iš kur. Nes tiesiog natūraliai didžiajai daugumai net nekils klausimų.

Papildyta:
Karusia, as turejau labai panasia situacija pas ortopeda, nes pas mane ploksciapedyste ir pas vaika. Tai daktaras irgi sako, matote koks paveldimumas. Sakau, kad ne, joks cia nepaveldimumas. O jis vistiek sako, tai kaip sunys su savo seimininku supanaseja, tai ir vaikai su tevais. doh.gif Nuo to laiko niekada nesakau, apie genetinius rysius, tik ten kur isties yra butina, kaip kardiologas, pulmonologas ir pan. kitiems nieko neaiskinu lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Šypsena @ 2013 04 17, 15:18)
Apie kokį nusisavinimą Jūs čia pezate???????
tikrai nesuprantu Jūsų. Visame pasaulyje yra įvaikinimo institutas. Ir tai nėra traktuojama kaip kažkokios nuosavybės įgyjimo forma. Čia tik Jūs taip sugebate suvartyti.



o jūs dar mandagesnė nei aš biggrin.gif . Svarbiausia jog jums nesakiau nei žodžio, nieko asmeniško biggrin.gif
Įvaikinimas yra vaikų nusisavinimas. Nei daugiau nei mažiau. Visam pasauly lygiai taip pat.
Atsakyti
QUOTE(Šypsena @ 2013 04 17, 14:18)
kitai mes cia apsimetinejame gimdytojais. Nu visai nublūdote moterys. Visai ne į temą. Niekas niekuo neapsimetinėja.
Va dėl tokių kvailų ir neapgalvotų pasisakymų ir kažkokios man nesuprantamos konkurencijos iš globėjų pusės

Šypsena,kur tavo šypsena? 4u.gif Kokia konkurencija?Nei tu taikaisi atimti mano,nei aš tavo vaikų.Visada ir visur pabrėžiu,kad aš už tai,kad vaikai augtų šeimoje.Šeima svarbu,o ne statusas.Aš tik išsakiau savo nuomonę,netaikiau niekam konkrečiai.Nenoriu jokios priešpriešos,jokių atskirų temų,nes visos mes mamos,visos auginam,mylim ir susiduriam su panašiomis problemomis.Galim viena kitai padėti,patarti,paguosti.Nebent kažkas mano,kad įvaikintieji kitokie,nei globojamieji...
Atsakyti
[quote=Šypsena,2013 04 17, 11:25]
Meilė teisiniais statusais nevertinama.
[/quote]
Zinoma kad taip. Ir as visai ne apie tai bandau pasakyti, kad jei ivaikini, tai neva labiau myli. Jokiu budu. Tik man yra buve kelios nemalonios situacijos, todel ir pasisakau uz tai.
viena ju, kai mus pagulde i ligonine, o as neturejau su savimi teismo sprendimo del globos, ir padaviau vaiko gimimo liudijima ir savo pasa. O daktare veliau atlekusi i palata uzriko, kas as tokia busiu kad guluosi kartu su vaiku i ligonine, prie kitu mamau, ir prie mano vaiko. Tai gerai kad jis mazius buvo ir nieko nesuprato. Bet jei tai prie septinmecio, dvylikamecio? Zinoma su septinmeciu i ligonine negulsi, bet sutikimus proceduroms turi duoti. O tada visiems aiskinkis kodel tu ji paemei, is kur, kiek jam laiko buvo, kodel pati negimdai. Zmones tokie nediskretiski, tokie apsimetantys ablamuchais, kad man atrodo to geriau isvengti smile.gif

Kiekvienas turi teise i savo nuomone ir pasirinkima. 4u.gif
[/quote]

Nu guliausi su įvaikintu. Beveik ta pati situacija, kai paklausė: kada dantys dygo, ar gimdymas sklandus buvo, iš kur randas ant kojytės ir t.t...
Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2013 04 17, 14:30)
o jūs dar mandagesnė nei aš biggrin.gif . Svarbiausia jog jums nesakiau nei žodžio, nieko asmeniško biggrin.gif
Įvaikinimas yra vaikų nusisavinimas. Nei daugiau nei mažiau. Visam pasauly lygiai taip pat.


