Žinia. Testą pasidariau dar prieš mmm. Pamenu turėjau susitikimą trečiadienio vakarą su savo vipiniais klientais. Man pačiai netikėta buvo, kad užsisakiau pomidorų sriubos ir ji man labai skaniai suėjo (nevalgau pomidorų iš stiklainių, pomidorų sriubų, pomidorų sulčių ir greipfrutų. T.y. tų dalykų, kuriuos mano mama kirto budama neščia su manim
), išgėriau alaus, kitą dieną turėjom auditą su jais, mane visą diena prakaitas kad muša, susinervinu, vėl džiaugiuosi ir nesuprantu, kas tai??? Grįžus namo sugalvojau testą pasidaryt. O turėjau važiuot mb pasiimt už poros minučių tai važiavau mašinoj ir blioviau iš netikėtumo vyras įlipęs iškart suprato, kame reikalas sekančia dieną darbe vėl pasidariau testą, dar kitą dieną vėl kol patikėjau Nėštumas. Jis buvo ir labai puikus, ir labai sunkus kaip kada. Vėmiau tik porą kartų, pradėjau lankyt prancūzų k. kursus, kurių nepavyko man pabaigt, nes po darbo būdavau arba labai pavargus, arba kankino mane rėmuo. Laukiau laukiau tos 13 sav, 10 sav surado manyje hematomą. Saugojau save gražiai ir ji dingo. Nuo 13 sav iki kokios 33 buvo mano aukso amžius! Kilogramai priauginėjo lėtai, jaučiausi gerai, savaitei nuskridom į Barseloną, peškom vaikščiojau tolko tak
gaila, sangrijos jau nebagalėjau atsigerti tiek, kiek norėtųsi pamažu pradėjo atsirasti nėštuminės problemos hemorojus, aukštas pulsas, nugaros skausmai, didėjo krūtinė ir pilvas, daugiau nieko. O tada prasidėjo TIKRASIS NĖŠTUMAS išėjus į dekretines dar spėjau viską susipirkt, sustatyt, ir tada jau man ir skauda čia, ir ten, ir miegot sunku, ir vemiu, ir rūgštys kyla, ir pilvas didžiulis, ir viską niežti, kojų nagų nusikirpt negaliu... ech.. laukiau pabaigos. Pradėjau tinti, kojos kvadratais. 35 sav man pasako, kad kaklelis jau sutrumpėjęs, tai pasistenk mergaite iki 37 bent panešiot. Aš, aišku, žinau, kad iki tiek tikrai išnešiosiu, o tada jau kokią 38 sav galiu ir gimdyt, nes man sunku! Ypač, kad jaučiau ir dilgčiojimą kaklelyje ir kitokius požymius. Ir štai, kovinukai gimdo, o aš dar ne. Jau ir kovo pirma pusė praėjo, o aš dar didelė. Kovo 20 aš dar didelė. Mano ginekologė išskrenda i hong kongą, duoda man tel nr gydytojos iš VGN, kur galiu kreiptis, jei ką. Jei ką neateina spėju su ginekologe atsisveikint jau n kartų ir vis sugrįžtu. Kovo 28 nuvažiuoju PASKUTINĮ KARTĄ yes! Prasivėręs kaklelis 1-2 cm. gal dar pataikysiu į terminą jau su manim eilinį kartą atsisveikina, paklausiu o kas, jeigu nepagimdysiu iki Velykų? Gaunu pagimdysi. Nu bet jeigu, tai pasuk. Taip ir atsisveikinam.Mano terminas buvo kovo 30. Kovo 29 sužinojom apie senelės išėjimą. Reagavau labai ramiai, turbūt dėl to, kad įsisąmoninau, jog kai vienas išeina kitas ateina. Ir sugalvojau, kad tai tikrai ženklas, jog ponas kajus pasibels laiku. Laidotuvės vyko antrą Velykų dieną, sudalyvavau ir jose. Balandžio 2 skambinu ginekologei nieko. Sako nu netikiu, atvažiuok tie patys 1-2 cm... o aš jau nebegaliu, man ir psichologiškai sunku, ir fiziškai. Kojas net skauda nuo patinimo. Gaunu siuntimą balandžio 4 į VGN konsultacinį. Iš vakaro pradeda eiti kamštis, ryte pabundu gyva kaip niekur
važiuojam į konsultacinį... pasitinka Garšvienė, pasižiūri, atidarymas 3 cm, dar mane paleidžia turiu laiko iki balandžio 7, tada į pataloginį guldys. Sugalvojom dar su mb pakeliui namo užvažiuot į next, nes kaip tik gi išpardavimas prieš įeinant į akropolį tik jaučiu oj, kažkas iš manęs išėjo. Sakau mb reik į tuliką. Jis man aš jau nebenoriu. Sakau man reik, man šlapia išėjo didelė dalis kamščio... jau laiminga aš į next vis tiek užėjom ir taip iki sekmadienio nieko neįvyko. Važiuojam į pataloginį. Daiktai sudėti, kažkaip visą laiką įsivaizdavau, kad ir vandenys namie nubėgs, ir per kalniukus skaudės mašina iki GN važiuot.. visa tai ėmėm ir prašokom Lytis. Čia atskira tema! Mama ir sesė man pranašavo berniukus. Gavau mėlynus batukus, melyną berniuką su šuniuku porcelianinį. Visi kiti mergaites. Aš norėjau vyresnio brolio visad, tai galvojau, faina bus būtų berniukas ir štai, didysis echo lyg ir mergaitė.. nu ok, jau vadinam pilvą vardu Kaja. Suknelės yra, bantukai yra ir še tau, 30 sav pasako berniukas