nenusavinau aš jų smile.gif, tik linkiu mažiau trikdomiems užaugti, labiau apsaugoti ne nuo jų pačių situacijos ar istorijos, bet nuo aplinkinių žmonių. Taip ir dičkiui pradedu kalbėti, kad esi pats savo, kaip ir visi žmonės, o kiek mylim vienas kitą, tiek ir esam vienas kito. Klausia: tai aš svetimas? - Taip kaip ir tėtis smile.gif. Čia, žinoma, ne rimtai, bet „kiekviename juokelyje yra truputį juokelio" . (S. Ježis Lecas).
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 17 balandžio 2013 - 15:32
QUOTE(Sunute @ 2013 04 17, 16:40)

nenusavinau aš jų smile.gif, tik linkiu mažiau trikdomiems užaugti, labiau apsaugoti ne nuo jų pačių situacijos ar istorijos, bet nuo aplinkinių žmonių. Taip ir dičkiui pradedu kalbėti, kad esi pats savo, kaip ir visi žmonės, o kiek mylim vienas kitą, tiek ir esam vienas kito. Klausia: tai aš svetimas? - Taip kaip ir tėtis smile.gif. Čia, žinoma, ne rimtai, bet „kiekviename juokelyje yra truputį juokelio" . (S. Ježis Lecas).


manau jog nusisavinai smile.gif . Kaip ir kiekviena įtėvių pora, ar įmotė. Vistiek duodi kitą giminę, dažniausia kitą pavardę, keiti daug tam vaiko gyvenime. Aš dabra žiūriu į savo Žiogą, ir jis labai jautėsi ne tik nemylimu, bet ir nusisavintu. Labai atkakliai ieškojo savo pavardės, savo vardo, savo giminės. Labai norėjo žinoti- kas jis. Dabar jau žino.
Tas įvaikinimas labai apriboja ir to vaiko biologinės giminės galimybes. Pakeitus pavardę- jų šansai dažniausia lygūs nuliui.
Ir į Zylutę žiūrint, va jos giminė nuoširdžiai ja domisi, ir nuoširdžiai nori žinoti kaip jai ir kas jai.
O va Duksio giminė. Kiek visokių baimių buvau prisiauginus, kurdavau mintyse visokius ten nelinksmumus. Viskas visai kitaip. Bet ir jis laimingas, nors atrodė jog jam, augusiam su manim nuo gimimo neturėtų taip labai rūpėti. Bet va tas smalsumas visų pirma ima viršų. Noras ne išgirsti, o pamatyti, išvadas pasidaryti pačiam.
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2013 04 17, 15:57)
Tas įvaikinimas labai apriboja ir to vaiko biologinės giminės galimybes. Pakeitus pavardę- jų šansai dažniausia lygūs nuliui.


asmens kodas - nekeičiamas. Jei turi kokio asmens dokumento kopiją - jie žino jį.

gal ir aš nusavinau, taip žiūrint. Neeidžiu kitos tautos gal net rasės giminaičiams šoksinti savęs, stačiau sąlygas (neįveiktas) bendravimui su vaiku.
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2013 04 17, 17:49)
asmens kodas - nekeičiamas.  Jei turi kokio asmens dokumento kopiją - jie žino jį.

gal ir aš nusavinau, taip žiūrint. Neeidžiu kitos tautos gal net rasės giminaičiams šoksinti savęs, stačiau sąlygas (neįveiktas) bendravimui su vaiku.