jaučiausi kaip antrą kartą pastojus )) visą garderobą perpirkau. MB sesė mums buvo atidavus gal 4 dėžes rūbelių mergaitiškų, tai tos didelės pirkimo laimės nebuvau pajutus. Atsigavo mano siela ir prisipirkau visokios gėrio ))Atėjimas. Taigi balandžio 7. Atvažiuoju su mintim, kad pagimdysiu kitą arba vėliausiai dar kitą dieną. Pasitinka mane Mileris, apžiūri, pasijuokiu iš jo, kad čiūdnas, susipažįstam. Jis į mane Ponia ) o man keista, nu niekas į mane ponia nesikreipia niekad keliaujam į 4 aukštą. Nuotaika pakili, norisi žaisti Alias ir ieškot draugų. Kadangi nieko nevyksta, užsiprašau sušių papietaujam ir išleidžiu mb namo. Nueinam toniukų mauot. Sako yra sąrėmiai! Nejaučiu išlydi mane skaičiuot kas kiek pilvo susitraukimai ir jei ką, kreiptis. Pasiimu skaityt subtilumas ir spaudinėju taimerį. Kas 15, 12, 15, 12, 10, 8, 9, 8, 6.. taip iki 19.30 pralaukiu, jau kažką jaučiu, mmm lygio. Susirandu gyd, mane apžiūri ir iškilmingai pareiškia keliaujam į gimdyklą! Iš to netikėtumo rankos kad dreba, einu laiminga susidėt daiktų
skambinu mb, kad mane kelia, neskauda, važiuok pati nutipenu visur, sm ir fb paskelbiu, eina kol atvažiuoja mb 22h jau man ir skauda. Bet juokauju visą laiką, šokinėjam ant kamuolio abu, jis ant vieno, aš ant kito. Per sąrėmius man masažuoja nugarą ir jau jis spaudinėja taimerį. a Dėl bendros statistikos kas 6-3 min. iki tuliko mane lydi, nes jau pakeliui klumpu nuo skausmo. Vargšas toliau pamenu ne viską. Atidarymas 4,5, nuleidžia vandenis. Po kurio laiko 5 ir sustojus veikla. Skatinam. Nuo streso pradedu kratytis. Padeda tik MB ranka mano rankoj arba ant kaktos. Tik jis nueina, aš vėl kratausi. Pasiprašau epidūro. Kol gaunu, išsikratau visa, nes MB išvarė į koridorių ) anestozjologo vardo nežinau, bet toks su barzda ir ilgais plaukais, jaunas. Nesicackina su manim, kreipiasi tu ir tuo jis man patinka. Ateina ta palaima akušerė (Asta, dėkinga jai už priežiūrą) įjungia naktinę lempą ir sako pamiegokit. Mb ir užmiega laikydamas mano ranką. Po valandos grįžta Mileris -8 cm ir stop. Aš jo klausiu kas manim pasirūpins? Jis aš ir visi kiti, vaikeli (!!!). skatina vėl. Ir skauda jau visus kitus kartus jis sugrįžta nebe vienas, pasikvietė pagalbą, gaila, nežinau gydytojos vardo. Atidarymas nuo 8 iki 10 užtruko, spėjau ir apsišikt (tiesiogiai). Pagaliau išgirstu 10! Bet palauk, nestumk (ojej kaip lengva ). tada jau per miglą pamenu, kad Mileriui sakiau, kad jis mažas ir fainas. Per miglą kaklelio edema, kliniškai siauras dubuo, ruošiam operacinę. Aš visą tą laiką taip kratausi.... operacinėj mane kryžium pririša. Anestozjologui pagrasinu, kad jei man skaudės, aš jį susirasiu. Prieš prapjaunant dar spėju padėkoti visiems, kad aš jau dabar esu jiems dėkinga ir jie visi šaunuoliai. Jaučiau, kaip traukė. Kaip negalėjo ištraukt. Girdėjau verksmą garsų garsų. Klausė, ar dėt ant krūtinės, bet opabijojau, kad nukris nuo kratymosi. Pridėjo man jį prie veido, apsiuostėm ir pabučiavau nosį klausiu kiek sveria? 4470 mano reakcija buvo garsi eikit šikt, rimtai? ir tada prasidėjo. Sakau man labai bėga po šikna. Ir girdžiu paniką milerio ir tos kitos gyd žodžiuose, kaip jie šneka, rėkia, sako leist tą aną. O man vis silpniau, nustojau drebėt.. paskutiniai dalykai, kurį pamenu iš operacinės, tai 1. Kaip anestozjolo prašiau pabūt mano vyru ir ranką ant kaktos uždėt, kad nedrebėčiau. 2. Kaip mileris mane vis šnekino ir klausinėjo daug ko, kol nustojau atsakinėt. Tada anestozjologas budino, kad atsakyčiau. 3. Kaip mileris pasakė viskas. Nuėjo nuo manęs, uždėjo rankas sau už nugaros, apėjo ratą ir pasakė siūnam.Reanimacijoj buvau dvi dienas. Darė kraujo perpylimą. Nukraujavau, negalėjo atstatyt gimdos, nes ji buvo įtempta (kažkaip ten). Mileris dar ryte buvo atėjęs, klausė kaip tu, vaikeli . Atskiras ačiū jam, kitai operavusiai gydytojai ir gyd. Kitovienei, kuri mane ant kojų pastatė, sprendė dėl kraujo perpylimo, gyd. Janušonienei, kuri visą laiką reanimacijoj nuo manęs nenuleido akių, visoms seselėms ir akušerėms.
Ponas kajus gimė 4460 gr, 57 cm. Didelis ir stiprus o aš jau jau irgi ant kojų!