globa iš esmės neleidžia nusisavinti vaiko. Kas yra geras dalykas. Arna labai gerai parašė- moku mylėti nepririšdama. Gal ir ne tą žodį vartoju, bet kokiu atveju aš jį vartoju be neigiamos to žodžio prasmės. Pagalvosiu kuo jį pakeisti smile.gif
Atsakyti
g.gif man tokios diskusijos kažkaip nepatinka. Mane apima prieštaringi jausmai. unsure.gif Aš manau - tai kiekvienos šeimos sprendimas/pasirinkimas - tapti globėjais ar įtėviais. Abiem atvejais, kaip suprantu, siūlomi vaikai iš skirtingų sąrašų dėl skirtingų teisinių statusų. Negali būti nei blogiau.geriau, nusavinimas ir panašiai. Tiek globojant, tiek įvaikinus vaikai tampa mūsų giminių dalimi. Jie "gauna" naujų tetų, dėdžių, pusbrolių, senelių...
Mano nuomone, jei vaikas ateina į šeimą, jis tampa mūsų vaiku - globojamu ar įvaikintu. Taip, jis turi žinot apie savo bio šaknis, bet nemanau, kad apie tai reikia vis priminti. Kalbėtis, kai matom, kad to reikia, kai klausia vaikas. Dėl "nusavinimo"... na, įdomiai... jei tai yra mūsų šeimos narys, tuomet neturi kilti tokie klausimai. Na, tai yra mūsų vaikai, juos mylime, rūpinamės, norime kuo geriausio. Kam tos skambios frazės? unsure.gif g.gif
Kas yra tas "moku mylėti nepririšdama"? Bio vaikų juk irgi nereikia "raišioti". Iki tam tikro amžiaus reikia juos kontroliuoti, padėti, suteikti kuo geresnes sąlygas mokslams, būreliams, pomėgiams. Tuo pačiu rodyti vaikui pasitikėjimą juo, leisti priimti sprendimus... na, viskas, apie ką jau esate kalbėję. Kas tas pririšimas??? blink.gif
Kol kas mano nuomonė tokia, jog neakcentuoti per dažnai, kad "vat tu turi kitą mamą, giminę" nesvarbu ar globoji, ar įvaikinai... Jis auga čia, mūsų šeimoj, yra pilnateisis šeimos narys. Reikia pasikalbėti apie praeitį, apie tas šaknis, bet ne pastoviai... g.gif Na, kol kas tokia mano nuomonė. Gal nesklandžiai išdėstau. Gal pasikeis po visų kursų unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Amade: 17 balandžio 2013 - 18:45
Gal pries 5 metus ir buvo galima ivaikinti vaika su mintim, kad jis tavo ir niekieno daugiau, bet dabartiniai kursai taip atmusa sonus tokiems besisavinantiems,kad maza nepasirodo. Ivaikinimo institucija yra labai atvira ivaikinto vaiko identiteto issaugojimui. Skirtumas tik toks, kad globos atzvilgiu tavo veiksmus stebi valstybe, priziuri kiek tu vykdai globos plana, o ivaikinimo atzvilgiu gali po teismo isvaziuoti is LT ir vaika Petriuka pavadinti Andrew ir gyventi sau linksmai Airijoj su svieziu pagimdytu "savo" vaiku. Tai is sitos puses teisinis "nusisavinimas" yra galimas. Bet reikia proto turet ir nepritempti visos ivaikinimo institucijos prie kazkurio ekstrymo.
@Amade, jus teisingai viska destote, kursuose busit pirmune smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Amade @ 2013 04 17, 19:39)
g.gif  man tokios diskusijos kažkaip nepatinka. Mane apima prieštaringi jausmai.  unsure.gif Aš manau - tai kiekvienos šeimos sprendimas/pasirinkimas - tapti globėjais ar įtėviais. Abiem atvejais, kaip suprantu, siūlomi vaikai iš skirtingų sąrašų dėl skirtingų teisinių statusų. Negali būti nei blogiau.geriau, nusavinimas ir panašiai. Tiek globojant, tiek įvaikinus vaikai tampa mūsų giminių dalimi. Jie "gauna" naujų tetų, dėdžių, pusbrolių, senelių...
Mano nuomone, jei vaikas ateina į šeimą, jis tampa mūsų vaiku - globojamu ar įvaikintu. Taip, jis turi žinot apie savo bio šaknis, bet nemanau, kad apie tai reikia vis priminti. Kalbėtis, kai matom, kad to reikia, kai klausia vaikas. Dėl "nusavinimo"... na, įdomiai... jei tai yra mūsų šeimos narys, tuomet neturi kilti tokie klausimai. Na, tai yra mūsų vaikai, juos mylime, rūpinamės, norime kuo geriausio. Kam tos skambios frazės?  unsure.gif  g.gif
Kas yra tas "moku mylėti nepririšdama"? Bio vaikų juk irgi nereikia "raišioti". Iki tam tikro amžiaus reikia juos kontroliuoti, padėti, suteikti kuo geresnes sąlygas mokslams, būreliams, pomėgiams. Tuo pačiu rodyti vaikui pasitikėjimą juo, leisti priimti sprendimus... na, viskas, apie ką jau esate kalbėję. Kas tas pririšimas???  blink.gif
Kol kas mano nuomonė tokia, jog neakcentuoti per dažnai, kad "vat tu turi kitą mamą, giminę" nesvarbu ar globoji, ar įvaikinai... Jis auga čia, mūsų šeimoj, yra pilnateisis šeimos narys. Reikia pasikalbėti apie praeitį, apie tas šaknis, bet ne pastoviai...  g.gif Na, kol kas tokia mano nuomonė. Gal nesklandžiai išdėstau. Gal pasikeis po visų kursų  unsure.gif


aš tai niekaip negaliu suprast- o aš ką pasakiau? Ne savo nuomonę? Tarsi ji kokia visiems privaloma.
Įvaikinimas pasuka tą vaiko gyvenima visai kita kryptim. Būtent, kad jau kita šeima, kita giminė. Net pasakojan pastoviai- vis tiek jau atpjauta riekė.
Bet čia iš viso ne apie tai kalba kas geresnis, kas blogesnis. Šeimų sprendimai nesvarstomi. Bet pasakyt kaip įsivaizduoji, kaip jauti kaip mąstai- manau galima. Nemanau, kad turėtų labai reikėtų susireikšminti žmonių nuomones. Ypač jas tik skaitant.Ir anonimiškas. Juk šiuo atveju tai mes kalbam apie abstrakčius dalykus. Ne konkretų ką nors aptarinėjam.
Atsakyti